Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant turto konfiskavimą ir bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant turto konfiskavimą;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 3 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuota į BK 149 straipsnio 2 dalį ir skirtas 3 metų laisvės atėmimas;

5) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

6) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), 300 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai), 182 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

8) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK, 178 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme;

9) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio bauda;

13) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

15) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

16) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 16 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2019 m. gruodžio 2 d,, apie 19.28 val., UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia iš higienos prekių skyriaus pagrobė 2 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion 5" bei 2 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion progl." ir susidėjęs prekes po striuke praėjo pro kasas už jas nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 36,58 eurus,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2019 m. gruodžio 2 d., apie 21.30 val., toje pat vietoje, tyčia iš UAB (duomenys neskelbtini) higienos prekių skyriaus pagrobė 3 vnt. vyriškų skustuvų "Gillette Prog Flex", 2 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Mach3 Turbo." ir 1 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion progl." ir paslėpęs prekes po striuke, praėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 91,14 eurą,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20.26 val., toje pat vietoje tyčia iš UAB (duomenys neskelbtini) higienos prekių skyriaus paėmė tos pačios rūšies prekes, t. y. 2 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Prog Flex", 2 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion 5", bei 2 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion progl." ir paslėpęs prekes po striuke, praėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 101,54 eurą,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2019 m. gruodžio 9 d., apie 21.25 val., toje pat vietoje tyčia iš UAB (duomenys neskelbtini) higienos prekių skyriaus pagrobė 2 vnt. vienkartinių vyriškų skustuvų "Gillette Blue", 1 vnt. vyriškų skustuvų "Gillette Prog Flex", 1 vnt. vienkartinių skustuvų "Gillette Blue3 Comfort", 1 vnt. skustuvų "Gillette Mach3", 1 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion Prog", 1 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Mach3 Turbo", 1 vnt. skustuvų galvučių "Gillette Fusion" bei 1 vnt. vyriško plaukų šampūno "Head&Shoulders" ir paslėpęs prekes po striuke bandė praeiti pro kasas už jas nesusimokėjęs, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo tokiu būdu pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 90,42 eurų. Tokiais savo veiksmais pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto viso už 265,82 eurus,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to A. A., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2019-12-11, apie 20.40 val., turėdamas tikslą slaptai pagrobti svetimą turtą užėjo į parduotuvę UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur iš prekystalių slaptai pavogė: 25 vnt. lašišų ikrų "Ikroff" skardinių, kurių vieno vieneto vertė 3.8928 eur, bendrai 97.32 eurų vertės, 11 vnt. saldainių dėžučių "Ferrero Collection T24", kurio vieno vieneto vertė 5.6691 eurų, bendrai 62.36 eurų vertės, kuriuos sudėjo į savo kuprinę ir išėjo iš parduotuvės pro įėjimą, nesumokėjęs už prekes, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 159,68 eurų turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. A. padarė įstatymo uždraustas veikas – kaltinime nurodytais laikais, vietose ir aplinkybėmis pagrobė svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto viso už 265,82 eurus, o UAB (duomenys neskelbtini) – už 159,68 eurus. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltimasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino. A. A. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų nustatyta įvertinus iš įvairių įrodymų šaltinių surinktus įrodymus. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad A. A. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. A. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmes A. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kitas – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 157–165), dauguma kartų - už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių nuobaudų nemokantis (1 t., b. l. 166–184), nedirbantis (1 t., b. l. 186). Ankstesniais nuosprendžiais skirtas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes vykdyti vengė, neatlikdavęs paskirtų bausmių arba tik išėjęs iš įkalimo įstaigų vėl nusikalsdavo neišnykus teistumui. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo A. A. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Tačiau nors šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tačiau įvertintina ir tai, jog kaltinamojo sveikatos būklė šiuo metu prasta (2 t., b. l. 3–5, 6, 7), suprato savo elgesio pasekmes, dėl nusikalstamų veikų civiliniai ieškiniai nebus reiškiami, pretenzijų dėl žalos jam nėra. Nurodytos aplinkybės, paties kaltinamojo išsakyta pozicija dėl bausmės rūšies, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, jų terminą parenkant lygų, įstatyme už baudžiamąjį nusižengimą, numatytam minimumui, o už nusikaltimą – artimą vidurkiui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. A. buvo sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 16 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio 20 d. 10 val. 39 min. (1 t., b. l. 147 – 148, 153–154), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pažymą (2 t., b. l. 24), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo A. A. gynyba sudaro 153,21 eurai.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Nagrinėjamu atveju teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo paskyrimo kaltinamajam, motyvuojant, kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo A. A. kardomosios priemonės pakeitimo į griežčiausią - suėmimą. Tai reiškia, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju negalėjo spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo A. A. nesuderinamas su jo teise į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmestinas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 151– 152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir subendrintą bausmę A. A. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 16 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio 20 d. 10 val. 39 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai ir galutinę bausmę A. A. skirti 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su kaltinamosios gynyba, priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.