Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „LITGRID“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūra dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros priimto Sprendimo dėl pažeidimo nustatymo ir finansinės korekcijos pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad:

6.1. Sprendimas yra susijęs su pareiškėjos vykdytu ir ES lėšomis finansuotu Projektu „Elektros energijos perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimas 110/35/10kV Kazlų Rūdos TP ir 110/6 kV Vilkpėdės TP 110kV skirstyklose“ (Nr. 06.3.1-LVPA-V-103-02-0011“ (Projekto identifikacijos duomenys: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.3.1-LVPA-V-103 priemonė „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“), jį įgyvendinant ir vykdant supaprastintą (skelbiamų derybų būdu) viešąjį pirkimą „110-35-10 kV Kazlų Rūdos TP110 kV skirstyklos rekonstravimo darbai“ (CVPIS pirkimo Nr. 420853), pareiškėjos AB „LITGRID“ su rangove UAB „STIEMO“ sudarytos 2019 m. liepos 18 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sąlygų pažeidimu bei pritaikyta 10 proc. dydžio finansine korekcija.

6.2. Sutartimi šalys susitarė dėl šių ginčui aktualių nuostatų: rangovas bus laikomas užbaigęs visus Darbus ir įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliks statybos užbaigimo procedūras (jei turi būti atliekamos pagal Sutartį) ir perduos Objektą Užsakovo nuolatinei eksploatacijai (išskyrus trūkumų pašalinimo Darbus, jei Darbai buvo priimti su trūkumais; 5.4.1 papunktis); Užsakovas sulaikys visus tarpinius mokėjimus Rangovui pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurie viršys 90 procentų pradinės Sutarties kainos (6.4.1 papunktis); Šalys yra atsakingos už visų sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą pagal šios Sutarties sąlygas ( 8.3.1 papunktis); Sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti Rangovas iki Sutarties pasirašymo Užsakovui turi pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą – Banko garantiją. Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis turi būti ne mažesnis kaip 10 % nuo pradinės Sutarties kainos (be PVM; 8.7.1 papunktis); Rangovas turi užtikrinti, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų iki numatomo Rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos ir 60 dienų po jos. Jeigu Rangovas neįvykdo sutartinių įsipareigojimų likus 60 dienų iki pateikto Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo pabaigos, Rangovas turi per 20 dienų pateikti atnaujintą (pratęstą) Sutarties įvykdymo užtikrinimą ne trumpesniam laikotarpiui kaip iki numatomos jo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos ir 60 dienų po jos (8.7.2 papunktis); Užbaigus visus Darbus ir pateikus garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, Rangovo prašymu, Užsakovas Rangovui grąžina pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą (8.7.13 papunktis); Bet kokie Sutarties pakeitimai galioja tik jei jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Šalių (9.2.2. papunktis); Jeigu kuri nors Sutarties sąlyga visiškai ar iš dalies negaliotų ar taptų negaliojančia dėl jos prieštaravimo taikytiniems teisės aktams arba dėl bet kokios kitos priežasties, likusios Sutarties sąlygos liks galioti visa apimtimi. Tokiu atveju Šalys gera valia derėsis ir sieks pakeisti negaliojančią sąlygą kita teisėta ir galiojančia sąlyga, kuri, kiek tai įmanoma, leistų pasiekti tokį patį teisinį ir ekonominį rezultatą, kaip Sutarties sąlyga, kuri bus tokiu būdu pakeista. Pakeitimai atliekami abipusiu Šalių rašytiniu susitarimu (9.2.2 papunktis); Sutarties keitimui taikomos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, Įstatymo 97 straipsnio nuostatos (9.2.3 papunktis); Sutartis yra laikoma sudaryta ir įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (9.1.1 papunktis); Sutartis galioja iki visiško Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba Sutarties nutraukimo (9.1.2 papunktis); Ši Sutartis sudaro visą Šalių susitarimą ir tarpusavio supratimą ir pakeičia visus ankstesnius žodinius ar rašytinius susitarimus ir pareiškimus, padarytus bet kuriuo metu iki šios Sutarties sudarymo, kurie nėra aiškiai įtraukti į šios Sutarties sąlygas. Tačiau aiškinant Sutarties dokumentus, tikrajai Šalių valiai nustatyti gali būti panaudojama informacija, Šalių pateikta derybų metu (9.1.3 papunktis); Kokybės garantijos, atsakomybės, konfidencialumo, intelektinės nuosavybės, pranešimų siuntimo ir gavimo, kalbos, ginčų sprendimo, Europos Sąjungos finansavimo ir kitos sąlygos, kurios pagal savo esmę turi galioti ir po Sutarties įvykdymo, galioja ir po Sutarties įvykdymo arba nutraukimo (9.1.4 papunktis). Sutarties 1 priede „110/35/10 KV Kazlų Rūdos transformatorių pastotės 110 KV skirstyklos rekonstravimo projektavimo i ir statybos darbų etapai“ reglamentuota, jog paskutinis (IV) darbų, kuriuos rangovė turėjo perduoti pareiškėjai etapas – ne vėliau kaip per 24 mėn. nuo Sutarties sudarymo dienos gautas pasirašytas Statybos užbaigimo aktas (-ai).

