Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorėms Eglei Grigaitytei, Dainai Dilbienei, Julijai Jolitai Kryzevičienei, Ilonai Žukaitei,

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei Mildai Sokolovskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vaikų neturi, administracine tvarka bausta, teista:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios Z. P.; per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su jos darbu;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta laisvės apribojimo 9 mėnesių bausmė, įpareigojant ją tuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei 12 MGL dydžio bauda; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, prilyginant šį laiką 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta mokėtina bauda 6 MGL (225,96 eurų);

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016 m. liepos 26 d., apie 19.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), tampydama nukentėjusiąją – savo mamą Z. P. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, ji 2016 m. liepos 26 d., apie 20.32 val., po smurto prieš Z. P. panaudojimo, vežama tarnybinio automobilio NISSAN NV 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpoje, skirtoje vežti sulaikytuosius asmenis, tyčia sugadino svetimą, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą – išlaužė galinių durelių kairės pusės grotas, sulaužė abiejų galinių durelių apdailos detales, įskėlė kairėje pusėje esančią sėdynę, nuplėšė nuo dešinės pusės galinių durelių gumą ir plastikinę detalę, išlaužė grotų, skiriančias sulaikytųjų patalpą nuo automobilio galinių sėdynių apačią, įlenkė kairės pusės galines dureles, viso sugadino turto už 342,70 Eur.

Be to, ji 2017 m. sausio 5 d., apie 22.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajai Z. P. ją nužudyti, sakydama „sudeginsiu namą kartu su tavimi“, sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Be to, ji 2017 m. sausio 6 d., apie 16.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), tampydama nukentėjusiąją – savo mamą Z. P. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dėl duomenų, susijusių su fizinio skausmo sukėlimu ir svetimo turto sugadinimo 2016 m. liepos 26 d., vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. P. nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, jai yra labai gėda, ji mamos atsiprašė. Pažymėjo, kad civilinį ieškinį pripažįsta, padarytą žalą žadėjo atlyginti – per mėnesį galėtų mokėti po 100 Eur. Aptardama 2016 m. liepos 26 d. įvykius, nurodė, kad šio įvykio beveik neatsimena, nes kai išgeria, būna agresyvi, be to, jai negrįžtamai dingsta atmintis, kuri atsiranda, kai jau atvažiuoja policijos pareigūnai. Jos mama tąkart gėrė kartu su ja, mama pareigūnams dėl įvykių nemelavo. Atsimena tik, kaip 2016 m. liepos 26 d., 20.32 val., vežama į policijos komisariatą, sugadino svetimą turtą. Atmintį atgavo, kai policijos pareigūnai papurškė jai dujomis. Pamena, kaip daužė policijos pareigūnų automobilį, rankomis draskė galines automobilio duris ir groteles. Pažymėjo, kad ką prisiminė, tokius parodymus ir davė nuvežta į policijos komisariatą. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 160-161).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas vyriausiasis patrulis A. N. nurodė, kad 2016 metų vasarą jis su kolega vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę pamatė apsiverkusią moterį, kuri sakė, kad dukra prieš ją smurtauja, išrovė jai plaukus, minėjo, kad dukra nuolat, kai išgeria, ją muša. Kaltinamoji A. P. buvo neadekvati, jos elgesys buvo neprognozuojamas, ji buvo apsvaigusi. Automobilyje ji, vežama į komisariatą visą laiką rėkė, daužėsi, o atidarius automobilio duris, jį puolė, todėl buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai (b. l. 175).

Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji 2016 m. liepos 26 d., apie 19.00 val., smurtaudama prieš savo mamą – nukentėjusiąją Z. P., veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jos veiksmų gali būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai ir, nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Šie tyčiniai kaltinamosios veiksmai, tempiant savo šeimos narį už galvos plaukų ir tokiu būdu sukeliant jai fizinį skausmą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šį nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Be to, tai, kad kaltinamoji A. P. 2016 m. liepos 26 d., apie 20.32 val. sugadino svetimą – Vilniaus apskrities VPK priklausantį turtą, t. y. tarnybinį automobilį NISSAN NV 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo kaltinamosios paaiškinimai bei kiti byloje esantys įrodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamoji prisipažino atsimenanti, kad ji, vežama į komisariatą, daužė policijos tarnybinį automobilį, rankomis draskė galines automobilio duris ir groteles. Be to, iš liudytojo A. N. bei 2016 m. liepos 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vežama į policijos komisariatą, kaltinamoji daužėsi, elgėsi agresyviai, spjaudėsi, trankė ir sulenkė policijos automobilio duris. 2016 m. rugsėjo 5 d. pareiškime dėl tarnybinio automobilio apgadinimo ir turtinės žalos padarymo detaliai nurodyta, kad 2016 m. liepos 26 d. A. P., pristatoma į policijos komisariatą policijos automobiliu Nissan NV200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino: išlaužė galinių durelių kairės pusės grotas, sulaužė abiejų galinių durų apdailos detales, įskėlė kairėje pusėje esančią sėdynę, nuplėšė nuo dešinės pusės galinių durelių gumą ir plastikinę detalę, išlaužė grotas, skiriančias sulaikytųjų patalpą nuo automobilio salono, įlenkė kairės pusės galines dureles. Tai patvirtina prie šio pareiškimo pridėti dokumentai (PVM sąskaitą – faktūra, komercinis pasiūlymas). Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamoji, tyčiniais savo veiksmais sugadino svetimą turtą, iš viso 342,70 Eur vertės.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamoji sugadino 245,90 Eur vertės turtą, t. y. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta sunaudotų dalių kaina, pagal bylos duomenis, dar buvo sugadinta sėdynė, kurios vertė pagal komercinį pasiūlymą yra 96,80 Eur, t. y. iš viso 342,70 Eur vertės turtas (245,90 Eur + 96,80 Eur). Tai nekeičia kaltinimo iš esmės bei nekeičia veikos kvalifikavimo, todėl šį patikslinimą teismas padarė savo iniciatyva. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl duomenų, susijusių su grasinimu nužudyti 2017 m. sausio 5 d. bei fizinio skausmo sukėlimu 2017 m. sausio 6 d., vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas vyriausiasis patrulis D. B. (D. B.) nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. vakare vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, juos pasitiko kaltinamosios motina ir sakė, kad dukra vartojo alkoholį, grįžo namo ir pradėjo prieš ją smurtauti, išrovė plaukus. Dukra girta gulėjo lovoje, kai pareigūnai užpildė blankus, dukra atsikėlė ir buvo labai agresyvi, pradėjo rėkti ant motinos. Pareigūnai priėmė nukentėjusiosios pareiškimą ir dukrą pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 175).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas vyriausiasis patrulis G. G. nurodė, kad jam ne kartą dėl kaltinamosios elgesio teko važiuoti į iškvietimą. 2017 m. sausio 5 d. įvykio, dėl kurio yra pakviestas į teismo posėdį, tiksliai nepamena. Pažymėjo, kad kiek teko važiuoti, kaltinamoji visada būdavo girta ir visada nuoga miegodavo. Pareigūnus iškviesdavo kaltinamosios mama, ji visada skųsdavosi, kad dukra geria, atrodo, sakė, kad ją muša. Mama visada būdavo su ašaromis akyse. Sakydavo, kad dukra nesusitvarko. Mama visada sakydavo, jei dukrai trūksta pinigų išgerti, prasideda agresija. Lyg tai rusiškai kaltinamosios mama sakė, kad dukra grasino ją nužudyti, bet kad sudegins namus, lyg ir nesakė. Pažymėjo, kad tai nebuvo kažkoks rezonansinis įvykis, todėl tiksliai nepamena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, esantį b. l. 34, patvirtino, kad jame teisingai nurodytos aplinkybės (b. l. 185-186).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. P. nurodė, kad ji yra registruota bei gydyta Priklausomybės ligų centre, Psichikos sveikatos centre, be to, yra gulėjusi Psichiatrijos ligoninėje Vilniuje. Turi problemų su atmintimi dėl alkoholio vartojimo. