Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimo, kuriuo G. J. pripažintas kaltu, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 500 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2012-03-23 apie 13.14 val., būdamas parduotuvėje „Cento-1220“, adresu Kęstučio g. 15, Vilkaviškyje, praėjo pro parduotuvėje esančias kasas ir nesusimokėjęs prasinešė 0,2 litro talpos butelį brendžio „Leader“, kurio vertė 7,99 Lt, tai yra pagrobė svetimo turto už šią sumą, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

ATPK 19 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. ATPK 250 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kadangi apeliaciniame skunde G. J. nurodė, kad serga psichikos liga (F20.0– šizofrenija), ir dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl šioje byloje asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Prie apeliacinio skundo pridėtos neįgaliojo pažymėjimo, darbingumo lygio pažymos kopijos ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nepatvirtina, kad G. J., 2012 m. kovo 23 d. darydamas pažeidimą, buvo tokios psichinės būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Byloje nėra išrašo iš medicininių dokumentų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-453/2007, Nr. N575-73/2008, N556-1489/2008). Siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes būtina spręsti G. J. pakaltinamumo klausimą, esant reikalui ir pasitelkiant ekspertą, ar skiriant ekspertizę.

Be to, pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta G. J. nedalyvaujant, nors ATPK 272 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nagrinėjant ATPK 50 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui byla gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, jei jis vengia atvykti pagal policijos ar teisėjo šaukimą ar vengia būti policijos atvesdinamas, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad asmuo dalyvautų teismo posėdyje, kas galėjo įtakoti nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą. Negana to, byloje yra pateiktas L. J. prašymas atsižvelgti į G. J. psichinę negalią, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

G. J. prašo sumažinti jam paskirtą nuobaudą, tačiau dėl aukščiau išvardintų aplinkybių jo skundas tenkinamas iš dalies, grąžinant apylinkės teismui bylą ištirti visas svarbias ir turinčias reikšmės aplinkybes ir tikslu teisingai patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti arba nutraukti bylą, esant ATPK 19 str. numatytai aplinkybei.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimas naikinamas ir byla gražinama teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir neskundžiama.