- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-77-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11564-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- Š. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. Š., išnagrinėjusi Š. Š. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. Š. 2014 m. rugsėjo 23 d., apie 21.28 val., Laisvės pr. 79D, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pravažiuodamas nuleistą užtvarą nepaliko tarpo iš šono, kliudė įrenginį ir įvykio metu apgadino užtvarą ir automobilį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 p. (galiojusį pažeidimo padarymo metu), numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tokiais veiksmais Š. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Apklaustas teisme Š. Š. parodė, kad užtvaro savininkas yra gyventojų bendrija, ar turėjo jie leidimą pastatyti užtvarą jiems priklausančioje teritorijoje, tas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jei pasistatei užtvarą turėjai ar ne leidimą jį eksploatuoti, jei nesuderinai su institucijomis. Bendrija pastatė užtvarą nežinia kieno žemėje. Nuleisti užtvarą galima tik turint leidimą, jie privalėjo jį gauti iš Kelių policijos valdybos. Ne tik žemės sklypas virš ko nusileidžia užtvaras. Kam apriboja judėjimą tuo keliu. Tai viešas privažiavimas, ten nėra jokių ženklų, kad įvažiuoti galima tik to namo gyventojams. Jei būtų manevruodamas kliudęs ir sugadinęs tą pagrindinį mechanizmą, kuris ne ant važiuojamosios kelio dalies, o šalia įrengtas, jis pripažintų, kad būtų padaręs pažeidimą, būtų sužalojęs ar apgadinęs svetimą turtą. Pasak Š. Š., pažeidimas padarytas, jis kliudė ne patį mechanizmą, o užtvarą, kuris užtveria kelią. Kada jis, Š. Š. apgadino tą užtvarą kvietė policiją, kad būtų patikrintas jo girtumas. Atvažiavus pareigūnams jis, Š. Š. pripažino, kad padarė pažeidimą, vėliau kada pasiskambino liudytojui ir uždavė klausimus kam priklauso užtvaras ir ant kieno žemės jis pastatytas. Gavo atsakymą iš policijos. Liudytojas nepateikė dokumentų, kad buvo leista eksploatuoti kelio užtvarą. Jis, Š. Š. nemano, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Žalą atlygina draudimo bendrovė. Dėl įrengimo nekyla ginčas, dėl eksploatavimo klausimas yra aktualus. Teisėjai pateikus susipažinti su raštu, gautu iš Kelių policijos tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento, Š. Š. paaiškino, kad mato ribas, tačiau nėra gatvių pavadinimų, negali tiksliai nusistatyti kurioje vietoje yra užtvaras. Čia prielaida, jei duotas leidimas įrengti, tai tuo pačiu leidimas duotas ir eksploatuoti. Pasak Š. Š., namo bendrija kreipėsi su prašymu įrengti užtvarą, bet neeksploatuoti. Kalba apie įrenginį, kuris reguliuoja eismą ir netiki, kad nereikia leidimo eksploatuoti. Schemoje yra parašyta, kad rekomenduojama. Jei bus pasakyta, kad jokio leidimo nereikia eksploatuoti įrenginį, jei pasakys, kad būtinas leidimas eksploatuoti, ir dar neduotas, tada kitoks administracinės atsakomybės klausimas. Š. Š. teigimu, išklausė institucijų darbuotojus ir įsitikino, kad nėra pagrindo teigti, jog statinys įrengtas neteisėtai, nenurodė, kad būtų reikalingas leidimas eksploatuoti šį užtvarą. Vadinasi, jis, Š. Š. kliudė užtvarą ir tuo padarė turtinę žalą daugiabučių namų bendrijai. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą.
