- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1994-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23414-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Remi Invest“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Visi atsakymai“
Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 19 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remi Invest“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6329-429/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remi invest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visi atsakymai“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė iš atsakovės priteisti 7523,53 Lt (2178,96 Eur) skolos, 53,95 Lt (15,63 Eur) palūkanų, 600 Lt (173,77 Eur) nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2014 m. gruodžio 16 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino, iš atsakovės priteisė 7523,53 Lt skolos, 53,95 Lt palūkanų, 600 Lt nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl šio sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Preliminaraus sprendimo dalį, kuria priteista skola, delspinigiai ir palūkanos, atsakovė įvykdė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo. Atsakovė atsiskaitymus su pradiniu kreditoriumi vykdė nuolat pagal tarp šalių nusistovėjusią atsiskaitymo tvarką – per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Ieškovė turėjo perimti teises iš pradinio kreditoriaus ta pačia apimtimi. Atsakovė nesutiko mokėti 600 Lt nuostolių, kuriuos sudarė ieškinio rengimas ir bylinėjimosi išlaidos. Pasirašant perleidimo sutartį, ieškovė susipažino su reikalingais dokumentais, todėl nepagrįstai įvardijo, kad nuostolius, susijusius su ikiteisminiu skolos išieškojimu, sudaro laikas, skirtas susipažinti ir analizuoti skolos dokumentus. 1200 Lt atstovavimo išlaidų suma per didelė, atsakovė prašė šią sumą mažinti iki 600 Lt. Sutiko atlyginti ieškovės kelionės išlaidas po 20 Eur ir 7,70 Eur atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą iš dalies, kuria jis įvykdytas, kitoje dalyje preliminarų sprendimą palaikė. Prašę priteisti iš atsakovės 600 Lt bylinėjimosi išlaidas, 600 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimą ruošimą ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas. Pripažino, kad atsakovė iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėjo ieškovei iš viso 7563,53 Lt sumą, kurią ieškovė paskirstė lėšų įskaitymo aktuose nurodyta tvarka, ir 2015 m. vasario 2 d. sumokėjo 15,63 Eur sumą. Pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl 600 Lt nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad reikėjo susipažinti su skolos byla, skolos išieškojimu ikiteismine tvarka. 1200 Lt sudarė ieškinio paruošimo išlaidos. Ieškovė susipažino su PVM sąskaitomis – faktūromis prieš pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį. Skolų suderinimo aktą tarp UAB „Cessio“ ir UAB „Visi atsakymai“ vienašališkai pasirašė kreditorė UAB „Cessio“. Atsakovę su reikalavimo perleidimo sutartimi supažindino 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku, 2014 m. gruodžio 3 d. registruotu laišku. Pranešime nurodė skolą sumokėti nedelsiant. Ieškovė atsakovės įmokėtas pinigines lėšas pirmiausia paskirstė išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu. Ieškovė 2014 m. gruodžio 15 d. gavo atsakovės pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutiko mokėti 600 Lt skolos išieškojimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino, ieškinio dalį dėl 7523,53 Lt skolos, 53,95 Lt palūkanų ir 92 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės nutraukė, ieškinio dalį dėl 600 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Nustatė, kad atsakovė atsiskaitymus vykdė pagal nusistovėjusią atsiskaitymų su pradiniu kreditoriumi tvarką. Naujasis kreditorius (ieškovė) aiškiai nenurodė atsakovei termino, per kurį jai turėjo būti įvykdyta perimta skola. Iš 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė mokėjimus atlieka pagal sutartį, o ne pagal teismo sprendimą. Nustatė, kad preliminarus teismo sprendimas atsakovei buvo įteiktas tik 2015 m. sausio 19 d., t.y. po to, kai atsakovė mokėjimo nurodymais ieškovei sumokėjo skolą. Ieškovės gautų piniginių lėšų