Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios V. L. sužalojimas) paskiriant jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo E. D. sužalojimas) paskiriant jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. S. laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 22.47 val. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 11.16 val., nuo 2019 m. gruodžio 30 d. 23.00 val. iki 2019 m gruodžio 31 d. 12.50 val., nuo 2020 m. sausio 5 d. 16.28 val. iki 2020 m. sausio 6 d. 14.18 val. išbūtą laiką. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir jį nežymiai sužalojo: 2019 m. gruodžio 16 d., apie 22.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikomu indeliu nuo kremo ne mažiau kaip keturis kartus sudavė artimais ryšiais siejamai nukentėjusiajai V. L. į galvą, taip nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimą galvoje, galvos sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent 2019 m. gruodžio 30 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baro pavogė nukentėjusiojo D. J. stiklinį bokalą su jame buvusiais pinigais – 256 Eur – ir taip nukentėjusiajam padarė 256 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir jį nežymiai sužalojo, t. y. 2020 m. sausio 5 d., apie 16 val. 20 min., prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam E. D. ranka du kartus sudavė į galvą, vieną kartą įspyrė į kairiąją koją, taip nukentėjusiajam E. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė veido sumušimą, viršutinės lūpos dešinės pusės vidinio paviršiaus muštinę žaizdą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. skundžia nuosprendžio dalį dėl 256 Eur vagystės, padarytos 2019 m. gruodžio 30 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini), iš kurs jis nuo baro pavogė nukentėjusiojo D. J. stiklinį bokalą su jame buvusiais pinigais. Nuteistasis pripažįsta, jog bokalą su pinigais pagrobė, tačiau tvirtina, jog bokale tikrai negalėjo būti nurodyta pinigų suma, t. y. 256 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo kaltei dėl visų pagrobtų pinigų pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, o nuteistojo tvirtinimas, jog pagrobtame bokale nebuvo nuosprendžiu nustatytos pinigų sumos, tėra jo gynybinė versija, kuria jis siekia palengvinti savo padėtį.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog nežino, kiek bokale buvo pinigų, tačiau tvirtina, kad tikrai nebuvo 256 Eur. Apeliantas nesutinka su nukentėjusiojo D. J. parodymais ir teigia, kad jie yra melagingi, duoti siekiant pasipelnyti, jį „nureketuoti“ ir t. t. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokių nukentėjusiojo siekių įžvelgti nėra jokio pagrindo. BPK 110 straipsnis numato, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-12-30 23.26 val. į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK kreipėsi D. J., kuris pranešė, kad 2019 m. gruodžio 30 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini), nuo baro buvo pavogtas jo stiklinis bokalas su jame buvusiais pinigais – 260 Eur. Padarytas nuostolis –260 Eur (t. 1, b. l. 7). 2019-12-31 nutarimu D. J. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 102), jam išaiškintos BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytos teisės, taip pat ir teisė pareikšti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 102). Papildomos apklausos metu jis parodė, kas civilinio ieškinio nereiškia, nes nesitiki, kad asocialų gyvenimo būdą gyvenantis žmogus atlygins padarytą žalą (t. 1, b. l. 110). Taigi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. civilinio ieškinio nepareiškė. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2020-07-03, metu nukentėjusiesiems buvo išaiškintos procesinės teisės, tačiau teise pareikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis D. J. nepasinaudojo (t. 3, b. l. 8). Apklausiamas kaip nukentėjusysis D. J. teisme parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškė, 60 eurų jam yra grąžinta, o likusi suma yra kaltinamojo atsakomybė, tačiau tai, kas yra paimta, turi būti grąžinta (t. 3, b. l. 6). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nesant pareikštam ieškiniui žalos atlyginimas negali būti sprendžiamas ir jokia pinigų suma iš A. S. D. J. negali būti priteista. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog A. S. apeliacinio skundo argumentai, kad D. J. siekia iš jo neteisėtai pasipelnyti, yra visiškai nepagrįsti, nes, norėdamas prisiteisti vienokio ar kitokio dydžio pinigų sumą, D. J. būtų pasinaudojęs teise pareikšti civilinį ieškinį.

