Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. M., institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Naujininkų ūkis“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų ir atsakovo J. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 68-72) prašė teismą: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo dukters D. M. išlaikymui priteisti po 400 Lt į mėnesį už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2012-11-19, viso 14 400 Lt; 3) iš atsakovo priteisti pusę įsiskolinimų už komunalines paslaugas dviejų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2 100 Lt skolą UAB „Vilniaus energija“; 4) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys susituokė 1986-08-07. Santuokoje 1994-09-09 jiems gimė dukra (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė. Jų šeima iširusi dėl atsakovo kaltės, jo žiauraus elgesio šeimoje, nelojalumo. Bendro ūkio neveda. Santuokos metu bendro įgyto turto nėra, išskyrus du automobilius. Automobilį Audi 6 Avant. prašė atsakovui priteisti natūra, o jai piniginę kompensaciją. Nurodė, jog atsakovas dukros išlaikymui neskyrė jokių lėšų, dėl ko ji prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 400 Lt už tris metus iki ieškinio pateikimo, kas sudaro 14 400 Lt.

Atsakovas priešieškiniu (b.l. 78-80) prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti jam ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) palikti jam nuosavybėje automobilį AUDI A6 AVANT; 4) atmesti ieškovės reikalavimą dėl 14 400 Lt dydžio išlaikymo dukrai (duomenys neskelbtini); 5) atmesti reikalavimus dėl 2100 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas; 6) po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę (duomenys neskelbtini); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nebuvo jam lojali, netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, buvo neištikima. 2002 metais ieškovė išvyko į Vokietiją ir iki šiol ten dirba. Jis liko gyventi su dukra. Visi buitiniai rūpesčiai, dukros priežiūra ir auklėjimas atiteko jam, o ieškovė atvažiuodavo 2, 3 kartus per metus ir neturėjo laiko gilintis į dukters problemas, nes nuolat su ja negyveno. Dukros elgesys jo atžvilgiu yra subjektyvus, netolerantiškas. Skyrė lėšas šeimos ir dukros išlaikymui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra nupirktas santuokos metu, jis yra šeimos turtas ir dalintinas po ½ dalį kiekvienam. Jis sutinka savo dalį buto palikti ieškovei ir gauti už ją 70 000 Lt kompensaciją. Dėl automobilių prieštaravimų neturi, automobilis FORD ESCORT netinkamas naudoti. Dukrai (duomenys neskelbtini) teikė išlaikymą esant nepilnametei, kartu gyveno, rūpinosi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu šalių ieškinį, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1986-08-07 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgytą turtą padalino natūra, ieškovei priteisė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 105 000 Lt vertės, viso turto už 105 000 Lt. Atsakovui natūra priteisė automobilį AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt vertės; automobilį Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini), 0 Lt vertės, viso turto už 9000 Lt. Įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovui 48 000 Lt kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolės UAB „Naujininkų ūkis“ , AB „LESTO“, UAB „Vilniaus energija“ už teikiamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) yra L. M. asmeninės prievolės. Nustatė, kad prievolė UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) iki santuokos nutraukimo (iki 2013-06-20) po santuokos nutraukimo yra solidari šalių prievolė. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, nustatęs, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas (CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.). Dėl turto padalinimo, laikė nustatytu, kad santuokos metu pagal 1995-04-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2241 nupirktas 2 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) 105 000 Lt vertės, registruotas ieškovės vardu yra šalių bendras turtas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad šis butas įsigytas už jos asmenines lėšas - asmeninius pinigus pardavus privatizuotą jos ir jos motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir motinos jai padovanotus 10 000 Lt buto pirkimui. Teismas darė išvadą, kad ½ dalis šio privatizuoto buto (duomenys neskelbtini) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne ieškovės asmeninė nuosavybė (LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.), todėl gauti pinigai už ½ dalį bendra sutuoktinių nuosavybė. Ginčo butas, (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas po šio buto dalies pardavimo, t.y. 1995-04-11. Įvertinęs ieškovės gyventojo pajamų deklaraciją, teismas konstatavo, kad ieškovė deklaravo santuokoje 86 400 Lt pajamų gavimą, iš kurių 76 400 Lt buvo gauti už turto pardavimą, o 10 000 Lt kaip dovanos, palikimai. Po buto pirkimo gautų pajamų likutis sudarė 50 400 Lt. Taigi sutuoktinių ginčo butas buvo nupirktas už sutuoktinių parduotą buto dalį ir kitas pajamas gautas santuokos metu, ieškovė neįrodė, kad 86 400 Lt deklaruotos pajamos buvo jos asmeninės, nepateikė 10 000 Lt dovanojimo sandorį patvirtinančių įrodymų. Konstatavo, kad šalių bendrą dalintiną turtą sudaro: butas, 105 000 Lt vertės; automobilis Audi A6, Avant, 9000 Lt vertės; automobilis Ford Escort, 0 Lt vertės, viso dalintino turto vertė 114 000 Lt. Nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas visą sutuoktinių įgytą turtą padalino natūra po ½ dalį kiekvienam. Butą natūra priteisė ieškovei, kadangi gyventi viename bute šalys negali dėl konfliktiškų santykių. Automobilius natūra priteisė atsakovui. Atsakovui priteisė 48 000 Lt kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 str.1 d., 3.128 str. 3d.). Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) 14 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (2012-11-19), skaičiuojant po 400 Lt išlaikymą mėnesiui teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad abu tėvai išlaikė dukrą kartu bendru sutarimu ir jų teikiamo išlaikymo jai pakako. Priėmė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo ieškinio ir bylos nagrinėjimą dėl 1215,36 Lt išieškojimo nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė ieškovė L. M. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas apeliantei natūra priteisė butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo apeliantę išmokėti atsakovui kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį (t.y. už butą 52 500 Lt), bei atmetė iš apeliantės reikalavimą priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 400 Lt į mėnesį už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. viso 14 400 Lt. Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti apeliantei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), patenkinti apeliantės reikalavimą dėl 14 400 Lt dydžio kompensacijos už dukros D. M. išlaikymo įsiskolinimą, šioje dalyje panaikinti žyminį mokestį. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Paneigtinas teismo argumentas, jog ginčo butas nupirktas už sutuoktinių bendras lėšas, dėl ko jis bendras sutuoktinių turtas ir dalintinas. Ginčo butas įsigytas už apeliantės asmenines lėšas, kurios gautos realizavus ieškovės asmenine nuosavybe esantį turtą – 1995-03-30 pardavus 1994-11-25 privatizuotą apeliantės ir jos motinos G. J. po ½ dalį priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi pardavus butą gautų pinigų naujam butui įsigyti neužteko, apeliantės mama padovanojo 10 000 Lt, kuriuos ji panaudojo ginčo buto įsigijimui. Tai patvirtina kartu su 2012-11-19 ieškiniu pateikti buto privatizavimo dokumentai bei 2011-08-03 Vilniaus įmonių ir gyventojų brangaus turto įsigijimo deklaracijų suvestinė. Atsakovas nei kiek prie ginčo buto įsigijimo neprisidėjo, pats nagrinėjimo metu nurodė, kad jokių pinigų minėto buto įsigijimui nedavė. Atsakovas 1995 m., kai minėtas turtas buvo įsigytas niekur nedirbo, pajamų neturėjo. Ginčo butas registruotas tik apeliantės vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Taigi, šis butas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas.