paskirstymas, žinant, kad teisme dėl atsakovės įsiskolinimo pradėtas civilinis procesas, prieštaravo CK 6.54 straipsnio 5 daliai. CK 6.54 straipsnis nenumato galimybės gautas įmokas paskirstyti bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ieškovei nesutikus su atsakovės mokėjimo nurodymuose nurodytu piniginių lėšų paskirstymu, ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, bet ne atsakovės nurodytą įmokų paskirstymo tvarką. Ieškovė, paskirstydama atsakovės 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. įmokėtas sumas neturėjo duomenų, ar priimtas preliminarus sprendimas, ar jis įsiteisėjo. Konstatavo, kad atsakovė iki preliminaraus teismo sprendimo įteikimo įvykdė preliminaraus sprendimo dalį dėl skolos, taip pat per 20 dienų nustatytą terminą sumokėjo 15,63 Eur (53,95 Lt) palūkanų ir 26,64 Eur (92,00 Lt) žyminio mokesčio. Sprendė, kad 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, nes pranešime nėra konkrečių duomenų apie teisių perėjimą naujam kreditoriui. Tinkamai apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovę informavo registruotu laišku 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimu, kuris atsakovei įteiktas 2014 m. gruodžio 3 d. 2014 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Cessio“ reikalavimo teisę į atsakovę perleido ieškovei, tačiau pradinis kreditorius UAB „Cessio“ 2014 m. gruodžio 4 d. pasirašė skolų su atsakove suderinimo aktą, nors reikalavimo teisų perleidimo sutartyje tokia pareiga pradiniam kreditoriui nenustatyta. Panaikino preliminaraus sprendimo dalį dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, ieškovei jų nepagrindus pakankamais įrodymais. Pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė susipažino su perleidžiamos skolos apimtį patvirtinančiais mokėjimo dokumentais. Įstatyme nustatytos pareigos pranešti skolininkei apie reikalavimo teisių perleidimą įgyvendinimo nevertino kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kitų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ieškovė nesiėmė. Atsakovės įmokėtų piniginių lėšų įskaitymo aktų siuntimo atsakovei nepripažino ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis ar gera šalių bendradarbiavimo praktika. Nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nustatęs, kad ji skubotai inicijavo civilinį procesą, nepraėjus nustatytam terminui prievolei įvykdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.
Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovę informavo pranešimu, kuris įteiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Atsakovę tinkamai informavo 2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu paštu, kuriame buvo pakankamai informacijos dėl reikalavimo teisės perleidimo. Visa informacija buvo laiško prisegtuke. Faktas, kad ieškovė nenurodė tikslaus pranešimo turinio elektorinio pašto aprašyme nereiškia, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota. Atsakovei suteikė protingą terminą iki 2014 m. gruodžio 9 d. apmokėti skolą. Be to, susisiekė telefonu su atsakovės darbuotoju bei pakartotinai pranešė apie išsiųstą pranešimą. Darbuotojas pažadėjo susisiekti kitą dieną ir informuoti dėl skolos išdėstymo galimybės. Atsakovei elektroniniu paštu taip pat siuntė 2014 m. gruodžio 18 d. įskaitymo aktą ir 2014 m. gruodžio 31 d. įskaitymo aktą pakartotinai 2015 m. sausio 5 d. Atsakovė 2015 m. sausio 16 d. prašė patikslinti palūkanas, kas rodo, kad atsakovė naudojosi elektroniniu paštu ir 2014 m. lapkričio 24 d. apie reikalavimo teisių perleidimą buvo tinkamai informuota. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).
Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, išsamiai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės interesams. Atsakovės atsiskaitymai pagal nusistovėjusią atsiskaitymo tvarką nerodo, kad ji nevėlavo vykdyti savo įsipareigojimų. Neapmokėtos sąskaitos prasidėjo nuo 2014 m. rugsėjo 4 d., kurios turėjo būti apmokėtos iki 2014 m. spalio 4 d. Taigi jau buvo praėjęs 30 dienų terminas nuo sąskaitų pasirašymo. Netenka prasmės ir skolininko pareiga skolą grąžinti per 7 dienas, nes šis argumentas tinkamas esant tik pirminio kreditoriaus atžvilgiu (UAB „CESSIO“). Skolos sumokėjimo terminas jau buvo pradelstas.
