Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Procesinio sprendimo 2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 3.1.7.6.; 3.2.4.1.; 3.2.6.1.

2021 m. kovo 22 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams D. R. ir Ž. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko D. B. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ieškovės I. B., atsakovo D. R. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas Ž. B. Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5356-558/2020 ieškovės ir Ž. B. santuoka nutraukta. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) I. B. (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką (vaiko gimimo pažymėjimas Nr. 20-41020899), kurio gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, gimimo įrašo Nr. 157 (b. l. 4). Gimimo akto įraše D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), motina nurodyta I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčo tarp šalių dėl D. B. tėvystės nėra. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog su atsakovu Ž. B. ryšių nepalaiko nuo 2015 metų, nuo 2019 metų spalio mėnesio nuolat artimai bendrauja su atsakovu D. R., veda bendrą ūkį, kartu gyvena. Atsakovas D. R. pripažįsta, kad yra vaiko biologinis tėvas. Įvertinus visas aplinkybes, laikytina įrodyta, kad atsakovas Ž. B. nėra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 185 straipsnis, 187 straipsnis, CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.

Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje tiesioginių įrodymų dėl atsakovo D. R. tėvystės - DNR ekspertizės išvados - nėra, tačiau atsakovo D. R. tėvystę patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai, tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę vaidinantys įrodomieji faktai: ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu D. R. nuo 2019 m. spalio mėnesio kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Gyvenant kartu jiems gimė sūnus D. Atsakovas D. R. pripažįsta, jog yra D. B. tėvas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės: bendras šalių gyvenimas iki vaiko gimimo, tolesnis bendravimas ir gyvenimas kartu, atsakovo faktinis tėvystės pripažinimas, patikimai patvirtina atsakovo D. R. tėvystę ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas D. R. yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 177, 185 straipsniai, CK 3.146–3.148 straipsniai). Atsižvelgiant į vaiko interesus bei į atsakovo D. R. tėvystės pripažinimą, esant šalių prašymui, nuginčijus tėvystę ir nustačius, jog vaiko tėvas yra atsakovas D. R., vaikui suteiktina tėvo pavardė ir atitinkamai keistini vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko biologinį tėvą (CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovei iki teismo sprendimo priėmimo dienos atidėtas 200,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, todėl žyminio mokestis lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų valstybei. Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos 15,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270, 279, straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad atsakovas Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Suteikti vaikui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), biologinio tėvo pavardę – R.

Priteisti atsakovų Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 107,74 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.