Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. I. ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir jam viešo paskelbimu pranešta, kad teisme iškelta civilinė byla ir kad 2012-06-07 jis turi atvykti į teisme vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1980-04-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota Z. I. ir A. I. santuoka (b.l.5). Ieškovė ir liudytojos patvirtinimo, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu vaikų nesusilaukė, be to tai patvirtina ir ieškovės pateikta pažyma apie šeimos sudėtį (b.l.19).

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti nerodė, jau daug metų negyvena kartu, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Ieškovei ir atsakovui po santuokos pradžiai gyvenant kartu atsakovas buvo ūmaus būdo, nevengiantis konfliktuoti, pavydus. Tą patvrtinimo posėdžio metu ieškovė ir į posėdį atvykusios liudytojos. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, nes paliko šeimą ir daug metų šeima nesirūpino, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. Iš ieškovės paaiškinimo ir liudytojų parodymų matyti, kad ji su atsakovu negyvena daugiau kaip dvidešimt penkeris metus. Atsakovas per tuos metus ja nesirūpino, savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdė ir nevykdo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei palaikant savo reikalavimus ir nesutinkant, kad būtų nustatytas terminas susitaikymui, ieškovės ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 str.).

Šalys santuokoje dalintino nekilnojamo ir kilnojamo turto neįgijo (b.l.9-15), ieškovė patvirtino, kad jie neturi kreditorinių įsipareigojimų. Santuokos metu ieškovė paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.11), kuris yra nedalintinas turtas ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka ieškovei Z. I. (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisina 139 Lt ieškovės sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio ir 1200 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 80 str. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., b.l.6,8,20-21).

Valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti Z. I. (ikisantuokinė pavardė G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1980 m. balandžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. I. kaltės, paliekant santuokines pavardes – I., I..

Priteisti iš atsakovo A. I. 139,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) atstovavimo išlaidų ieškovės Z. I. naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.