Apklaustas teisme liudytojas G. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), užtvaras priklauso Laisvės pr. 79B, jis yra bendrijos ir nutartas pastatyti bendrijos gyventojų susirinkimo. Teritorija yra valdiška, bet yra raudonos linijos, parduodant butus buvo išnuomota, vėliau tą žemę atidavė valstybei. Dėl užtvaro derinta, kreipėsi į seniūniją, tačiau tokie statiniai labai smulkūs ir specialaus leidimo nereikia, suderinimo nereikia, užtenka bendrijos susirinkimo. Jie kreipėsi oficialiau tai padaryti, turi raštų, gavo atsakymus, kad nereikia derinti. Ta aikštelė buvo statyta statytojo supaprastinta tvarka, po sprendimo teismo pripažino, kad bendrijos turi gauti lėšas, savivaldybė buvo sudariusi sutartį ir dabar tvarko tą aikštelę. Tik vakarais riboja įvažiavimą iš vienos pusės. Bendrijos nariai ir įvairios parduotuvės ir komercinės įmonės priklauso Pašilaičių seniūnijai. G. K. teigimu, Laisvės pr. 79D ankščiau užtvaras pastatytas, prie Laisvės pr. 79E buvo sugadintas užtvaras. Tai privati teritorija, jie prižiūri nuo pat pradžių kai buvo pardavinėjami butai, ji buvo išnuomota, po to sužinojo, kad statytojas atidavė valstybei. Ji valdiška teritorija su raudonomis linijomis. Susirašinėjimai juodas ir nedėkingas darbas. Sunku bendrauti su savivaldybe. Buvo kreiptasi į savivaldybę, bet leidimas nebuvo gautas. Pasak G. K., užtvarą apgadino Š. Š.. Jie kreipėsi į draudimo bendrovę, įvertino nuostolius, karties vertė yra 374 Lt, dar yra 15 proc. nusidėvėjimas. Užtvaras įrengtas maždaug prieš 5 metus. Užtvaras yra įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Užtvaras įrengtas ant valstybės žemės. Vieni rašo, kad reikia žemės savininko leidimo, kiti, kad nereikia. Jis, G. K., kaip atstovaujantis asmuo, samdo sniego valytuvus, teritorija yra tvarkoma. Pasak G. K., žemės nuosavybes teise nepriklauso bendrijai, bet sklypas turi raudonas linijas, savininkas yra bendrijos gyventojai. Dokumentų, kad kelias priklauso namo bendrijai įrašo neturi, turi tik pačių namų. Nekilnojamo turto registrų duomenų bazėje nėra įregistruota privati teisė turėti savo žinioje šitą kelią. Su kelių policija nebuvo suderintas užtvaro klausimas. Šiuo metu užtvaras dienos metu nenaudojamas.
Apklaustas teisme specialistas P. G. parodė, kad leidimų eksploatacijai neišduoda, ar reikia derinimo, gal ir nereikia. Vilniaus mieste administracijos direktoriaus įsakymu derinama su kelių policijos valdyba. Po to, tame įsakyme yra įvardintos visos reguliavimo priemonės. Tame sąraše nėra vartų kaip techninės eismo reguliavimo priemonės. Jei kreipiasi įrengti ženklą, tai jie skatina, užtikrina saugumą. Pasak P. G., jei registruotas sklypas, tai daugiabučių namų bendrijos teritorija. Užtvaras nepatenka į kelių eismo taisyklių punktus, kurie kalba, kad tai kelio reguliavimo ženklas. Jei padaroma žala ženklui eina kalba apie turto sugadinimą. P. G. teigimu, jei specialioms tarnyboms reikia patekti į teritoriją, tai jie turės teisę pašalinti užtvarą, nėra tekę girdėti, kad būtų dėl to problemos. Techninio stovio nereikia derinti su tarnybomis. Pasak P. G., kelias, gatvė, įvažiavimas į privačią teritoriją, kelias iki užtvaro nėra privati teritorija. Nemano, kad reikia derinti, tai kaip vartai, yra privatus vieno buto namas kaip aptverta tvora. Teritorija priklausanti tam namui – tai vartai. Jų įrengimas nėra reglamentuotas.
