- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-458-354-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-3-00032-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- V.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir nuteistas 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.
Iš M. M. priteista 300 Lt V. J. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2010-03-04, dirbdamas apsaugos darbuotoju parduotuvėje ,,Maxima“, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apkaltino V. J. pavogus skutimosi peiliukus „Gillette fussion“ už 57,99 Lt ir „Gillette Mach 3 Turbo“ už 43,68 Lt, viso prekių už 101,67 Lt ir jį apšmeižė, kadangi prekės pas V. J. nebuvo rastos, o policijos pareigūnams perduotuose dokumentuose užfiksuota, jog jas turėjo su savim.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o V. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl kaltės pagal BK 154 str. 1 d. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas visiškai netyrė jam inkriminuotos veikos subjektyviųjų požymių – neužsiminė apie jo kaltės formą, nenustatė ir nenurodė motyvų, kad jis aš paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad tokios žinios paniekins ir pažemins nukentėjusįjį, ir šių tikslų siekdamas.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad byloje nustatyta bei įrodyta (vaizdo įrašas, liudytojų D. C., K. Ž. parodymai ir kt.), kad 2010-03-04 V. J. lankėsi parduotuvėje „Maxima", paėmė pramonės skyriuje skutimosi peiliukus, pavaikščiojo parduotuvėje ir praėjo pro kasas ir, nors peiliukai pas sulaikytą V. J. nebuvo rasti, jie nerasti ir parduotuvėje, t. y. po to, kai peliukus parduotuvėje turėjo V. J., tie peiliukai iš parduotuvės dingo. Be to, apeliantas pažymi, kad V. J. toje pačioje parduotuvėje lankėsi ir anksčiau, apžiūrinėjo peiliukus, po ko peliukai iš parduotuvės dingo. Tokiu būdu nuteistasis tvirtina, kad visuma nurodytų aplinkybių sudarė pagrindą įtarimams, kad galimai įvykdyta vagystė ir kad ją įvykdė būtent V. J., veikdamas vienas ar bendrai su kitu asmeniu, vadinasi, įtarimai V. J. dėl 2010-03-04 parduotuvėje galimai įvykdytos vagystės buvo pagristi faktinėmis aplinkybėmis, todėl negali būti vertinami kaip žinomai neatitinkantys tikrovės, išgalvoti ar prasimanyti, o ar V. J. atžvilgiu kilę įtarimai yra pagrįsti, turėjo išsiaiškinti policijos pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus.
Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas tikrovės neatitinkančia informacija pripažino surašytus dokumentus, o būtent 2010-03-04 poėmio akte nurodytas poėmio aplinkybes, kad peiliukai iš V. J. buvo paimti ir grąžinti į parduotuvę. Apelianto teigimu, pagal parduotuvėje nusistovėjusią praktiką toks blankas pildomas visais atvejais, kai konkretus asmuo sulaikomas dėl prekių vagystės, kadangi policijos pareigūnai reikalauja prie bylos medžiagos pateikti pavogtų prekių sąrašą ir veikos padarymo dieną galiojusią pardavimo kainą. ir konkrečiu atveju pripažįsta, kad poėmio akto nepapildydamas informacija apie tai, jog akte nurodyti peiliukai pas sulaikytąjį nebuvo rasti, pasielgė neatidžiai. Nuteistojo manymu, teismas poėmio aktą turėjo vertinti visumoje su kitais įrodymais, atsižvelgiant į akto formą (kad tai tipinis nustatytos formos blankas), o ne atskirai išskiriant vien šio rašto turinį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, jog jis nuo pradžių neslėpė fakto, kad poėmio akte nurodyti peiliukai pas sulaikytąjį nebuvo rasti – apie tai informavo policijos pareigūnus, paliudijo teisme, nagrinėjant V. J. iškeltą administracinio pažeidimo bylą, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M. pripažinęs, kad protokolo surašymas yra jo klaida.
M. M. manymu, 2010-03-04 poėmio akto turinys gali būti traktuojamas kaip jo neapdairus suklydimas, tačiau ne tyčia, siekiant apkaltinti V. J. žinomai nebūtos (išgalvotos) veikos padarymu, nes jis veikė vykdydamas savo darbo pareigas, o ne turėdamas tikslą V. J. melagingai apkaltinti ar apšmeižti. Apelianto teigimu, kaip apsaugos darbuotojas jis neturėjo jokio sąmoningumo paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, jo tyčia nebuvo nukreipta į V. J. garbę ir orumą, todėl veikoje nėra subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios.
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. J. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo atmesi M. M. apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą.
Atsikirtime nukentėjusysis nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nes M. M. poėmio protokole nurodė, jog pas jį buvo surasti ir iš jo paimti peiliukai pavogti iš parduotuvės, nors realiai jų neišėmė, ir be to liudytojas A. M. teisme nurodė, kad nebūtų rašęs administracinės teisės pažeidimo protokolo jei apsaugos darbuotojas M. M. būtų nurodęs kitaip.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. paprašė apeliacinio skundo nenagrinėti, nukentėjusysis V. J. sutiko taikytis su M. M., kuris pateikė nukentėjusiojo ir nuteistojo pasirašytą taikos sutartį, kuria jie įtvirtino susitarimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos – 300 Lt, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama.
Lietuvos Respublikos BPK 416 str. 1 d. nustatyta, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Įstatymas numato galimybę kaltintojui ir tam asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas privataus kaltinimo procesas, susitaikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p. nustato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. kaltintas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Ši veika įtraukta į Lietuvos Respublikos BPK 407 str. 1 d. nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą. Nagrinėjama baudžiamoji byla vyko pagal privataus kaltinimo bylų procesą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje privatus kaltintojas nukentėjusysis V. J. ir nuteistasis M. M. nurodė, kad jie susitaikė, ir pateikė taikos sutartį, kuria M. M. pasižada iki 2010 m. gruodžio 31 d. pervesti į V. J. sąskaitą 300 Lt.
Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 - 9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šiuo atveju tokia aplinkybė (LR BPK 3 str. 1 d. 5 p.) byloje nustatyta.
Esant šioms aplinkybėms ir nesant kitų teisinių kliūčių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 327 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).