Ieškovė atsisako 347,54 Eur ieškinio rengimo išlaidų ir 173,77 Eur ikiteisminių išieškojimo išlaidų priteisimo, tačiau prašo priteisti 150 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus paruošimą pagal sąskaitą faktūrą serija SPES Nr. 003, 300 Eur atstovavimo išlaidų ir 40 Eur kelionės išlaidų pagal sąskaitas faktūras serija SPES Nr. 005 ir SPES Nr. 016, kurias patyrė jos atstovas advokato padėjėjas D. R.. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo išlaidų civiliniame procese. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo atstovavimu teisme. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė sumažinti atstovavimo išlaidų dydį, tai reiškia, kad ji iš dalies sutinka su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Kauno apylinkės teismui tenkinus ieškovės ieškinio dalį dėl 7577,48 Lt skolos, kas yra 100 procentų reikalavimų, ir ieškovei atsisakius ikiteisminio išieškojimo išlaidų dėl 600 Lt (173,77 Eur), kad yra 7,92 procento reikalavimų, proporcingai prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų 92,08 procentinė dalis sudaro 451,19 Eur.
Šalies argumentai
Teismas klaidingai nurodo, kad ieškovė skubotai kreipėsi į teismą. 2014 m. lapkričio 24 d. pranešime ieškovė nurodė, kad, atsakovei neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, kreipsis į teismą, pakartotinai išsiuntė 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimą, todėl, praėjus 15 dienų terminui ir nesuderinus skolos apmokėjimo, pagrįstai pateikė ieškinį teismui. Po reikalavimo teisės perleidimo atsakovės ir UAB „Cessio“ pasirašyti skolų suderinimo aktai ieškovei teisinių pasekmių nesukuria.
Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti ieškovei 451,19 Eur atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai apie jos turėtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas yra nepakankami, reikalavimas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodytas. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas neobjektyviai įvertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Ieškovė skubotai ėmėsi ieškinio rengimo, skubotai inicijavo civilinį procesą. Ieškovės procesinis elgesys po to, kai atsakovė ieškovei įmokėjo skolą, palūkanas, žyminį mokestį ir pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, leidžia daryti išvadą, kad ji nesiekė taikiai išspręsti ginčo ir leido susiklostyti aplinkybėms, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos padidėtų. Toks ieškovės procesinis elgesys pripažintinas netinkamu CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų, panaikinęs ieškinį tenkinusį preliminarų sprendimą ir bylą nutraukęs dėl to, kad iki sužinojimo apie preliminaraus teismo sprendimo priėmimą atsakovė įvykdė savo prievolę ieškovei pastarosios nurodytu terminu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė bylą iškėlė, tokia savo teise naudodamasi netinkamai.
Apeliantė neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės interesams.
Teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę, kilusią iš pirminės kreditorės UAB „Cessio“ ir atsakovės pirkimo–pardavimo santykių, ieškovė įgijo pagal 2014 m. lapkričio 18 d. jos ir pirminės kreditorės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.101 straipsnis). Šios sutarties dalykas – 7543,53 Lt (2184,76 Eur) UAB „Cessio“ kreditorinis reikalavimas atsakovei bei kitos su perleidžiamu reikalavimu susiję sumos (delspinigiai, baudos, palūkanos ir kt.). 2014 m. lapkričio 17 d. pasirašytu tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu UAB „Cessio“ ir atsakovė konstatavo, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 15 d. yra skolinga šiai kreditorei 7543,53 Lt. Pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė perėmė iš pirminės kreditorės visų dokumentų, susijusių su reikalavimu, kopijas, t.y. PVM sąskaitas–faktūras, kuriose apmokėjimo data yra nurodyta 29 dienos nuo sąskaitos išrašymo. Reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovę ji galėjo panaudoti tik nuo to momento, kai skolininkė sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkė gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2014 m. lapkričio 24 d. elektroninis ieškovės laiškas atsakovei nepatvirtina pranešimo apie reikalavimo teisės perėmimą. CK 6.109 straipsnio 5 dalis nustato, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Apeliantė, remdamasi skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, teisingai nurodo, kad pranešimas laikytinas tinkamu tada, kai skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvokia, jog reikalavimas yra perleistas, tačiau ieškovės elektroninis laiškas šio kriterijaus neatitinka. Ieškovė nepateikė laiško priedo „pranešimas.pdf“. Atsakovė neigia žinojusi apie reikalavimo teisės perleidimą. Šios pozicijos pagrįstumą patvirtina 2014 m. gruodžio 4 d. UAB „Cessio“ ir atsakovės pasirašytas skolų suderinimo aktas. Nors šis aktas ieškovei teisinių pasekmių nesukuria, jis yra vienas iš įrodymų, jog atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad abstraktus ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti nežinia iš ko kildinamą skolą negali būti vertinamas kaip pakankamas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą (CPK 178, 185 straipsniai). Tai, kad ieškovė pati suvokė tokio pranešimo netinkamumą, patvirtina faktas, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei ji pranešė 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 3 d. (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
2014 m. gruodžio 2 d. pranešime ieškovė prašė nedelsiant sumokėti skolos sumą, 17,27 Lt metines palūkanas ir 600 Lt skolos išieškojimo administravimo išlaidas, išdėstė, kaip paskirstys atsakovės įmokas. Nurodė, kad, per nurodytą terminą skolos nesumokėjus, kreipsis į teismą. Pažymėjo, jog, per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo dienos finansinių įsipareigojimų neįvykdžius, ieškovė pateiks pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas patvirtino, kad terminas „nedelsiant“ atitinka 7 dienų terminą. Apeliantės nurodyto 15 dienų termino šiame pranešime nėra.
CK 6.53 straipsnio 2 dalis nustato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitos prievolės įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkretus ieškovės pranešime nurodytas prievolės įvykdymo terminas yra ne septynios, o trisdešimt dienų. Atsakovė, 2014 m. gruodžio 17 d. ieškovei sumokėjusi 3000,00 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 4543,53 Lt skolos sumas, ieškovės pranešime nurodyto trisdešimties dienų termino nepažeidė, juolab kad šis terminas atitinka ir atsiskaitymo su pirmine kreditore tvarką bei CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Apeliantė neginčija teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neturėjo teisės savo nuožiūra paskirstyti atsakovės įmokas, kai atsakovė dar 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškime ieškovei nurodė, kad susidariusią skolą sumokės iki 2015 m. sausio 15 d., pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirmiausiai dengdama skolą ir palūkanas (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Nustatęs tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė, ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškusi 2014 m. gruodžio 9 d., nelaukė net minimalaus 7 dienų termino, skaičiuotino nuo 2014 m. gruodžio 4 dienos (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis), skubotai ėmėsi ieškinio rengimo ir inicijavo civilinį procesą. Tuo metu ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės procesinis elgesys po to, kai atsakovė jai sumokėjo skolą, palūkanas bei žyminį mokestį ir pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nesiekė taikaus ginčo sprendimo ir leido susiklostyti aplinkybėms, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos padidėtų. Tokį ieškovės procesinį elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino netinkamu.
Formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo 595-osios GNSB ieškinį atsakovui P. A. dėl nuostolių atlyginimo). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis bei išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą bei padidėjimą apsprendė jos pačios netinkamas procesinis elgesys. Tai sudaro CPK 93 straipsnio 4 dalyje nsutatytą pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas jų iš atsakovės pagrįstai nepriteisė. Nustačius minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nesaistė atsakovės prašymas sumažinti šių išlaidų dydį. Pažymėtina, kad atsakovė su ieškovės apeliacinio skundo reikalavimu nesutinka.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.