Apklaustas teisme specialistas E. G. parodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi duomenų, kad 2008 m. kreipėsi su informacija dėl pritarimo įsirengti užtvarą, buvo neprieštarauta. Užtvaro įrengimui neprieštaravo ir seniūnija. Priežiūrą ir eksploataciją turi užtikrinti daugiabučių bendrija. E. G. teigimu, schemoje punktyrinė linija gatvių, tai reiškia jos gali būti keičiamos ir sulyginamos su kitomis ribomis. Šaligatvis punktyrinė linija, kas balta tai žemės plotas. Tai duomenys 2015 m. sausio 19 dienos. Užtvaras nėra statinys. Paties elemento kaip užtvaras nėra duomenų, nes tai kilnojamoji priemonė. Pasak E. G., reikia gauti sutikimą, kad įrengti užtvarą. Juridinis asmuo kreipėsi dėl priemonės įrengimo. Visa atsakomybė įrengti tenka bendrijai. Eksploatacija yra priežiūra, ji apima viską. E. G. paaiškino, kad kreipėsi 2008 m., aktas reglamentuojantis priimtas 2009 m., tame apraše aprašyta užtvaro kaip priemonės nėra, tai gali būti kaip vartų elementas. Jis priskiriamas prie tvoros elemento. Atsižvelgdami į praktiką savivaldybė galvoja sutikslinti techninių priemonių aprašą. Tai planuoja tikslinti. Ankščiau jis prilyginamas prie nesudėtingo statinio. Nuo statybos įstatymo pakeitimo nereikia leidimo. Jei toks nesudėtingas statinys padaro žalą, savivaldybė neprisiima atsakomybės.
Šalies argumentai
Š. Š. 2014-09-23 paaiškinime nurodė, jog 2014-09-23 apie 21.17 val., vairuodamas automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Laisvės pr. 79D namo pusėje iš J. Baltrušaičio gatvės pusės, iš kairės pusės keleivio durelių dalimi kliudė tuo metu nuleistoje padėtyje buvusią užtvarą. Apgadino jį ir savo automobilį. Pats iškvietė policijos pareigūnus, pranešė įvykio aplinkybes, paprašė patikrinti jo, Š. Š. blaivumą. Buvo nustatyta, kad jis, Š. Š. vairavo blaivus. Tarsis su namo bendrijos pirmininku dėl žalos atlyginimo. Pripažįsta, kad eismo įvykį padarė dėl neatidumo. Įvykio metu žmonės nenukentėjo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio 2015-09-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-09-23 apie 21.50 val., atvyko į Laisvės pr. 79D, Vilniuje, kur automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pakeliamą užtvarą. Atvykus juos, policijos pareigūnus pasitiko vairuotojas Š. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę kliudė užtvarą. Su pažeidimu vairuotojas sutiko. Š. Š. pageidavo patikrinti blaivumą, buvo nustatyta 0,00 prom. Š. Š. buvo surašytas ATP protokolas ir paskirta bylos nagrinėjimo data.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog Laisvės pr. 79D, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, šoninis galinis kairės pusės stiklas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnijos 2008-05-13 rašte Nr. A6-3864(5.5-SEN-11) nurodyta, kad kelio užtvarai įrengti savo raudonų linijų ribose leidimo nereikia. Užtvaros įrengimui nuo J. Baltrušaičio g. 11 namo seniūnija pritaria, bet seniūnijai nesuteikta teisė išduoti leidimus užtvarai įrengti. Prieš 8 metus, vykdant Laisvės pr. 79D, Vilniuje, namų statybos darbus, automobilių stovėjimo aikštelėms praplėsti buvo naudojama supaprastinta tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas turėtų pritarti dėl užtvarų pastatymo prie įvažiavimo nuo J. Baltrušaičio gatvės pusės. Prašo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą dėl leidimo gavimo užtvarai įrengti nuo J. Baltrušaičio gatvės pusės.