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 5 d. ji buvo pas motiną Z. P., kur gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val. joms atvežė butelį viskio, kurį jos buvo užsakę per parduotuvių tinklą „Barbora“, kadangi kartu su motina buvo nusprendę išgerti. Namuose buvo dviese. Jos išgėrė, po to ji nuėjo ir atsigulė. Apie 18 val. prabudo, kadangi norėjo dar išgerti, nes pagavo taip vadinamą „kablį“, ir pasakė motinai, kad eis į parduotuvę. Motina jai davė pinigų, kadangi reikėjo nupirkti ir maisto šunims, ir pasakė, kad nupirktų ne daugiau kaip 200 g. degtinės. Ji parduotuvėje nupirko 0,35 l degtinės, kurią atidavė motinai vėliau, o sau dar paėmė 0,7 l viskio. Grįžusi į namus toliau vartojo alkoholį, kartu su ja gėrė ir motina. Gėrimo metu su motina sutarė, kad joms reikia lašelinės nuo gėrimo, kadangi motina verkė, sakydama, jog jai viskas pabodo, reikia pasigydyti ir pan. Ji iš motinos telefono paskambino dėl lašelinės – tiek jai, tiek ir motinai. Tai buvo apie 20.00 val., gydytojas turėjo atvažiuoti apie 24.00 val. Kas buvo po to, ji nepamena, jai greičiausiai „trūko plionkė“. Ar ji išgėrė visą butelį, nepamena, taip pat nepamena, ar grasino motinai, tačiau tokios galimybės neatmeta, nes gali prišnekėti visokių dalykų ir pan. Ji, greičiausiai, tapo nesąmoninga, nes per rūką prisimena vaizdus, kad namuose atsirado policijos pareigūnai, ji rengėsi. Tik komisariate atsigavo. Ji, kai išgeria, yra linkusi į agresiją. Ji laikinai gyvens pas seserį, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jai jau panaikinta kardomoji priemonė, kad minėtu adresu negali gyventi. Pakeitus gyvenamąją vietą, pasižada informuoti tyrėją (b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. P. nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 13.00 val., ji iš Vilniaus areštinės, kurioje buvo pagal bylą Nr. 01-1-00878-17, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo mama Z. P., su kuria ji nusprendė susitaikyti, todėl su savimi turėjo viskio butelį. Kartu išgėrė ir ji nusprendė nueiti į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Kai apie 15.00 val. grįžo iš parduotuvės, mamą rado miegančią, todėl viena nuėjo gerti atsinešto alkoholio. Nuo to momento nieko nebepamena, nes jai taip būna, kai per daug išgeria. Atsimena tik, kai jau atvyko policija, kuri ją išvežė. Nepameną, ar ji smurtavo prieš motiną, ar ne. Paaiškino, kad gydėsi psichiatrinėse gydymo įstaigose ir priklausomybės ligų centre (paskutinį kartą 2016 m. lapkričio mėn.). Gailisi dėl to, kas įvyko, ir priežastis yra jos priklausomybė alkoholiui, kurio išgėrus ji nebesuvokia, ką daro (b. l. 85). Taip pat A. P. nurodė, kad ji pamena, jog yra ne kartą pastūmusi mamą, dažnai kalba su ja pakeltu tonu, galimai gali ir tampyti ją už plaukų, nes ji yra tokio būdo, kad kai negauna, ko prašo, tampa agresyvesnė, nekontroliuoja savo veiksmų, ir tada gali ne tik pastumti ar patempti už plaukų, bet gali ir grasinti, kad jei negaus, ko prašo, tai pasidarys sau ką nors. Pažymėjo, kad mamai tikrai negrasina, kad su ja susidoros ar kad padegs namą. Ji dažniau apsiverkia ir iškelia sceną, pasako ką nors grubaus, bet realiai tikrai taip nepadarytų. Ji apskirtai, kai yra išgėrusi, gali daug ką pasakyti netinkamo ar pasielgti netinkamai, tačiau išsiblaiviusi neprisimena, ką darė ar sakė, ir dėl to jai yra pikta ant savęs, kad neprisimena. Tikrai neprisimena, kad būtų smurtavusi prieš mamą. Ji prašo vadovautis jos parodymais, kuriuos davė prieš tai apklausose, kadangi nenori kartotis, o ir dabar ne viską gerai prisimena. Ji gailisi dėl įvykių, tikrai nenorėjo sukelti mamai fizinio skausmo ar susidoroti su ja. Ji visada jos atsiprašo (b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Z. P. nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 16.00 val., namo grįžo jos dukra Alicija. Ji grįžo iš policijos, nes vakar ji kvietė policiją dėl to, kad dukra buvo girta ir neleido ramiai gyventi. Kai dukra grįžo namo, ji kambaryje dukrai davė pavalgyti. Dukra pavalgė, atsinešė butelį alkoholio – viskio ir, išgėrusi stiklinę, pradėjo ją kaltinti, kad vakar ji nepagrįstai iškvietė policiją ir ji dabar prarado darbą. Ji sėdėjo kartu su dukra, truputį išgėrė alkoholio. Tuomet dukra priėjo prie jos ir dešine ranka griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti ir šaukti, kodėl ji vakar iškvietė policiją. Dėl to, kad dukra ją tempė už plaukų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ji į medicininę įstaigą nesikreipė. Po 3 minučių dukra ją paleido ir griuvo ant grindų miegoti. Ji iškvietė policiją ir pranešė, kad dukra prieš ją smurtauja. Dukra dar atsistojo ir atsigulė ant lovos. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir dukrą sulaikė (b. l. 48-49).

