Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. S. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2019 m. gegužės 3 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 01/542134577, transporto priemonės apžiūros akto, eismo įvykio deklaracijos, transporto priemonės prekinės vertės netekimo skaičiavimo, pranešimo apie įvykį, informacijos apie licencijuojamą veiklą, mokėjimo nurodymo, patvirtinančio draudimo išmokos išmokėjimą, pretenzijos R0002242601, foto nuotraukų, prašymo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, remonto sąmatos ir kitų dokumentų (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-17025 priedai) – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškovės išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvus, nesinaudojo rungimosi teise.

Formaliai nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/542134577, kuria buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė NISSAN NAVARA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Transporto priemonės draudėjas – T. S.. Minėta transporto priemonė buvo naudojama mokamam keleivių pervežimui, tačiau draudikas prieš sudarant draudimo sutartį ir apskaičiuojant draudimo įmoką nebuvo informuotas apie padidėjusią draudimo riziką, t. y apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui. Atsakovas pažeidė sutarties 1.5.2.4. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį, t. y. 408,41 Eur, nes ieškovė dėl minėto įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 816,82 Eur dydžio draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 62. p. numatyta, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktu, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką“. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3. punkte. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl automobilio savininko veiksmų (automobilis buvo naudojamas mokamam keleivių pervežimui), apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus. Atsižvelgiant j tai, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.4 p. (vykdė mokamą keleivių pervežimą), AB „Lietuvos draudimas“ teikia reikalavimą grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y 408,41 Eur. Iki sprendimo už akių priėmimo duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų pilnai atsiskaitęs, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistina 408,41 Eur draudimo išmoka (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1-2 dalys, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai 19,13 Eur palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais nuo pareikalavimo dienos (2019 m. rugsėjo 15 d. ) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, yra pagrįstas ir tai laikytina minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 427,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis (1,79 Eur) mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, 2020-00970, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 408,41 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 41 ct) draudimo išmoką, 19,13 Eur (devyniolikos eurų 13 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (427,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, Laisvės al. 103, Kaunas) per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.