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2008-05-07 rašte Nr. A51-10677-(10.2-ŪK5) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius išnagrinėjo 778-osios daugiabučių savininkų bendrijos prašymą įrengti užtvarą ties pastato Laisvės pr. 79E nuo Baltrušaičio g. 11 namo pusės ir ties Laisvės pr. 79F įvažiavimais į kiemus. Laisvės pr. 79E ir 79F namams priskirta privati teritorija, kurioje tvarką prižiūri šių namų gyventojai. Eismo organizavimo skyrius užtvarų įrengimui privataus žemės sklypo ribose neprieštarauja. Užtvaro įrengimui gauti Miesto plėtros departamento leidimą. Šiuo metu Miesto ūkio departamentas papildomų automobilių stovėjimo vietų iš Baltrušaičio g. 11 namo pusės įrengti neplanuoja.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-12-15 rašte Nr. 10-10-S-15599 nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje nėra duomenų bazės, kurioje būtų sukaupta informaciją apie kelio ženklų ir kitų inžinerinių priemonių įrengimą Vilniaus mieste, todėl vienareikšmiškai atsakyti ar Laisvės pr. 79E, Vilniuje įrengtas kelio užtvaras suderintas su kelių policija, negalime. LR Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 p. nustato, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Kelių policija neįgaliota aiškinti teisės aktų, todėl negalime konstatuoti ar ši įstatymo nuostata pilna apimtimi turi būti taikoma ir šalia kelio esančiose teritorijose. Jeigu privačių teritorijų savininkai (valdytojai) kreipiasi dėl užtvarų į kiemus suderinimo, Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba tokius projektus derina.
Dėl išdėstyto konstatuotina, jog Š. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas.Š. Š. neneigia buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, parodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka. Š. Š. teigimu, teisminio nagrinėjimo metu įsitikino, kad nėra pagrindo teigti, jog statinys įrengtas neteisėtai, nenurodė, kad būtų reikalingas leidimas eksploatuoti šį užtvarą. Vadinasi, jis, Š. Š. kliudė užtvarą ir tuo padarė turtinę žalą daugiabučių namų bendrijai. Be Š. Š. prisipažinimo transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina liudytojo G. K. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio 2015-09-23 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema. Byloje nenustatyta, kad minėtas užtvaras įrengtas ir naudojamas neteisėtai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnijos 2008-05-13 rašte Nr. A6-3864(5.5-SEN-11) nurodyta, kad kelio užtvarai įrengti savo raudonų linijų ribose leidimo nereikia. Užtvaros įrengimui nuo J. Baltrušaičio g. 11 namo seniūnija pritaria, bet seniūnijai nesuteikta teisė išduoti leidimus užtvarai įrengti. Prieš 8 metus, vykdant Laisvės pr. 79D, Vilniuje, namų statybos darbus, automobilių stovėjimo aikštelėms praplėsti buvo naudojama supaprastinta tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas turėtų pritarti dėl užtvarų pastatymo prie įvažiavimo nuo J. Baltrušaičio gatvės pusės. Prašo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą dėl leidimo gavimo užtvarai įrengti nuo J. Baltrušaičio gatvės pusės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2008-05-07 rašte Nr. A51-10677-(10.2-ŪK5) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius išnagrinėjo 778-osios daugiabučių savininkų bendrijos prašymą įrengti užtvarą ties pastato Laisvės pr. 79E nuo Baltrušaičio g. 11 namo pusės ir ties Laisvės pr. 79F įvažiavimais į kiemus. Laisvės pr. 79E ir 79F namams priskirta privati teritorija, kurioje tvarką prižiūri šių namų gyventojai. Eismo organizavimo skyrius užtvarų įrengimui privataus žemės sklypo ribose neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į tai, kad jis prisipažino įvykdęs pažeidimą, gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nė karto nebaustas administracine tvarka, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
Š. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.