Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė D. A. ir atsakovė R. G. 2013 m. vasario 20 d. sudarė Preliminarią namo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė ir atsakovė įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl namo pardavimo iki 2036 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė visą sutarties laikotarpį vykdė savo įsipareigojimus ir mokėjo atsakovei avansą, kurio dydis buvo nusistatytas šalių susitarimu ir buvo analogiškas atsakovės R. G. mokamai kredito įmokai bankui („Swedbank“, AB) pagal kredito sutartį Nr. 06-063169-FA. Atsakovė R. G. visai netikėtai ieškovei, 2020 m. liepos 20 d. pateikė ieškovei pretenziją, prašydama iki 2020 m. liepos 27 d. nurodyti protingą ir abiem pusėms tinkamą terminą pagrindinės sutarties sudarymui, todėl ieškovė buvo priversta anksčiau laiko sudaryti pagrindinę namo pirkimo - pardavimo sutartį, nors šalių susitarimas buvo visai kitoks ir pagrindinę sutartį šalys turėjo sudaryti iki 2036 m. rugsėjo 4 d. Dėl to, ieškovė iš asmeninių lėšų sumokėjo 24000,69 Eur bei iš banko paėmė kreditą tam, kad galėtų sumokėti likusią namo kainą, kurios nespėjo sumokėti kiekvieną mėnesį mokėdama avansą pagal šalių susitarimą. Nurodė, kad atsakovė net neturėjo teisės sudaryti tokios sutarties ir parduoti nekilnojamąjį turtą be banko leidimo/sutikimo, todėl ieškovė buvo apgauta, nes ji galvojo, kad atsakovė turi teisę parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1R20-4150), t. y. pagrindinę sutartį pagal preliminarią namo pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. sutartį atsakovė R. G. pardavė, o ieškovė D. A. įsigijo šiuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nekilnojamieji daiktai parduoti už 77164 Eur (sutarties 4.1. p.). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog iš tos sumos (77164 Eur): 15793,31 Eur pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš sudarant sutartį, 24000,69 Eur pirkėjas pervedė į „Swedbank“, AB sąskaitą pardavėjo kreditui ir kitų pagal 2006-09-05 kredito sutartį Nr. 06-063169-FA mokėtinų sumų dengimui, o 37370 Eur kaip kreditas (2020 m. rugpjūčio 28 d.) „Swedbank“, AB, kredito sutartis Nr. 20-032212-FA). Tačiau pirkėjas iki sutarties sudarymo buvo pervedęs pardavėjui žymiau daugiau, nes tokią sumą nurodyti buvo nurodęs bankas, suteikęs kreditą. Taip pat nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė priedą prie preliminarios namo pirkimo pardavimo sutarties, kuriame patvirtino, kad nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. sumokėta 20407 Eur, iš kurių kredito dalis - 15790,31 Eur, palūkanos 4616,69 Eur. Nors sąskaitos išrašas patvirtina, kad už nekilnojamąjį turtą iš viso sumokėta 20689,63 Eur, neskaitant mokėjimų už žemę ir už draudimą. Kai tuo tarpu preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog kainos dalis (avansas) mokamas kas mėnesį iki pagrindinės sutarties sudarymo datos. Mėnesio įmokos, šalių susitarimu, lygios bankui mokamoms įmokoms pagal kredito sutartį Nr. 06-063169-FA. Likusi namo (turto) kainos dalis turės būti sumokėta prieš pasirašant pagrindinę sutartį (avansu sumokėta suma įskaičiuojama į namo (turto) pardavimo kainą). Logiška, jog sumokėta suma mažėja galutinė namo kainos suma, todėl iki pagrindinės sutarties sudarymo termino ieškovė būtų sumokėjusi didžiąją dalį ar net visą sutartą namo kainą, t. y. 77164 Eur. Pažymi, kad iš ieškovės banko sąskaitos išrašų (Priedas Nr. 5) matyti, jog ieškovė D. A. pervedė atsakovei R. G.: 2013 m. kovo 19 d. – 2014 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu 18424,10 Lt, 2015 m. sausio 18 d. – 2020 m. rugpjūčio 18 d. 16276,60 Eur, viso 21612,59 Eur, iš jų 615,93 Eur įmoka už namą (draudimui), ir 307,02 įnašas už namą (žemės mokestis). Tokiu būdu ieškovė sumokėjo 20689,63 Eur avanso iš sutartos nekilnojamojo turto kainos - 77164 Eur, todėl mokėtinas likutis tiek pagal preliminarią namo pirkimo pardavimo sutartį, tiek pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį buvo 56474,37 Eur. Tačiau ieškovė sumokėjo 24000,69 Eur pavedimu (Priedas Nr. 6) bei 37370 Eur kaip kreditas, todėl ieškovė sumokėjo 4896,32 Eur daugiau, nei šalių nustatyta nekilnojamojo turto kaina. Pažymėtina, kad ieškovė pirko namą, o ne atsakovės kreditą, ir pareigos sumokėti atsakovės kreditą bankui, kurio likutis buvo 61373,69 Eur ieškovė neturėjo ir neturi. Tokio įsipareigojimo ieškovė atsakovei taipogi nedavė, jis nenumatytas ir preliminariojoje namo pirkimo pardavimo sutartyje. Nurodė, kad avansas buvo įskaitomas kaip būsimas mokėjimas vykdant pagrindinę sutartį, todėl ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo momentu buvo sumokėjusi dalį kainos, kuri lygi 20689,63 Eur sumai, o ne 15793,31 Eur, kaip nurodyta notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti dalį sumokėto avanso, kurio ieškovė sumokėjo per daug, t. y. 4896,32 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovė 2013 m. kovo 19 d. – 2020 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu pervedė atsakovei įnašus už namą (draudimui): 2013 m. kovo 29 d. - 88,33 Eur (305 Lt), 2014 m. balandžio 2 d. - 88,04 Eur (304 Lt), 2015 m. balandžio 1 d. - 90 Eur, 2018 m. kovo 20 d. - 116,52 Eur, 2019 m. kovo 16 d. - 116,52 Eur, 2020 m. kovo 31 d. - 116,52 Eur, bendroje 615,93 Eur sumoje. Pažymi, kad ši suma taip pat priteistina iš atsakovės, nes būtent atsakovė buvo sudariusi būsto paskolos draudimo sutartį, bei pagal kredito sutartį turėjo pareigą apdrausti turtą, ir tos pareigos ji negalėjo niekam perleisti. Ieškovė neturi sutarčių, kurias sudarė atsakovė, todėl negali jų pateikti. Taip pat nurodo, kad ieškovės sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, jog ieškovė tuo pačiu laikotarpiu pervedė atsakovei ir įnašus už namą (žemės mokestis): 2014 m. lapkričio 28 d. - 71,02 Eur (245,22 Lt), 2015 m. lapkričio 30 d. - 90 Eur, 2018 m. lapkričio 19 d. 73 Eur, 2019 m. lapkričio 14 d. 73 Eur, viso - 307,02 Eur sumai. Pažymi, kad žemės mokestis, mokamas valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo apskaičiuotas ir mokėti turėjo žemės sklypo savininkė, t. y. atsakovė R. G.. Ieškovei nebuvo pateiktos jokios žemės mokesčio sąskaitos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal kurias jai būtų pareiga mokėti žemės mokestį. Todėl ši suma taip pat nepagrįstai sumokėta atsakovei, todėl atsakovė privalo grąžinti tai kas jai nepriklauso.