- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 1-6-876/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- K. I.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. I., asm.kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1983-07-01, Jurbarko mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009 m. gruodžio 30 d. pagal BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 Lt) bauda, kurią privalo sumokėti per 2 mėnesius, turintis teistumą,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. I. 2010 m. balandžio 4 d. apie 20 val. viešoje vietoje prie Kidulių pagrindinės mokyklos, esančios Nemumo g. 51, Kiduliuose, Šakių rajone, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą tyrimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams užsipuolė nukentėjusįjį V. K., kuriam konflikto metu rankomis, kojomis sudavė mažiausiai devynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarė poodines kraujosruvas dešiniame žąste, nugaroje, nosyje – kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, kairės ausies kaušelyje – smilkinyje – žande, dešinėje ausyje, viršugalvyje, kaktos sumušimą, odos nubrozdijimus dešininės alkūnės sąnaryje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia, neleisdamas skambinti pagalbos, sudaužė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną Nokia 3120c-1c, 700 Lt vertės, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
K. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo Kiduliuose prie mokyklos. Pamatė stovint automobilį, kur K. kasė žvyrą. Jis praeidamas pro šalį įsėdo į automobilį ir vaidino vairuojantį. Tada nukentėjusysis šoko jį ištraukti ir tada viskas prasidėjo. Tai buvo po pietų, stadione vyko futbolo varžybos. Jis buvo truputį išgėręs, konfliktas įvyko dėl to, kad jį ištraukė iš automobilio. Stadione buvo žmonių, kurie galėjo matyti konfliktą. Teigia, kad nukentėjusysis pirmas sudavė, po to jis sudavė su ranka į veidą. Jie buvo penkiese, o K. vienas, jis matė K. mušimo žymes. Žalos neatlygino, nes K. nepriima pinigų, ligonių kasai žalą atlygins. Nurodė, kad neturi tiek pinigų neturtinei žalai atlyginti, su turtine žala sutinka.
Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad K. I. gyveno toje sodyboje, kurią jis nupirko, todėl mano, kad tai yra kerštas. Automobilio durelės buvo uždarytos, tad kai jis atidarė dureles, kaltinamasis iš karto jam trenkė, dar ir jo draugai jį spardė. Tie asmenys priėjo prie jo ir paklausė: „Ką vagi“, tada pradėjo muštis. Jį mušė ir jo draugai, pats K. I. jį spardė. Turtinė žala jam padaryta, tai mobilaus ryšio telefonas, važiavimas į apklausas.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad prie mokyklos pamatė Kazakevičių, kuris jam pasakė, kad jį sumušė ir sudaužė telefoną. Kas jį sumušė neįvardino.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė susistumdymą per Velykas 2010 m. Ėjo iš stadiono į degalinę ir pamatė, kaip V. krovė šlaką. K. paklausė, ką čia vagia. Paskui K. atsisėdo į automobilį ir jį pavairavo neužkūręs. V. priėjęs kažką pasakė ir įvyko susistumdymas, įvyko konfliktas, smūgių nematė. Jie buvo penkiese: jis, K., T. ir dar du, kurių jis nepažįsta. Jis smūgių nematė, susistumdymas vyko gal 5 min., paskui jis nuėjo į šoną, sužaloto nukentėjusiojo nematė.
Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo senokai konfliktas prie Kidulių mokyklos. Jie buvo gal 6-8. Eidami pro mokyklą pamatė, kad žmogus kažką kasa. Iš pradžių buvo tik žodinis konfliktas, paskui gavosi stumdymasis, smūgių jis nematė. Jis pakėlė nukentėjusįjį, tačiau tuo metu jis nebuvo sužalotas. Paskui konfliktas tęsėsi toliau, bet jis nuėjo į šalį. Kitų asmenų jis nepažinojo, kas sužalojo nukentėjusįjį jis nežino, nematė. Jis nematė, ar K. buvo įlipęs į automobilį.
Daiktų apžiūros protokole aprašytas nukentėjusiojo V. K. pateiktas mobilaus ryšio telefonas Nokia 3120c-1c, jis yra sulaužytas. (t.1, b.l. 20-23).