2. Skunde apeliantė nurodo, kad priešingai nei konstatuoja teismas sprendime, egzistuoja išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas, kadangi atsakovas jokių lėšų dukros išlaikymui neskyrė. Visą ginčo laikotarpį dukrą išlaikė apeliantė, todėl jai ir turi būti priteistas dukros išlaikymo įsiskolinimas, t.y. tokiu būdu atsakovas kompensuotų apeliantei nors dalį jos išleistos dukrai išlaikymui sumos, kadangi būtent ji viena vykdė pareigą ir išlaikė dukrą. Todėl toks ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pažymi, kad dukra šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje, dieniniame skyriuje ir jai reikalinga parama (CK 3.194 str. 3 d.).

Atsakovas J. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai įvertino jo ir apeliantės šeimynines aplinkybes, teisingai konstatavo, kad butas, kuriame gyvena šeima, buvo įgytas santuokos metu, todėl laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. Apeliantei nepavyko teismui įrodyti, kad butas buvo įsigytas santuokos metu už asmenines lėšas ir jo įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktiniai tuo metu vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą biudžetą, jis irgi prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.88 str. 2 d.). Todėl reikalavimas gauti 48000 Lt kompensaciją už paliktą butą natūra yra pagrįstas, nesąžininga jį palikti be būsto, be piniginių lėšų. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai pažymėjo, kad apeliantė išvyko į Vokietiją uždarbiauti, jis liko gyventi vienas su dukra, kaip galėjo tvarkėsi ir organizavo ūkį, nors tai buvo sudėtinga. Gyvendamas su dukra jis visada tenkino jos poreikius kasdieninius, maitinimui, aprangai, mokslui. Prisidėjo prie dukros išlaikymo pagal finansines galimybes.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliaciniame skunde iš esmės keliami klausimai susiję su santuokos metu įgyto turto padalinimu ir jo pripažinimu ieškovės asmenine nuosavybe bei atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimu, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už santuokos metu įgytas lėšas ir yra bendras sutuoktinių turtas. Jos teigimu, nurodytas turtas įsigytas už jos asmenines lėšas, kurios buvo gautos realizavus ieškovės asmenine nuosavybe esantį turtą – 1995-03-30 pardavus 1994-11-25 privatizuotą jos ir motinos G. J. po ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini) bei motinos dovanotų 10 000 Lt, panaudotų buto įsigijimui. Atsakovas prie šio buto įsigijimo nei kiek neprisidėjo, 1995 m. kai buvo įsigytas butas jis niekur nedirbo, pajamų neturėjo. Ginčo butas įregistruotas apeliantės vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl yra asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas.