6.3. 2022 m. sausio 10 d. Užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, jog rangovė statybos darbus pagal Sutartį perdavė pareiškėjai 2022 m. sausio 10 d.

6.4. 2022 m. gegužės 10 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktinę aplinkybę, jog pagal Sutarties 5.4.1 punktą bei Sutarties 1 priedą atliktų statybos darbų IV etapas buvo užbaigtas ir rangovės įsipareigojimai pareiškėjai įgyvendinti 2022 m. gegužės 10 d.

6.5. Iš į bylą pateiktų mokėjimų pagal sąskaitas duomenų (pateiktų excel forma) nustatyta, jog pareiškėja paskutinį 47 210 Eur mokėjimą pagal Sutartį rangovei atliko 2022 m. kovo 30 d.

6.7. Atsakovė, įvertinusi visus pateiktus viešojo pirkimo dokumentus, pareiškėjos paaiškinimus, faktines aplinkybes, Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei viešai prieinamą informaciją, 2023 m. spalio 12 d. baigė įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą pagal PAFT 314.3, 314.3.2 ir 314.3.3 papunkčius, t. y. jog: pažeidimas nustatytas; su pažeidimu susijusios projekto išlaidos – 10 proc. pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patirtų tinkamų finansuoti išlaidų (115 990 Eur)) pripažįstamos netinkamomis finansuoti; susigrąžintini 104 609 Eur (10 proc. deklaruotų ir apmokėtų Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų), o 10 proc. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų, deklaruojamų teikiamuose mokėjimo prašymuose, pripažinti netinkamomis finansuoti (sprendimo dėl pažeidimo priėmimo metu pateiktas galutinis mokėjimo prašymas Nr. MP019, kuriame deklaruota 113 810 Eur (10 proc. sudarytų 11 381 Eur). Atsakovė Sprendimu konstatavo, kad pareiškėja pažeidė: Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi pakeitimas atitiko Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatose įtvirtintus esminio pakeitimo požymius, bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes: 1) Sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., AB „LITGRID“ nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų, 2) taip pat nestabdė mokėjimų Rangovei, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų ir 3) su rangove atsiskaitė šiai dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų, bei tokiu būdu AB „LITGRID“ de facto (faktiškai) atliko esminį Sutarties pakeitimą. Be to, Sprendime atsakovė pateikė platesnes išvadas, apibūdinančias Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą sąlygojančių Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų pažeidimą, t. y. jog AB „LITGRID“ pažeidė: 1) Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nes pareiškėja savo veiksmais, t. y. nepareikalavusi iš rangovės Sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. ir leidusi Sutartį toliau vykdyti bei nesustabdžiusi mokėjimų rangovei, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų ir atsiskaičiusi su rangove prieš šiai įvykdžius įsipareigojimus ir perdavus atliktus statybos darbus (nepateikus statybos užbaigimo dokumentų), pakeitė Sutarties sąlygas. Jeigu viešojo pirkimo vykdymo metu pirkimo sąlygose nebūtų nustatyto reikalavimo tiekėjams pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir kad bus neatliekamas mokėjimų (10 proc. likučio) stabdymas bei bus galutinai atsiskaityta dar neperdavus atliktų darbų, tokios viešojo pirkimo sąlygos būtų galėjusios pritraukti daugiau dalyvių, kurie dėl pirminių pirkimo sąlygų negalėjo dalyvauti viešame pirkime, taigi, atitinkamai, pareiškėja būtų gavusi daugiau pasiūlymų. Nagrinėjamu atveju, AB „LITGRID“, nepareikalaudama iš rangovės pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. ir nesustabdžiusi mokėjimų rangovei, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų, bei su rangove atsiskaičiusi šiai dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų, sudarė išskirtines sąlygas rangovei, todėl daroma išvada, kad toks Sutarties pakeitimas laikytinas esminiu pakeitimu; 2) Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes Projekto vykdytoja rangovės naudai atsisakė rangovei nustatytos prievolės pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., taip pat nestabdė mokėjimų rangovei, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų bei su rangove atsiskaitė šiai dar neperdavus atliktų darbų. Rangovė, nors ir patyrė mažiau sąnaudų, nei buvo planavusi ir įsivertinusi pasiūlymo kainoje teikiant pasiūlymą, atlygį gavo tokį patį, kas neabejotinai rodo, kad rangovė nepagrįstai įgijo išskirtinį ekonominį pranašumą. Laikė, jog toks pažeidimas, Agentūros nuomone, turi Gairių 23 punkte nurodyto pažeidimo požymių ir dėl to, įvertinusi Sprendimo 28 punkte aptartą individualią pareiškėjos situaciją lemiančias aplinkybes, atsakovė pareiškėjai skundžiamu Sprendimu pritaikė 10 proc. dydžio finansinę korekciją. Vertino, kad pateikus Sutarties, kuri įvykdyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala ES biudžetui, jeigu Sutarties išlaidoms nebūtų pritaikyta finansinė pataisa, kaip yra apibrėžta Taisyklių nuostatomis.

