Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39842-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, auginanti vaiką (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, o būtent: 2020 m. birželio 6 d. 16.11 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui, pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. pranešė, kad sugyventinis D. J. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas D. J. baudžiamasis persekiojimas, t. y. jis buvo laikinai sulaikytas, bei jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį. Tokiais savo veiksmais S. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. J. smurtaudama sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. birželio 24 d., apie 2 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) buto balkone, konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę akį kartu gyvenančiam sutuoktiniui D. J., tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš D. J., sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Tokiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

S. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažįsta visiškai. Save laiko psichiškai sveika, psichikos sveikatos centre registruota nėra. D. J. yra jos sutuoktinis, su juo kartu santuokoje gyvena nuo rugpjūčio mėnesio, kartu gyvena apie metus laiko. 2020 m. birželio 6 d. ji atvykusiems Policijos pareigūnams pranešė apie tai, kad jos sugyventinis D. J. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Atvykę pareigūnai ją pasirašytinai supažindino su atsakomybe už melagingą įskundimą, tačiau ji nors suprato, kad duoda melagingus parodymus apie nebūtą nusikalstamą veiką, tačiau juos davė ir melagingai įskundė savo sugyventinį pasakydama pareigūnams, kad jis naudojo smurtą prieš ją 2020 m. birželio 5 d. Po to jis dėl šios jos išgalvotos nusikalstamos veikos buvo laikinai sulaikytas. Dėl tokio savo poelgio gailisi, D. atsiprašė, jie susitaikė. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 66-68).

S. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta prisipažino visiškai, parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kalta prisipažįsta visiškai. Save laiko psichiškai sveika, psichikos sveikatos centre registruota nėra. Su D. J. kartu gyvena pusantrų metų, gal šiek tiek daugiau. Ankščiau pas ją šeimoje yra buvę smurto atvejų, jis yra smurtavęs prieš ją. Dėl tų atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2021 m. birželio 24 d. apie 2.00 val. nakties ji su sutuoktiniu D. J. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), abu buvo blaivūs. Ji sulaukė žinutės iš jai nepažįstamos merginos, dėl ko jai kilo pavydas. Nuėjo į balkoną D. klausti, kodėl sulaukė žinutės, ir išsiaiškinti dėl jai kilusio pavydo. Kai D. paklausė dėl tos merginos ir tada jis ją pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu D. pasilenkė, nenorėjo su ja aiškintis jos pavydo. Ji norėjo D. atlenkti, kad jis žiūrėtų į ją ir kalbėtų su ja. Ji ranka tiesė jam ties veidu, kad jo veidą atlenktų link savęs, tada jam ir užgavo akį. Tyčia jokio smūgio nesudavė, tiesiog norėjo jį atlenkti ir taip jį sužalojo. Kad jį sužalojo pamatė po kokių 10 minučių, buvo paraudimas, po to išryškėjo mėlynė. Dėl tokio savo poelgio gailisi, jo atsiprašė ir bandė jį gydyti dėdama šaltus kompresus, tepdama tepaliukus. Po to ryte D. iškvietė policijos pareigūnus, atvykusiems pareigūnams pasakė, kad nenorėjo jų kviesti naktį. Jų mažametė dukra įvykio nematė ir negirdėjo, ji miegojo įvykio metu. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 166-169). Įtariamoji S. J. papildomos apklausos metu nurodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, jų laikosi ir patvirtina, tačiau nori pasakyti ir papildyti, kad iš pradžių atėjusi į buto balkoną savo sutuoktiniui D. delnais sudavė porą kartų per kuprą, po to tyčia kumščiu, kurios rankos negali atsakyti, ji užsimojo ir sudavė D. į veidą. Taip pasielgė, tai yra sudavė smūgį į veidą, nes D. ją sunervino vadindamas visokiais necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių negalvojo, kad pataikys į akį, tačiau pataikė ir uždaužė akį. Dėl tokio savo poelgio, t. y. dėl to, kad tyčia apimta pykčio, kai D. ją vadino necenzūriniais žodžiais, jam sudavė smūgį kumščiu į akį, nuoširdžiai gailisi (b. l. 175-177). Įtariamoji S. J. papildomai parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, jų laikosi ir patvirtina. Papildomai gali paaiškinti, kad su D. J. jau susitaikė, jis jai atleido už jam tyčia suduotą smūgį į veidą, dėl ko pamėlo jam akis. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 183-185).