9. Apeliantas A. S. skunde teigia, kad nežino, kokia pinigų suma buvo bokale, tačiau mano, kad tikrai ne 256 eurai. Su tokiu nuteistojo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo, šį argumentą galima vertinti tik kaip nuteistojo manymą. Pinigų sumą, kuri buvo pagrobtame bokale, nurodė nukentėjusysis D. J.. Pažymėtina, kad D. J. parodymai vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu. Kaip jau minėta, policijai jis pranešė, kad 2019 m. gruodžio 30 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini) nuo baro buvo pavogtas stiklinis bokalas su jame buvusiais pinigais – 260 Eur (t. 1, b. l. 7). Tokią pat pinigų sumą jis nurodė ir apklausiamas kaip nukentėjusysis (t. 1, b. l. 99). 2020-01-02 papildomos apklausos metu jis patikslino, kad pinigus bokale buvo suskaičiavęs apie 18 val., bokale buvo 256 eurai, o pranešdamas apie nusikaltimą sumą suapvalino. Mano, kad iki 21.50 val. arbatpinigių turėjo būti įdėta dar daugiau, tačiau patikslina sumą ir nurodo tokią, kokią suskaičiavo. Patikslino, kad bokalo apačioje buvo popierinės kupiūros po 10 ir 5, tikrai pamena, kad viena kupiūra buvo 20 eurų nominalo (t.1, b. l. 107). Apklausiamas teisme D. J. parodė, kad bokale buvo 256 Eur arbatpinigių. Jis kaip profesionalus barmenas žino, kad į 200 miligramų bokalą telpa 100 Eur metaliniais pinigais, o pavogtas bokalas buvo 0,5 l. Paaiškino, kad tokia didelė suma bokale tą vakarą buvo todėl, kad kitą dieną buvo Naujųjų metų šventė, kurios metu bare būna daug svečių ir jam reikalinga didelė smulkių pinigų suma grąžai. Jis savo arbatpinigius perskaičiavo įvykio vakarą, apie 18.00 val., ir jų buvo apie 180 Eur. Bare vyko darbas ir nuo 18.00 iki 21.30 val. pinigai į bokalą buvo dedami (t. 3, b. l. 10). Taigi viso proceso metu nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis pagrobė ne mažiau kaip 256 Eur.

10. Tuo tarpu paties A. S. parodymai nėra konkretūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad, pasišalinęs iš kavinės su pavogtu bokalu, keliose prekybos vietose išsikeitė metalinius pinigus į banknotus. Bokale buvo metalinės eurų monetos po eurą, po kelis eurus. Nežino, kiek pinigų pavogė, jų neskaičiavo, nes kai su bokalu ir pinigais išbėgo į lauką, eidamas į saują kratė monetas, kurių dalis iškrito ant žemės. Kiekvieną kartą kratant į saują monetas, dalis monetų krito ant žemės. Lauke buvo tamsu, nematė, kiek monetų iškrito, nuo žemės jų nerinko, į jas net nežiūrėjo. (duomenys neskelbtini), kažkuriame kioske nusipirko valgyti. Maždaug po valandos, kai autobuse buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir vežamas į policijos komisariatą, banknotus įsidėjo į batą, kad nerastų pareigūnai. Jam atrodo, kad bokale buvo tik 50 Eur, kuriuos pas jį rado pareigūnai, tačiau neneigia, kad pavogė bokalą su daugiau pinigų, gali būti būtent tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Kur galėjo padėti likusius pavogtus pinigus, nežino, nepamena, gal nešdamas kur pametė, nes tuo metu buvo girtas. Kur išmetė bokalą, taip pat nepamena, tik pamena, kad jį kažkur išmetė (t. 2, b. l. 34–39, 40–44). Tas pačias aplinkybes A. S. iš esmės patvirtino ir apklausiamas teisme, tik visų apklausų metu neigė nukentėjusiojo nurodytą pinigų sumą.

11. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs į bylą surinktų duomenų visumą, taip pat ir kaltinamojo A. S., nukentėjusiojo D. J. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, pripažino įrodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. kavinėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis A. S. nuo baro pavogė nukentėjusiojo D. J. stiklinį bokalą su jame buvusiais pinigais – 256 Eur, ir taip nukentėjusiajam padarė 256 Eur turtinę žalą. Tokia išvadą teismas motyvavo tuo, kad neturi pagrindo netikėti nuosekliais bei logiškais nukentėjusiojo D. J. parodymais, nurodant pagrobtų pinigų sumą, nes nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, kad iš jo buvo pagrobta 256 Eur, kad pinigus buvo suskaičiavęs, todėl žino tikslią sumą. Teismas pažymėjo, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį ar siekti jam pakenkti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis net nepareiškė civilinio ieškinio. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes abejoti nukentėjusiojo parodymais bei jo nurodyta pinigų suma nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu A. S. parodymus vertinti kaip atitinkančius faktines aplinkybes nėra pagrindo, nes dėl savo neblaivumo visų aplinkybių jis gerai neprisiminė, pats parodė, kad dalį pinigų išmėtė išimdamas iš bokalo, jų neieškojo ir nerinko, kiek ir kokių pinigų pametė – nežino. Taip pat jis parodė, kad pirko valgyti, dalį monetų iškeitė į popierinius pinigus. Bokalas su pinigais buvo pavogtas 2019 m. gruodžio 30 d. 21.50 val., A. S. sulaikytas ir į (duomenys neskelbtini) m. PK pristatytas apie 23.00 val. (t.1, b. l. 137). Vadinasi, jis turėjo laiko disponuoti pinigais. Sulaikius A. S. ir atlikus asmens kratą jo dešinės kojos bate, po vidpadžiu buvo rasti 50 Eur, kupiūromis 20 Eur, 10 Eur, 10 Eur, 10 Eur (t. 1, b. l. 138). Taigi kaltinamojo įsitikinimas, kad bokale nebuvo nukentėjusiojo nurodytos pinigų sumos – 256 Eur, yra niekuo nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė kaltinamojo pozicija.

11. Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes matyti, jog nuteistojo A. S. tvirtinimas, jog jis nurodytos pinigų sumos nepavogė, yra nepagrįstas, o jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, procesinių klaidų nepadaryta, jokia pinigų suma iš apelianto nuosprendžiu nepriteista, nes byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistasis A. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.