7. Nagrinėjamu atveju byloje šalys pripažino, taigi nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad: 1) dalį Sutarties vykdymo laikotarpio – nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. rangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos – Sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas ne mažesne kaip 10 proc. nuo pradinės Sutarties kainos (be PVM) banko garantija ir pareiškėja atsakovei nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų; 2) nesustabdė dalies mokėjimų rangovei UAB „STIEMO“, kai buvo pasiekta 90 proc. Sutarties kainos.

8. Be to, nors skundu pareiškėja patvirtino galutinai su rangove atsiskaičiusi 47 210 Eur dydžio mokėjimu 2022 m. kovo 30 d., t. y. dar iki 2022 m. gegužės 10 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, visgi ginčijo Sprendimu Agentūros padarytą vertinimą, jog pareiškėja padarė Sprendime nurodytų Įstatymo nuostatų pažeidimą – nesilaikydama Sutartyje nustatytos mokėjimų tvarkos, t. y. su rangove atsiskaitydama nepateikus statybos užbaigimo dokumentų. Tvirtino, jog Sprendimu ignoruojamos faktinės aplinkybės, jog minėtas mokėjimas buvo atliktas po to, kai rangovė 2022 m. sausio 10 d. Užbaigtų darbų perdavimo statytojui aktu Nr. 22-2/053 perdavė atliktus darbus ir dėl to priėmė formalų ir neteisėtą Spendimą.

9. Šiuo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje ištirtas Sutarties sąlygas, jog rangovas laikomas užbaigęs visus Darbus ir įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliks statybos užbaigimo procedūras ir perduos objektą užsakovo nuolatinei eksploatacijai (Sutarties 5.4.1 papunktis) bei Sutarties 1 priede „110/35/10 KV Kazlų Rūdos transformatorių pastotės 110 KV skirstyklos rekonstravimo projektavimo i ir statybos darbų etapai“ numatytą paskutinį (IV) darbų, kuriuos rangovė turėjo perduoti pareiškėjai, etapą, kuris buvo Sutarties šalių susietas būtent su Statybos užbaigimo akto gavimo momentu (kuris buvo pasirašytas tik 2022 m. gegužės 10 d.), priešingai pareiškėjos skundo teiginiams, pritaria Sprendime Agentūros atliktam ginčo faktinių aplinkybių vertinimui bei padarytoms išvadoms.