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, šioje byloje apeliantė turėjo įrodyti, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) įgytas už jos asmenines lėšas (CPK 178 str.). Apeliantė teigia, kad dalis lėšų buvo panaudota realizavus jos asmenine nuosavybe turėtą turtą – 1995-03-30 pardavus ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), likusi dalis lėšų buvo dovanota motinos – 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, konstatavo, kad ½ dalis lėšų, gautų už parduotą butą yra sutuoktinių bendros lėšos, nes ½ dalis privatizuoto buto (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.), taip pat, kad ieškovė neįrodė, kad 10 000 Lt panaudoti buto įsigijimui buvo asmeninės lėšos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvada dėl ginčo turto teisinio režimo padaryta tinkamai taikant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis). Apeliantė leistinais įrodymais neįrodė, kad ½ dalis jos privatizuoto buto (duomenys neskelbtini) buvo asmeninis turtas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, buto ½ dalis privatizuota 1994-11-25 šalių santuokos metu, todėl remiantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu šis turtas laikytinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d., LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d.). Lėšos, gautos pardavus minėtą turtą taip pat laikytinos bendrąją jungtine nuosavybe. Įrodymų apie tai, ieškovės motina jai padovanojo 10 000 Lt ir šios lėšos buvo panaudotos buto (duomenys neskelbtini) apeliantė taip pat į bylą nėra pateikusi, brangaus turto įsigijimo deklaracija ir joje deklaruoti duomenys šiuo atveju nėra tinkami įrodymai dovanojimo santoriui patvirtinti, nepateikus kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodytas turtas įgytas už jos asmenines lėšas. Apeliantė skunde nurodo, kad šis turtas registruotas vienos apeliantės vardu. Tačiau kaip jau buvo minėta, sutuoktinių turto išviešinimo funkcija nepakeičia ir neapriboja bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, todėl šis argumentas nėra laikytinas teisiškai pagrįstu.

Dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su išlaikymo įsiskolinimo išieškojimu

Apeliantė prašė teismą priteisti iš atsakovo dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) 14 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuodama 400 Lt/mėn. išlaikymą (b.l. 68-72), motyvuodama tuo, kad atsakovas nepilnametei dukrai neteikė išlaikymo. Apeliantės tvirtinimu, ji viena išlaikė dukrą, dukrai šiuo metu reikalinga parama, ji yra studentė.

Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad šalių dukra gyveno su tėvu, jis ja rūpinosi, tenkino kasdienius poreikius, išlaikymo įsiskolinimo nėra, tėvai išlaikė vaiką bendru sutarimu, jų teikiamo išlaikymo pakako.

Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad įstatymuose yra įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Kaip nustatyta iš civilinės bylos medžiagos, šalys nepilnametės dukros išlaikymo faktą įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, nepateikdamos teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (jų nėra pateikta ir iš apeliantės pusės (pvz. perlaidų dukros išlaikymui ir etc.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra, ieškovei išvykus ir sistemingai gyvenant bei dirbant Vokietijoje, liko gyventi su tėvu Lietuvoje. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis prisidėjo prie dukros išlaikymo (t.1, b.l. 148), šių aplinkybių neneigė ir teismo posėdyje apklausta šiuo metu jau pilnametė liudytoja D. M. (t. 1, b.l. 148). Dėl išlaikymo priteisimo dukrai esant nepilnametei šalys į teismą nesikreipė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad tėvai išlaikė vaiką kartu ir šio išlaikymo pakako. Apeliantė skunde nurodo, kad dukra studijuoja ir jai reikalinga parama. Pažymėtina ir tai, kad pilnametis vaikas, kuris mokosi vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir kuriam būtina materialinė parama, kai tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo (CK 3.192¹ straipsnis). Šioje byloje tokių reikalavimų šalių pilnametė dukra nereiškė, todėl teismas dėl tokių reikalavimų ir nepasisakė.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokinio turto režimą bei išlaikymo išieškojimą, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.