- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-118-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17103-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- I. B.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-118-123/2012
2012 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. J., institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui M. J. priteisimo. Prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 700 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, bei priteisti 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikia daugiau nei dešimt metų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. J. nepilnamečiam sūnui M. J. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-21 iki sūnaus pilnametystės ir 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2007-12-21 iki 2010-12-21. Sprendimo dalies dėl 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvykdymą išdėstė 24 mėnesiams, atsakovui mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 450 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos, pirmąją įmoką sumokant iki 2011-06-01, o kitas dvidešimt tris įmokas sumokant iki kiekvieno sekančio mėnesio pirmos darbo dienos. Skyrė I. B. sūnaus M. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė, kad M. J. išlaikymo išlaidos sudaro apie 950–1 000 Lt kas mėnesį. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisė iš atsakovo 400 Lt dydžio į mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Teismas laikė, kad vaiko M. J. faktinės išlaikymo išlaidos prieš dvejus–trejus metus buvo atitinkamai mažesnės nei šiuo laikotarpiu ir sudarė apie 750–800 Lt kas mėnesį, todėl priteisė 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (skaičiuojant po 300 Lt už 36 mėnesius), t. y. už laikotarpį nuo 2007-12-21 iki 2010-12-21 dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimą pakeisti – sumažinti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus M. J. pilnametystės, ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinti, nes neturi jokių finansinių galimybių jį sumokėti, taip pat netenkinti ieškinio dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad teismo nustatyti ir ieškovės pateikti faktai dėl sūnaus M. J. finansinių poreikių ir jo išlaikymo neatitinka faktinių vaiko poreikių. Plungės rajono apylinkės teismo 2000-01-28 sprendimu išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistas nebuvo, bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo nutraukta, buvusi sutuoktinė atsisakė pinigų vaikui išlaikyti, bendrauti su vaiku neleido. Nurodo, kad atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, neturi finansinių galimybių padėti sūnui, turto ir pajamų neturi.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nesutinka su teismo sprendimu priteisti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį ir 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (skaičiuojant po 300 Lt už 36 mėnesius) nepilnamečiam sūnui ir prašo sprendimą pakeisti – sumažinti sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 200 Lt kas mėnesį, o ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinti.
Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2000-01-28 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu. Minėtu sprendimu išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. J. nebuvo priteistas, bylos dalis dėl alimentų priteisimo nutraukta.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Atsakovas daugiau nei dešimt metų nevykdo pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 str.), todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad išlaikymas vaikui nebuvo priteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2000-01-28 sprendimu, buvusi sutuoktinė atsisakė pinigų vaikui išlaikyti, sukūrė kitą šeimą, neleido bendrauti su vaiku, nėra reikšmingos sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą. CK normos nustato ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant sprendimo tvarką (CK 3.175 str.), todėl apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo. Atsakovas turi įstatymo nustatytą pareigą teikti išlaikymą savo vaikui (CK 3.192 str.), todėl aplinkybė, kad ieškovė anksčiau nereikalavo išlaikymo sūnui, sukūrė kitą šeimą ir pan. nepanaikina atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Apeliantas nurodo, kad teismo nustatyti ir ieškovės pateikti faktai dėl sūnaus M. J. finansinių poreikių ir jo išlaikymo neatitinka faktinių vaiko poreikių, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo išlaidos M. J. šiuo metu sudaro apie 950– 1 000 Lt kas mėnesį. Tačiau sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą būtina atsižvelgti į CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimo taisyklę. Nustatyta, kad atsakovas V. J. nuo 2010-09-06 iki 2011-09-04 atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje (b. l. 43), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 32–33), duomenų apie atsakovo įdarbinimą laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-02-29 nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui šiuo metu nebūtų proporcingas dabartinei atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).
Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams (CK 3.192 str. 1 d.). Ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro apie 1 900 Lt, ji turi registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį. Įvertinusi ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei remdamasi CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 300 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto reikalavimu netenkinti ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes, pasak apelianto, jis neturi jokių finansinių galimybių jį sumokėti. Apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, išėjęs iš įkalinimo įstaigos turi galimybę įsidarbinti, be to, teismo sprendimo vykdymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliantui buvo išdėstytas 24 mėnesiams, todėl nėra pagrindo tenkinti šį atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimo dalis keistina, sumažinant atsakovui priteisto mokėti išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 300 Lt kas mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pageidauja dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir kreiptis į teisėjų kolegiją paskutiniu žodžiu. Atsakovui išaiškintina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nesant pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį. Pareikšto ieškinio reikalavimai yra 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir po 700 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį, todėl viso ieškinio suma yra 33 600 Lt (25 200 + 8 400, CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p.), todėl už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 008 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo turėjo būti priteista 468 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (10 800 + 4 800 = 15 600, CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pakeitus teismo sprendimą iš dalies iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis sudarytų 432 Lt (3 600 + 10 800 = 14 400), tačiau esant CPK 313 straipsnyje įtvirtintam draudimui apeliacinės instancijos teisme dėl apelianto priimti blogesnį procesinį sprendimą, kai sprendimą skundžia tik viena iš šalių, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti iš atsakovo V. J. nepilnamečiam sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-21 iki sūnaus pilnametystės.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.