10. Pareiškėjai skundu pripažinus patį galutinio su rangove atsiskaitymo 47 210 Eur dydžio mokėjimu 2022 m. kovo 30 d., t. y. dar iki 2022 m. gegužės 10 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos faktą bei šio teismo sprendimo 7 papunktyje įvardintus faktus, teisėjų kolegija laiko įrodytomis Sprendime konstatuotas ginčo aplinkybes, jog: 1) dalį Sutarties vykdymo laikotarpio – nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. rangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos – Sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas ne mažesne kaip 10 proc. nuo pradinės Sutarties kainos (be PVM) banko garantija ir pareiškėja atsakovei nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų; 2) pareiškėja nesustabdė dalies mokėjimų rangovei UAB „STIEMO“, kai buvo pasiekta 90 proc. Sutarties kainos; 3) pareiškėja su rangove pagal Sutartį atsiskaitė rangovei dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų.

11. Byloje pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar minėti pareiškėjos veiksmai pagal viešojo pirkimo sąlygomis sudarytą Sutartį Agentūros Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo įvertinti esminiu Sutarties pakeitimu ir, ar pagrįstai minėti pareiškėjos veiksmai (kuriuos ji laiko mažareikšmiais, žmogiškųjų klaidų nulemptais, tačiau nesuteikusiais rangovei (kaip viešojo pirkimo dalyvei (tiekėjai)) jokio ekonominio pranašumo viešajame pirkime dalyvavusių kitų dalyvių atžvilgiu) Sprendimu buvo pripažinti Įstatymo 97 straipsnio 4 straipsnio 1, 2 dalių, nulemiančių 97 .straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, o taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų skaidrumu ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

12. Pažymėtina, jog, įgyvendindama teisės aktų jai priskirtus tikslus, Agentūra be kitų funkcijų taip pat atlieka teisės aktų nustatyta tvarka pavestas atlikti funkcijas, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą (VšĮ Inovacijų agentūros įstatų, patvirtintų LR ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-522 (2024 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 4-664 redakcija), 7.5. punktas). Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (Suvestinė redakcija nuo 2023-08-22 iki 2023-12-31), nuostatomis Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija (LR Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 3.1.2.2. papunktis), atlieka šias, bet neapsiribojant, skundo nagrinėjimui aktualias funkcijas: 9.3. įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir LR teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: 9.3.5. atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.7. atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui.

13. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 1303/2013, EK atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą programai arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad ES lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina teisė (85 straipsnis); valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas (122 straipsnio 2 dalis); atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms (143 straipsnio 1 dalis); atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis (143 straipsnio 2 dalis).

14. Reikalavimai iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti EK, nustatyti PAFT. Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius).

15. Be kitų bendrųjų reikalavimų, numatytų PAFT 32 skirsnyje, PAFT 407 punkte nurodoma: „Apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose taisyklėse nurodytų ES teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc (šiuo atveju) sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai.“

16. PAFT 463 punkte nurodyta: „Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. <...> Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams <...>“.

17. PAFT 464 punkte išdėstytas reikalavimas: „Kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ar perkantysis subjektas pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. <...>“.

18. PAFT 453 punkte nurodyta: „Įgyvendinančioji institucija, vykdydama projektų įgyvendinimo priežiūrą, taiko reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą suderinamumo principą. Pagal šį principą iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamos veiklos sritys visais atvejais turi atitikti sutartį dėl ES veikimo, joje nustatytas priemones ir veiksmus, įskaitant konkurenciją, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą <...>“.

19. PAFT 307 punktu Agentūrai nurodytas ir veiksmų, nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį, atlikimas: „Įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: 307.1. atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti; 307.2. atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti“.

20. PAFT 311 punkte nurodoma: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.“

21. PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punkte numatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi EK 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo Gairės. Gairių lentelės „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 23 eilutėje nurodyta, kad ji taikoma, kai pirkimo sąlygose nustatomos nediskriminacinės, bet ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse vis tiek ribojančios, sąlygos.

22. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

23. Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkte apibrėžta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

24. Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai: 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

25. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

26. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus (Įstatymo 97 straipsnio 5 dalis).

27. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėja dalį Sutarties vykdymo laikotarpio neužtikrinimo jos įvykdymo banko garantija, nesulaikė mokėjimo rangovei, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų bei su rangove atsiskaitė šiai dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus Statybos užbaigimo akto bei Sutarties nuostatas, aptartas šio teismo sprendimo 6.2. papunktyje (todėl nebekartojamas), sutinka su Sprendime Agentūros padarytomis išvadomis, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo nepratęsimas taip, kaip buvo numatyta ginčo viešojo pirkimo sąlygose ir Sutartyje, atitinka Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų sąlygas ir pareiškėja Sutarties galiojimo metu padarė esminį Sutarties pakeitimą pagal 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

28. Vienintelė aplinkybė, kad šalys netinkamai įtvirtina viešojo pirkimo sutarties pakeitimus ar apskritai dėl to formaliai (de facto) nesusitaria, neužkerta kelio spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo (ne)teisėtumo. LAT yra nurodęs, kad LR VPĮ – lex specialis, į kurio taikymo sritį, inter alia (be kita ko), įeina įvairūs viešojo pirkimo sutarčių vykdymo aspektai, įskaitant jų nuostatų pakeitimus; viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimo reguliavimas VPĮ suponuoja tai, kad, pirma, šalys ribojamos keisti savo sutartinių įsipareigojimų turinį, jei tai prieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms, antra, viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimas, atitinkantis VPĮ, kvalifikuotinas kaip teisėtas. Viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo mechanizmas sureguliuotas VPĮ, todėl tinkamas VPĮ 89 straipsnio (nagrinėjamu atveju analogiškai Įstatymo 97 straipsnio) taikymas kartu reiškia atitiktį viešųjų pirkimų principams, dėl kurių taikymo nereikia atskirai spręsti; VPĮ 89 straipsnis iš esmės apima situacijas, kai kontrahentai bendru sutarimu sudaro aiškiai išreikštą susitarimą (ar teismas vieno jų prašymu dėl to sprendžia), pakeičiantį pradinę viešojo pirkimo sutartį. Kitos viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų vienašalių ar dvišalių (bendrų) veiksmų situacijos vertintinos viešųjų pirkimų principų, ypač tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo, atžvilgiu, be kita ko, atsižvelgiant į atitinkamame pirkime dalyvavusių tiekėjų ir kitų ūkio subjektų teisių įgyvendinimą ir visų jų konkurencijos užtikrinimą; šie imperatyvai aktualūs vertinant perkančiosios organizacijos ir (ar) jos kontrahento faktinius veiksmus viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, nepriklausomai nuo jų turinio ir formos atitikties privalomoms teisės normoms (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). Vadinasi, pirmiau nustatytoms Sutarties sąlygoms pakeisti yra taikytinas Įstatymo sutarčių keitimų ir jų vertinimo institutas.

29. Be to, tik teisėtai pakeista viešojo pirkimo sutartis savaime laikytina atitinkančia pamatines pirkimų nuostatas, o viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo ir yra galimi tik Įstatymo 97 straipsnyje tiesiogiai nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 97 straipsnyje, pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas (Įstatymo 97 straipsnio 4 dalis), antra, yra įtvirtinti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jei laikomasi Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi, pagal pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtinamas toks pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Tuo tikslu, nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi pirkimo sutarties pakeitimai patenka į pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kurioje vieni pripažįstami kaip leidžiami, kiti – kaip draudžiami. Įstatymo 97 straipsnyje nereglamentuojami reikalavimai pakeitimų formai (jų įforminimo tvarkai), tačiau pagal CK (kurio nuostatos taikytinos subsidiariai) 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Taigi, rašytinė pirkimo sutartis gali būti pakeičiama tik rašytiniu šalių susitarimu (ar teismo sprendimu). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Sutarties keitimo tvarkos nesilaikymas sukuria niekinio sandorio padarinius.

30. Taigi ginčo atveju Sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėjo būti keičiama tik joje nustatytomis sąlygomis, jei perkantysis subjektas jau viešojo pirkimo dokumentuose ir Sutartyje būtų įtvirtinęs baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos Sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Norint pakeisti Sutartį Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, šiuos pakeitimus laikant neesminiais, konkretūs galimi Sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalėjo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti Sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami. Tokiu būdu būtų galima vykdyti Sutartį (taigi – ir ją keisti) joje nustatytomis sąlygomis kartu užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), tame tarpe Sprendime įvardintų tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo laikymąsi.

