Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R. ir V. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, pareiškėjo seneliai I. R. ir B. R. susilaukė trijų vaikų: V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Z. R. (K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R. , gim. (duomenys neskelbtini). I. R. mirė (duomenys neskelbtini), B. R. – (duomenys neskelbtini). Mirus senelei I. R. liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas senelių buvo įgytas 1972 m. vykdomojo komiteto sprendimu, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nors buvo registruotas I. R. vardu. Mirus I. R. niekas iš įpėdinių į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po B. R. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo motina Z. K.. Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Z. K. tuo metu jokio registruoto turto neturėjo, todėl pareiškėjas į notarus nesikreipė, o apie senelių namus nepagalvojo. Seneliai iki mirties gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini). Po I. R. mirties namuose liko gyventi senelis B. R. ir pareiškėjo mama Z. K., kuri priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nes ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, jai liko visi I. R. turėti asmeninio naudojimo daiktai, baldai, namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo visus reikiamus mokesčius. Senelis buvo silpnos sveikatos, todėl viskuo rūpinosi ir viską tvarkė pareiškėjo mama. Visa tai rodo, kad Z. K. priėmė palikimą po savo motinos I. R. mirties, nors to neįformino pas notarą. (duomenys neskelbtini) mirus B. R., Z. K. kreipėsi į notarų biurą ir priėmė savo tėvo palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus Z. K. visą jos turėtą turtą perėmė pareiškėjas H. K.. Nors gyvena Anykščių mieste, tačiau jis labai dažnai būna gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi visais mamos turėtais asmeninio naudojimo daiktais, baldais, buitine technika, moka mokesčius, prižiūri, remontuoja ir tvarko namus, kas įrodo, kad pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nors į notarų biurą nesikreipė ir taip praleido terminą palikimui priimti. Nors niekas iš įpėdinių po Z. K. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau H. K. palikimą priėmė, nes po motinos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė I. R., senelis B. R. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus senelei I. R. liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas senelių buvo įgytas 1972 m. vykdomojo komiteto sprendimu, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nors buvo registruotas I. R. vardu. Po I. R. mirties niekas iš įpėdinių į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po B. R. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo motina Z. K.. Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Z. K. tuo metu jokio registruoto turto neturėjo, todėl pareiškėjas į notarus nesikreipė, o apie senelių namus nepagalvojo. Seneliai iki mirties gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini). Po I. R. mirties namuose liko gyventi senelis B. R. ir pareiškėjo mama Z. K., kuri priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nes ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, jai liko visi I. R. turėti asmeninio naudojimo daiktai, baldai, namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo visus reikiamus mokesčius. Senelis buvo silpnos sveikatos, todėl viskuo rūpinosi ir viską tvarkė pareiškėjo mama. Visa tai rodo, kad Z. K. priėmė palikimą po savo motinos I. R. mirties, nors to neįformino pas notarą. (duomenys neskelbtini) mirus B. R., Z. K. kreipėsi į notarų biurą ir priėmė savo tėvo palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus Z. K. visą jos turėtą turtą perėmė pareiškėjas. Nors gyvena Anykščių mieste, tačiau jis labai dažnai būna gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi visais mamos turėtais asmeninio naudojimo daiktais, baldais, buitine technika, moka mokesčius, prižiūri, remontuoja ir tvarko namus, kas įrodo, kad pareiškėjas priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nors į notarų biurą nesikreipė ir taip praleido terminą palikimui priimti. Nors niekas iš įpėdinių po Z. K. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau H. K. palikimą priėmė, nes po motinos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu. Pareiškėjas mano, jog tokiu būdu jo motina Z. K. priėmė savo motinos I. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, nes pradėjo jį faktiškai valdyti, taip pat pareiškėjas priėmė savo motinos Z. K. palikimą, nes pardėjo jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog Z. K. priėmė palikimą po savo motinos I. R. mirties bei pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos Z. K. mirties, pradėję faktiškai turtą valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiųjų turtą nėra išduoti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjas H. K. pateikdamas pareiškimą teismui sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 110 Eur. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, jam permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Grąžinti pareiškėjui H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 40 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2022 m. spalio 7 d. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.