- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-549-493-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-01141-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. A. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Regina Šeperienė, Vidutė Tiškuvienė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-493/2009
2009 m. gruodžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. A. K., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, nukentėjusiosios atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nuosprendžio, kuriuo Vitas A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. A. K. atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista jai iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMP stoties (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimui 273,60 Lt., A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dalyje dėl 9726,40 Lt atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vitas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., už tai, kad 2007-09-25 apie 13 val. 30 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini), VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės kieme, turėdamas visus dokumentus, reikiamus vairuojant transporto priemonę ir vairuodamas automobilį „VW Transporter" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53-io punkto reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, taip pat pažeidė kelių eismo taisyklių 158-o punkto reikalavimus - važiuodamas atbulas, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, dėl ko buvo partrenkta pėsčioji A. K. ir įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinio šeivikaulio galvutės lūžimo, dešinio kelio sąnario medialinio menisko horizontalaus plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuosprendį skundė nukentėjusioji A. K. ir apeliaciniu skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nuosprendį pakeisti, pašalinti iš nuosprendžio teismo išvadą apie nukentėjusiosios A. K. padarytus KET 9-ojo ir 54-ojo punktų reikalavimų pažeidimus, pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš Vito A. K. 2000 litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė savo skunde nurodė, jog teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji padarė KET 9 p., 54 p. pažeidimus, kadangi turėjo laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, netrukdyti eismui, artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais arba specialiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamą dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje, privalo nedelsdami iš jos pasitraukt. Nukentėjusiosios teigimu, ji su liudytoja ėjo privažiavimo pakraščiu, atsukusios nugarą atvažiuojančiam automobiliui, todėl švyturėlių galėjo nematyti, nes buvo šviesus paros metas ir švyturėliai galėjo būti nepastebimi, privažiavime prie ligoninės pastato jokių kelio ženklų nebuvo, todėl nėra surinkta ir jokių įrodymų apie tai, kad būtų pažeidusi kokius nors KET reikalavimus, todėl nuosprendyje išdėstyti šie teiginiai šalintini.
Nukentėjusiosios nuomone, teismas taip pat nepagrįstai žymiai sumažino civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla ir nors teismas nuosprendyje nurodė, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino nukentėjusiosios būklę, kad ji jautė fizinius skausmus, ilgą laiką gydėsi, patyrė šoką ir dvasinius išgyvenimus, bendrą būklės pablogėjimą bei amžių. 2000 litų, nukentėjusiosios nuomone per maža suma padarytai skriaudai atlyginti.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji taip pat apeliaciniu skundu prašė priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi I instancijos teismas dėl šių išlaidų nuosprendyje nepasisakė ir nepriteisė.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovę, prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Vito A. K. nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą, skirdamas bausmę, tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajai A. K. klausimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Nukentėjusioji A. K. skundžia nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos priteisimo bei dėl aplinkybių, nurodytų aprašomojoje nuosprendžio dalyje, kuriomis konstatuojamas nukentėjusiosios padaryti KET taisyklių pažeidimai.
Baudžiamojoje byloje, kurioje V.A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., civiliniu atsakovu teismo 2009-04-29 nutartimi įtraukta AB „If draudimas“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d. numato, jog atsakingas draudikas ar Biuras atlygina tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą, kuri neviršija šio įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų. Maksimali galima kompensuotina suma neturtinei žalai atlyginti ribota – 3452,8 Lt. (1000 EUR). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.4 p., atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečias asmuo patiria dėl sužalojimo, nukentėjusiojo trečio asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, žalą, padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį. Tačiau, tuo atveju, kuomet nukentėjęs trečias asmuo nesutinka su apskaičiuotu neturtinės žalos dydžiu pagal minėtų taisyklių 12.1 p., 12.2 p., 12.4 p., jis turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neviršijant Įstatymo 11 str. neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o šalims nesusitarus – į teismą.
LR Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmos instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, teisėjų kolegijos nuomone, nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, į pasekmes, atsiradusias dėl sveikatos sužalojimo nusikaltimo pasekoje. Nors I instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė aplinkybes, jas argumentavo, nurodė motyvus dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, tačiau neįvertino tai, kad nukentėjusioji yra pensininkė, kuriai įvykio metu buvo 75 metai. Tokio amžiaus asmens gyvybiniai organizmo procesai yra kitokie nei jauno žmogaus, jie yra sulėtėję, todėl tiek patirtų sužalojimų atžvilgiu, tiek gijimo, tiek buvusių dėl to išgyvenimų atžvilgiu, patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai vertintini, kaip didesni ir ilgiau trukę, nei paprastai truktų jaunesniam asmeniui. Padarytas sveikatos sutrikdymas, kad ir nesunkus, tokiame amžiuje visada įtakoja ir neišvengiamai įtakos žmogaus gyvenimo kokybę. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuos argumentus, o tai pat pritariant ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vis gi nukentėjusioji A. K. privalėjo laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui ir netrukdyti eismui bei artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais, privalėjo nedelsdama iš važiuojamosios dalies pasitraukti, atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko specialiame med. pagalbos automobilių privažiavime prie ligoninės priėmimo skyriaus durų, bet esant A.V. K. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių tiesioginiam priežastiniam ryšiui su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – sveikos sutrikdymu, padidinus nukentėjusiajai priteistinos patirtos neturtinės žalos dydį, sąžiningumo ir protingumo kriterijai nebus pažeisti.
Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, sumenkino V.A. K. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, netinkamai pritaikė įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Apylinkės teismas, priteisdamas iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMP stoties 273,60 Lt. neturtinę žalą nukentėjusiajai, nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistosios) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė „If draudimas“ įstatymo ribose dalį neturtinės žalos jau atlygino, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. K. padidinus iki 5000 Lt. Iš V.A. K. priteistina 2000 Lt. už nukentėjusiosios advokato paslaugas, ginant jos interesus Alytaus rajono apylinkės teisme bei 600 Lt. už nukentėjusiosios advokato paslaugas, ginant jos interesus Kauno apygardos teisme.
Priteistinos neturtinės žalos dydis iš „If draudimo“ bendrovės didintinas viso iki 3452.80 Lt., iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMP stoties didintinas viso iki 1547,20 Lt.
Įvertinant tai, jog „If draudimas“ nukentėjusiajai A. K. sumokėjo dalį neturtinės žalos 1726,40 Lt., iš draudimo bendrovės priteistina likusi, sudaranti skirtumą tarp išmokėtos ir apdraustos sumos dydžio, neturtinės žalos dalis – 1726,40 Lt..
Taip pat įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMP stoties (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimui priteista 273,60 Lt., ši suma atimama iš priteistinos visos 1547,20 Lt. sumos. Iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMP stoties priteistina likusi 1273,60 Lt. suma, sudaranti skirtumą tarp priteistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir priteistinos sumos dydžio.
Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutarė:
nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti.
Nukentėjusiajai A. K. iš civilinio atsakovo „If draudimo“ priteisti neturtinę žalą 1726,40 Lt. (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus, 40 cnt.).
Nukentėjusiajai A. K. iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės GMP stoties (duomenys neskelbtini) priteisti neturtinę žalą 1273,60 Lt. (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris litus, 60 cnt.).
Iš nuteistojo V. A. K. priteisti 2600 Lt. (du tūkstančius šešis šimtus litų) už nukentėjusiosios A. K. advokato paslaugas, ginant jos interesus Alytaus rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismuose.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.