Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Kęstučio Jucio,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo K. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 4 dalį tuo, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą, su mažamete kitokio fizinio sąlyčio būdu ir pasikėsino išžaginti mažametę, t. y. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs šiomis aplinkybėmis:

K. J. 2014 m. lapkričio 20 d. apie 15 val. 30 min., savo gyvenamajame name, esančiame Skynimų kaime, Turgelių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, likęs vienas su savo sugyventinės H. K. dukra E. K. (gim. 2003 m. birželio 10 d.), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą ir lytiškai su ja santykiauti bei žinodamas, kad E. K. yra mažametė, pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, jog užlaužęs jai rankas paguldė į lovą, nurengė apatinę kūno dalį nuogai iki kelių, užgulė iš viršaus, taip pat grasino tuo, kad jeigu ji priešinsis, tai sumuš ją ir jos motiną, rankomis lietė E. K. lytinius organus, kišo pirštus į makštį, taip tenkino savo lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja E. K. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Taip pat K. J. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, mėgino savo varpą įkišti E. K. į makštį, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė nukentėjusioji E. K. priešinosi, muistėsi, kaltinamojo liepimu nepraskėtė kojų. Be to, K. J. pro langą pamatęs į namus grįžtančią savo sugyventinę H. K., paleido mažametę nukentėjusiąją E. K. bei liepė jai skubiai apsirengti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. J. laikinai buvo sulaikytas 2014 m. gruodžio 3 d. 15 val. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi K. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Todėl mano, kad nepagrįsta teigti, jog jis, būdamas nesuimtas ir bijodamas gresiančios griežtos bausmės, bėgs ar slėpsis nuo teismo.

Kaltinamojo nuomone, teismo išvada, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, nes vien tik ankstesnis teistumas neleidžia daryti išvados apie realią grėsmę, jog ateityje nusikals.

Skunde taip pat pažymima, kad suėmimas kaltinamajam nepagrįstai taikomas ilgą laiką, t. y. devynis mėnesius, nes procesas užsitęsė ne dėl jo kaltės.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam K. J., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvadoje, ekspertizės akte užfiksuoti duomenys ir kiti kaltinamajame akte nurodomi duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl skundo argumentai dėl byloje surinktų duomenų teisėtumo, jų įrodomosios vertės bei leistinumo, pripažįstant juo įrodymais, atmetami kaip nesuteikiantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

K. J. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 149 straipsnio 4 dalis). Už šiuos nusikaltimus baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad K. J. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (oficialiai nedirbo), praeityje teistas už analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam K. J., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad K. J. praeityje teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Iš pataisos namų buvo paleistas 2013 m. birželio 5 d., tačiau praėjus vieneriems metams penkiems mėnesiams, K. J. vėl kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Apeliacinio teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje K. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodoma aplinkybė dėl suėmimo taikymo trukmės, nėra pakankama šios kardomosios priemonės panaikinimui. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant teisme, BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties netaikomos, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo taikymo terminų.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo K. J. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.