- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2-197/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-386-798/2009 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D. Š. , trečiasis asmuo sodo bendrijos ,,Jurginas“ pirmininkas I. A. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš antstolio D. Š. 2 444,64 Lt turtinės žalos, 100 444,64 Lt neturtinės žalos bei pripažinti sodo bendrijos „Jurginas“ 1994 m. gruodžio 30 d. bendro naudojimo žemės sutartį G. J. vardu suklastota.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi (b.l. 8-9) bei 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė ieškovei Ž. V. terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D. Š. , trečiajam asmeniui sodo bendrijos „Jurginas“ pirmininkui I. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei Ž. V. terminą iki 2008 m. gruodžio 30 d. sumokėti 3 185 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė ieškovei Ž. V. terminą iki 2009 m. sausio 7 d. sumokėti 185 Lt žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą, atleido ieškovę nuo 3 000 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Teismas nurodė, kad nors ieškovė neatitinka CPK 83 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, tačiau iš ieškovės išdėstytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (užpildyta 2008 m. gruodžio 4 d.), pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš Ž. V. išmokų, Gintauto J. V. mirties liudijimo, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovę atleisti nuo 3 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau įpareigojant ieškovę sumokėti 185 Lt žyminio mokesčio dalį (CPK 115 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatleido ieškovės nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė teismui pateiktame 2008 m. gruodžio 22 d. prašyme nurodė, kad ji yra pensininkė, pateikė 2008 m. gruodžio 4 d. metinės turto deklaracijos kopiją, 2008 m. gruodžio 3 d. Sodros pažymos kopiją apie įvykdytus antstolės išskaitymus iš ieškovės išmokų, ieškovės vyro mirties liudijimo kopiją. Pirmosios instancijos teismo teisėjas nagrinėjantis ieškovės ieškinio priėmimo klausimą buvo šališkas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekse. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė Ž. V. už paduodamą ieškinį turėtų sumokėti 3 185 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str.). Tačiau ieškovė prašė atleisti ją žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokį prašymą motyvavo sunkia savo turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdama metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (užpildyta 2008 m. gruodžio 4 d.), pažymą apie įvykdytus išskaitymus iš Ž. V. išmokų, apeliantės vyro G. J. V. mirties liudijimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, atleido ieškovę nuo didelės dalies žyminio mokesčio – 3 000 Lt ir įpareigojo ją sumokėti likusią 185 Lt žyminio mokesčio dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias ieškovo materialinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas nenurodo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios teismas gali atleisti, ir tai nustatyti yra teismo teisė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pagal kurią ieškovė turi turto už 153 628 Lt, yra pensininkė ir gauna senatvės pensiją, 2008 m. gruodžio 3 d. Sodros pažymos kopiją apie įvykdytus antstolės išskaitymus iš ieškovės išmokų, ieškovės vyro mirties liudijimo kopija, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti tokią sunkią ieškovės turtinę padėtį dėl ko ji negali sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl ją atleido nuo didesnės dalies – 3 000 Lt žyminio mokesčio.
Kaip minėta, CPK nenumato asmens atleidimo nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tik asmenys turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). Tačiau atleidžiamas tik tuomet, kai asmuo, norintis būti atleistu nuo žyminio mokesčio, pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 20 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Ž. V. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba (b. l. 13-14), o 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu teisinė pagalba nutraukta (b. l. 43-44). Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad minėtą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau remiantis teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi Ž. V. skundą laikė nepaduotu. Todėl ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį.
Apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad teisėjas, sprendęs ieškinio priėmimo klausimą, buvo šališkas. CPK 65 straipsnio 1 dalyje nustatyti absoliutūs teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. CPK 66 straipsnyje numatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pagal CPK 68 straipsnio 1 dalį, jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, teisėjas privalo pareikšti, kad jis nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.). Bylos duomenimis apeliantė šioje byloje buvo pareiškusi nušalinimą teisėjui Antanui Rudzinskui. Vilniaus apygardos teisme laikinai einanti civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja Alma Urbanavičienė 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Ž. V. prašymo dėl teisėjo A. Rudzinsko nušalinimo netenkino. Todėl atmestini ir atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ir naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo klausimu, remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.