Be S. J. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– 2020 m. birželio 6 d. 16.11 val. S. J. būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, žinomai melagingai pranešė apie tai, kad jos sugyventinis prieš ją naudojo fizinį smurtą (b. l. 12-19);

– 2020 m. birželio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti S. J. parodymai ir pateiktas pareiškimas (b. l. 16-17);

– liudytojas D. J. apklaustas parodė, kad S. J. yra jo sutuoktinė, su ja kartu santuokoje gyvena nuo rugpjūčio 4 d, kartu gyvena metus laiko. 2020 m. birželio 7 d. jis buvo laikinai sulaikytas policijos pareigūnų ir išvežtas į areštinę, kur jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos numatytos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jis prieš savo tuo metu dar sugyventinę S. B. nesmurtavo, ji policijai pranešė apie nebūtą įvykį, dėl to jis buvo sulaikytas ir jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau jis S. atleido, ji jo atsiprašė, jie susitaikė, jokių pretenzijų jai neturi. Civilinio ieškinio nereikš, jokia žala jam nepadaryta (b. l. 43-45);

– 2020 m. spalio 5 d. gavus nukentėjusiojo D. J. ir įtariamosios S. B. prašymus, surašytas susitaikymo protokolas (b. l. 72-77);

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. J. parodė, kad su S. J. yra santuokoje apie metus laiko. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų. 2021 m. birželio 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), visą dieną buvo su savo dukra E. J., o jo žmoną S. J. buvo išėjusi pas drauges. Jai grįžus apie 23.00 val. viskas buvo tvarkoje, nesipyko. Abu buvo blaivūs. Jam nuėjus į balkoną parūkyti, t. y. 2021 m. birželio 24 d. apie 02.00 val. į balkoną užėjo S. ir pradėjo kelti pavydo scenas bei jo klausė, kiek laiko ją apgaudinėja su kita mergina. Po šių žodžių įvyko tarp jų žodinis konfliktas, kurio meta S. rankomis pradėjo jį trankyti į įvairias kūno vietas. Jis užsidengęs rankomis gynėsi. S. nustojus jį trankyti, jis rankas nuleido ir tuo metu S. iš kairės rankos kumščio vieną kartą jam trenkė į kairę akį, dėl to pajuto skausmą minėtoje vietoje. Po suduoto smūgio S. iš balkono pasišalino ir nuėjo į kambarį. Nori pasakyti, kad konflikto nematė ir negirdėjo jo dukra E. J., nes ji miegojo savo kambaryje. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė ir ateityje nesikreips. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 129-132); papildomai apklaustas D. J. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, jų laikosi ir patvirtina. Papildomai nori pasakyti, kad konflikto metu S. jam būnant buto balkone atbėgo į balkoną ir radėjo priekaištauti dėl neištikimybės bei jį pradėjo rankomis mušti į įvairias kūno vietas. Pataikė visur, daugiausiai pataikė į viršutinę kūno dalį. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota nepasakys, tačiau buvo tikrai ne mažiau nei 5. Negali atsakyti, ar rankų delnais ar kumščiais sudavė, jos kaip moters smūgiai jam skausmo nesukėlė, tačiau po šių smūgių lavinos ji jam dar vieną smūgį rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikė jam į kairę akį. Dėl S. jam suduoto smūgio į akį jam skaudėjo. Iš pradžių akis paraudo, po to išryškėjo mėlynė. Kai S. pamatė, kad jam uždaužė akį, ji jo pradėjo atsiprašinėti. Skausmą dėl pamuštos akies juto gal kokią valandą laiko, tačiau, kai dėjosi šaltą kompresą, skausmo nebejautė. Kai S. jį mušė, jis jai atgal nedavė, jis tiesiog rankomis užsidengęs saugojosi, kad nepataikytų jam. Civilinio ieškinio byloje nereikš, jokia žala jam nepadaryta. Į medikus nesikreipė, nes labai stipriai sužalotas nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti neturi (b. l. 141-144);

– iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) buto balkone (b. l. 114-116);

– iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad po D. J. kaire akimi vidinio voko kampe nustatyta kraujosrūva (b. l. 122-123);

– iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad ir D. J. ir S. J. buvo blaivūs (b. l. 147).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir S. J. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, S. J. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo D. J. parodymai, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. S. J. veika atitinka požymius nusikalstamo veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji įvykus konfliktui smurtavo prieš savo kartu gyvenantį sutuoktinį. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios S. J. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas.

S. J. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 186-188). Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 190).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. S. J. tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. S. J. neteista (b. l. 149-151), per pastaruosius metus administracine tvarka nebausta (b. l. 157), nedirba, augina vaiką iki trejų metų (b. l. 159). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji S. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 236 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. prisipažįsta esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme S. J. išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 24 d. 9.00 val. iki 2021 m. birželio 25 d. 12.55 val. (2 dienos) ir laikytina S. J. atlikus 12 viešųjų darbų valandų (b. l. 170).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2021 m. birželio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 171-172).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti S. J. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų

Pripažinti S. J. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme S. J. išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 24 d. 9.00 val. iki 2021 m. birželio 25 d. 12.55 val. (2 dienos) ir laikyti S. J. atlikus dalį bausmės – 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti S. J. 2021 m. birželio 25 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. J., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti S. J., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.