Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. N. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjui advokatui R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) našlys, pensininkas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) teistas 36 kartus, paskutinius kartus:

1) 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto;

2) 2023 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto;

3) 2024 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos) – 30 parų arešto;

4) 2025 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – areštas 60 parų;

5) 2025 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 5 dalį paskirta galutinė sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, visiškai sudedant, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę,

6) 2025 m. birželio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė sumažinta 3 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2025 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) paskirta galutinė sumažinta 30 parų arešto bausmė. Baudžiamasis įsakymas 2025 m. liepos 17 d. įsiteisėjęs.

8) Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto, nuosprendis neįsiteisėjęs.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis R. N. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būtų, t, y. prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartis įsiteisėjusi.

9) Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu R. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti jį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. N. – 30 (trisdešimties) parų areštą, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., 2025 m. kovo 22 d., apie 12 val. 15 min., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o būtent: iš parduotuvės salės lentynų paėmęs ir į drabužių kišenes įsidėjęs 20 vienetų vytintos jautienos kumpinės dešros „Biovela“, vieneto kaina - 10,49 eurų, bendros 209,80 eurų vertės, ir vieną vytintą dešrą su pipirais „Kleboniška“, 5,99 eurų vertės, iš parduotuvės pasišalino, nepateikdamas paimtų prekių apmokėjimui, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini)“ bendrą 215,79 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. Č. 2025 m. balandžio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką iš kurio matyti, kad ikiteisminiame tyrime nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo R. N.. Pagal policijos informacinių sistemų duomenis, minėtas asmuo 391 kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų 365 kartus už vagystes, daugybę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatytas veikas (1 t., b. l. 89 – 90).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Toks turto vertės nustatymas taikytinas ir kitiems BK XXVIII skyriuje numatytiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-330/2006). Nustatyta, kad pagrobtos prekės suma buvo 215,79 eurų, t. y., turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, todėl nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas. Kaltinamasis būdamas pensinio amžiaus, pakaltinamas, teisiamas 34 kartą , eilę kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, neabejotinai suvokė, kad tokiais veiksmais neteisėtai užvaldys svetimą turtą ir tuo padarys žalą turto savininkui, o jo veiksmai rodo, kad to ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie jo veiksmai byloje surinktais įrodymais įrodyti visiškai, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka būtinuosius objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis ).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinta kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. N. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta žala. Kaltinamasis anksčiau teistas 35 kartus. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, R. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam turėtų būti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būtų, t. y. prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės 2025 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kai ši 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartis įsiteisėjusi, tačiau Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintinos, kadangi šie teismo nuosprendžiai priimti tarp įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties ir šio teismo nuosprendžio priėmimo dieną, neįsiteisėję, todėl šis klausimas turės būti sprendžiamas BPK 347 straipsnio tvarka, išvengiant dvigubo bausmių bendrinimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 215,79 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam minėtam civiliniam ieškovui dėl turtinės žalos atlyginimo, esant realiems ir įrodytiems, nekeliantiems abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini) dėl 215,79 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo R. N. civilinio ieškovo naudai.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus

Iš 2025 m. rugsėjo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pateiktos pažymos matyti, kad už R. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTPT išlaidos sudaro 213,18 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltinamojo laisvė šiuo metu yra suvaržyta, šiuo nusprendžiu jam priteistas civilinis ieškinys, kurį kaltinamasis turės pareigą atlyginti, teismas sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. N. civilinio ieškovo naudai 215,79 Eur (du šimtus penkiolika eurų 79 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.