31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Sutartimi jos šalys (pareiškėja ir rangovė) dėl pareiškėjos atliktų šio teismo sprendime 10. punkte įvardintų veiksmų nebuvo susitarusios ir pareiškėja Sutarties įvykdymo užtikrinimą bei tarpinių mokėjimo sulaikymą ir galutinio apmokėjimą Sutarties galiojimo metu vykdė nukrypdama nuo Sutarties sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymo garantiniu užtikrinimu, tarpinių ir galutinio apmokėjimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3, 6.4, 8.7 punktai). Sutarties 9.2.1-9.2.3 papunkčiais šalys aptarė galimus Sutarties keitimo atvejus, numatydamos, jog jie galimi tik abipuse šalių valia, rašytine forma ir pagal Įstatymo 97 straipsnio nuostatas, bei byloje ištirtų įrodymų visuma nebuvo nustatyta Sutarties 9.2.2 papunktyje numatytų sąlygų, todėl teisėjų kolegija laiko, jog šio teismo sprendime 10. punkte įvardintais veiksmais pareiškėja nustatė tokias naujas Sutarties sąlygas, kurias įtraukus į pradinį viešajį pirkimą būtų buvę galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas galėjo sudominti daugiau tiekėjų bei dėl kurių ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjos, su kuria buvo sudaryta ši sutartis – rangovės UAB „STIEMO“ – naudai taip, kaip nebuvo aptarta viešo pirkimo pradinėse Sutarties sąlygose, nes šios sąlygos nebuvo techninio pobūdžio pakeitimai ir buvo ekonomiškai palankios rinkoje veikiantiems tiekėjams bei jais buvo pagerinta tiekėjo (sutartinė) padėtis vykdant Sutartį. Todėl pripažįsta pagrįstomis Agentūros Sprendimo išvadas, jog pareiškėja padarė esminius Sutarties pakeitimus.

32. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su Sprendime padarytu vertinimu, jog nėra reikšminga aplinkybė, kokio dydžio yra pareiškėjos minėta ekonominė nauda, kadangi Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punktu sąlyga yra nesiejama su sutarties pakeitimo verte. Be to, pažymėtina, jog tiekėjai, spręsdami dėl dalyvavimo pirkime ir kainos nustatymo, atsižvelgia ne tik į pirminius, tačiau į visus pirkimo sutarties vykdymo kaštus bei galimybes įvykdyti jos sąlygas, todėl, priešingai pareiškėjos teiginiams, jeigu tokia sąlyga nagrinėjamu atveju būtų buvusi žinoma pirkimo pradžioje, ji galėjo sudominti daugiau tiekėjų.

33. Be to, Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 13 punktas numato, jog pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta: perkančiojo subjekto siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, ar preliminariojoje sutartyje turi būti nustatyta: mokėjimo tvarka. Taigi, apmokėjimo tvarka yra esminė pirkimo dokumentų sąlyga. Tiekėjai, priimdami sprendimus teikti pasiūlymus ir nusistatyti pasiūlymo kainą, atsižvelgia į būsimos sutarties atsiskaitymo sąlygas, jų priimtinumą ir galėjimą įvykdyti sutartį pagal tokias nuostatas. Todėl toks apmokėjimo tvarkos sąlygų modifikavimas vykdant ginčo Sutartį, atsisakant apmokėjimų dalies sulaikymo ir už darbus apmokant rangovei (teikėjai) dar neįvykdžius visų savo sutartinių įsipareigojimų – nesant Statybos užbaigimo akto – yra palankumo rangovei (tiekėjai) rodymas, jai pagerinant Sutarties vykdymo sąlygas.

34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarti faktiniai Sutarties pakeitimai yra esminiai, nes atitinka Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų nustatytas esminio sutarties pakeitimo sąlygas, o kartu pažeidžia Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Šiame kontekste svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo, byloje C 465/10, 47 punktas). Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Todėl nagrinėjamu atveju negalima atmesti galimybės, kad pirmiau nurodytas esminis Sutarties pakeitimas galėjo turėti poveikį ES biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad, esant tokiam pakeitimui, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pateikti pasiūlymus. Dėl šio pakeitimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pvz., dėl kitokių apmokėjimo sąlygų ar sutarties įvykdymo ne reikalavimo dalies sutarties vykdymui).

35. Minėta, PAFT 311 punkte ir PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punkte nurodyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. PAFT 7 priede nurodoma: „7. Kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms išlaidoms, kurios buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, ir pagal tą pačią pirkimo sutartį patirtoms su pažeidimu susijusioms išlaidoms, įtrauktoms į pateiktus ar teikiamus mokėjimo prašymus, prieš jas pripažįstant deklaruotinomis Europos Komisijai. 8. Kai dar ne visos pagal pirkimo sutartį patirtos su pažeidimu susijusios išlaidos yra įtrauktos į pateiktus mokėjimo prašymus, pažeidimo nustatymo metu netinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos Gairėse nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikant nuo sudarytos pirkimo sutarties arba jos dalies (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) vertės su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) arba be PVM (jei PVM yra netinkamas finansuoti projekto lėšomis)“.