Specialisto išvadoje Nr. G143/10(10) nurodoma, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaroje, nosyje- kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, kairės ausies kaušelyje – smilkinyje – žande, dešinėje ausyje, viršugalvyje, kaktos sumušimas, odos nubrozdijimai dešinės alkūnės sąnaryje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiu tai pagrindu ir pan., mažiausiai devynių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje 1-2 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiaus nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. (t. 1, b.l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
K. I. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime K. I. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams užsipuolė nukentėjusįjį V. K. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus K. I. atliko prie Kidulių vidurinės mokyklos, kur laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nors byloje nėra patikimų duomenų, jog tuo metu įvykio vietoje buvo kitų pašalinių asmenų, tačiau atsižvelgiant į bendruosius sąvokos „viešosios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog K. I. kartu su nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, tai yra užsipuolęs nukentėjusįjį V. K. sudavė jam mažiausiai devynis smūgius. Aiškindamas aplinkybes teisiamasis K. I. nurodė, jog sudavė tik kelis kartus, tačiau vėliau teismo posėdžio metu nurodė, jog gali būti, kad kartu su kitais nenustatytais asmenims bendrais veiksmais sudavė 9 smūgius nukentėjusiajam.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad prie Kidulių vidurinės mokyklos K. I. panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. I. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – prie Kidulių vidurinės mokyklos įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. K., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad K. I. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
K. I. kaltę taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kuri patvirtina, jog V. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 32).
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. K. I. teistas už nesunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs. Kadangi teisiamasis yra anksčiau teistas, jam buvo paskirta baudos bausmė, tačiau tai nesustabdė teisiamojo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nusikaltimas įvykdytas vakare, esant jam neblaiviam, kas charakterizuoja jo gyvenimo būdą, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
K. I. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. I. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. K. I. yra nedirbantis, vedęs ir auginantis du nepilnamečius vaikus, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. K. I. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad teisiamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų.
BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, K. I. veiksmuose nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Be to nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamasis yra teistas ir nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Atsižvelgiant į nurodytą skirtina bausmė didesnė negu numatytos bausmės vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimą gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 2 metų laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų K. I., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 100 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Byloje nukentėjusysis pateikė 20000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos ir 980 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. K. I. turtinės žalos dydžio neginčijo, tačiau nurodė, jog neturi lėšų padengti prašomos neturtinės žalos. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti 980 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog šios išlaidos yra už sugadintus rūbus ir telefoną, Kadangi teisiamasis sutiko su šiuo turtinės žalos dydžiu ir iš bylos duomenų matytis, jog įvykio metu buvo sugadintas telefonas Nokia, teismas konstatuoja, jog tokio dydžio suma priteistina. Nukentėjusysis taip pat pateikė prašymą atlyginti dar 150 Lt dydžio išlaidas, susijusias su jo kelionių į teismą išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 104 str. yra numatyta, jog proceso išlaidas nukentėjusiajam atlyginamos iš teismo lėšų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo prašomų kelionės išlaidų priteisti iš teisiamojo, o nukentėjusysis dėl šių išlaidų atlyginimo turi pateikti prašymą teismui.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad V. K. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl gydymo buvo apribotos galimybės dirbti, dalyvauti suplanuotose susitikimuose. Be to, vertintina tai, kad smurtiniai veiksmai prieš jį buvo panaudoti viešoje vietoje, nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai. K. I. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Teisiamasis yra jauno amžiaus, darbingas, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi, tačiau atsižvelgtina į tai, kad teisiamasis augina du nepilnamečius vaikus.
Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems nuo nusikalstamų veikų pagal BK 284 str. 1 d., priteisiama nuo 500 Lt iki 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-269/2011, 2K-484/2010, 2K-447/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, tokiu laikytina ir nukentėjusiojo reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl prašoma priteisti 20 000 Lt neturtinė žala mažintina, ir teismas konstatuoja, jog V. K. priteistina 4000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už V. K. gydymą dėl 2010 m. balandžio 4 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 113,07 Lt (šimtą trylika litų 7 ct.) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo K. I.. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais (t. 1, b.l. 38), todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 113,07 Lt (šimtą trylika Lt 7 cnt) išlaidų nukentėjusiojo V. K. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.
Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. I., asm.kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 980 (devynis šimtus aštuoniasdešimt Lt) turtinei žalai ir 4000 Lt (keturis tūkstančius Lt) neturtinei žalai atlyginti V. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini)
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.