36. Pažymėtina, jog visi viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai privalo atitikti LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nurodytus principus, įskaitant proporcingumo principą (10 punktas), kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Proporcingumo principu reikalaujama, kad „institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis tarp kelių tinkamų priemonių reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams“ (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje T-384/10, 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje T-308/05). Gairėse nurodyta, kad vienas iš siekiamų tikslų – užtikrinti proporcingumą. Šis tikslas svarbus, kad sprendžiant dėl finansinės pataisos būtų atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl Gairių priedo 1.1 papunktyje, be kita ko, nurodoma: „<...> Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį (2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Šis sąrašas yra neišsamus. Kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis)“.

37. Nustatytos faktinės aplinkybės dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. nepateikimo ir Sutartyje nustatytos galutinio atsiskaitymo su Rangovu tvarkos nesilaikymo atitinka Gairių priedo 2.3 papunktyje pateikiamos lentelės 23-je eilutėje esamą pažeidimo aprašymą, kai nustatoma: „Direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai“, papildomai paaiškinti taip: „<...> 2) Iš esmės pakeisti sutarties elementai (pvz., kaina, darbų pobūdis, užbaigimo terminas, mokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos), jei dėl pakeitimo įvykdyta sutartis reikšmingai skiriasi nuo iš pradžių sudarytosios. Bet kuriuo atveju pakeitimas laikomas esminiu, jei įvykdyta viena arba daugiau Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų“, dėl ko Gairėse nurodoma taikyti 25 proc. dydžio pataisos normą nuo pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų (jei taikoma). Gairių 1.4 papunktyje nurodyta: „Kaip nurodyta 1.1 skirsnyje, jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą (pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir lygiateisiškumą) ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą <...>“. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

38. PAFT 7 priedo 10 punkte numatyta, kad dėl atitinkamos normos taikymo pagal Gaires sprendžiama laikantis proporcingumo principo bei atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: 1. ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.); 2. ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); 3. ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; 4. ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

39. Be to, Gairių 1.4 papunktyje nurodyta, kad jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeidimas susijęs su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis ES biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Kaip matyti, Agentūra, įvertinusi su nustatytais Įstatymo pažeidimais susijusias aplinkybes, proporcingu finansinės korekcijos dydžiu savo Sprendime dėl pažeidimo laikė ne 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normos pareiškėjai taikymą nuo pagal Sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų. Pažeidimo tyrimo metu nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 115 990 Eur (1 161 950 - 1 160 Eur - 890 Eur) x 10 proc. = 115 990 Eur), iš kurių 104 609 Eur turės būti grąžintos, o 11 381 Eur bus pripažintos netinkamomis finansuoti projekto išlaidos, išskaičiuotos iš tarpinio/galutinio mokėjimo prašymo. Sprendimo turinys ir byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Agentūra ne tik išnagrinėjo finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas ir pagal jas įvertino pareiškėjos individualią situaciją, tačiau sprendinį dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio priėmė įvertinusi visas Sprendime išanalizuotas ginčo faktines aplinkybes bei visus pareiškėjos teiktus paaiškinimus dėl pažeidimo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.

41. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, tai, jog proporcingumo principas yra inkorporuotas Gairėse bei byloje ištirtų įrodymų visuma buvo įrodytas Sprendimu Agentūros konstatuotų esminių Sutarties pakeitimų padarymo faktas, sąlygojęs Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Agentūros pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra proporcinga sankcija ir atitinkanti pareiškėjos padaryto Įstatymo pažeidimo pobūdį bei atitinka teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestini. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus byloje rašytinius įrodymus, vadovaudamasis aktualiais galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika, sprendžia, kad Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas ir teisėtas.

42. Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

43. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, veikė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai skyrė 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga jos padarytiems Įstatymo pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

44. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

45. Atmetus skundą, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atmestinas ir pareiškėjos skunde pareikštas prašymas dėl 4 792,70 Eur be PVM (5 794,34 Eur su PVM) bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „LITGRID“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.