Papildomai apklausta nukentėjusioji Z. P. nurodė, kad nori patikslinti savo parodymus, kuriuos davė 2017 m. sausio 6 d. Kai Alicija ją kaltino, kad iškvietė jai policiją, buvo labai susierzinusi, dar namie rado viskio butelį ir jį išgėrė. Nori patikslinti, kad ji išgėrė ne stiklinę, o gėrė iš butelio, nes dukra nesipila sau į stiklinę, o tiesiog užsiverčia butelį ir gurkšnius nuryja, kiek telpa vienu kartu. Alicija, išgėrusi nemažai viskio, prisikabino prie jos, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir, jai sėdint už stalo, priėjo prie jos ir, dešine ranka sugriebusi už plaukų, iki 3 minučių tampė juos, ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji iš skausmo pakilo nuo kėdės, nes kai Alicija tempė plaukus, galvojo, kad jeigu pakils į tempimo pusę, ne taip skaudės. Taip Alicija dar ėjo kelis žingsnius nuo jos, laikydama ją už plaukų. Ji, kad ne taip skaudėtų, ėjo taip pat kelis žingsnius į Aliciją. Netrukus Alicija paleido jos plaukus, nes ji, kaip visada, su ja gražiai kalbėjo, ramino ją. Paleidusi jos plaukus, Alicija apsiramino ir nuėjo į kambarį, kur prigulė. Kol ji miegojo, ji iškvietė policiją. Paaiškino, kad kai Alicija išgeria, pradeda prikaišioti jai, kad jai reikia dar išgerti, prašo, kad ji jai duotų pinigų ir kai jai atsako, kad neduos, Alicija įsikimba jai į plaukus; taip ji daro visada. Nukentėjusioji jau ne kartą kreipėsi į policiją dėl tokio Alicijos elgesio. Paaiškino, kad Alicija ne kartą gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau kai tik nustoja gydytis ir paragauja alkoholio, taip ir vėl viskas prasideda iš pradžių – vėl prasideda visi konfliktai ir barniai, kurių metu Alicija nekontroliuoja savo veiksmų, kurių ji kitą dieną neprisimena. Dėl fizinio skausmo sukėlimo, kurį patyrė kai Alicija tampė ją už plaukų, į gydymo įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio Alicijai nereikš (b. l. 54).

Z. P. 2017 m. sausio 5 d. pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 5 d., iš ryto jos dukra A. P. liepė jai nupirkti išgerti, pradėjo konfliktuoti bei įžeidinėti, grasino padegti namus. Pareiškėja bijo dėl savo sveikatos, prašo padėti (b. l. 25).

Z. P. 2017 m. sausio 6 d. pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. jos dukra A. P. apie 14.00 val. grįžo namo ne labai girta, bet agresyvi, ir pradėjo rėkti, kad dėl pareiškėjos ją policija buvo išsivežusi. Griebusi pareiškėją už plaukų, tampė ją po kambarį, grasino sudeginti namą kartu su ja (b. l. 39).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyriausiasis patrulis G. G. 2017 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. sausio 5 d., apie 23.00 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad smurtaujama prieš pareiškėją. Atvykus į pareigūnus kreipėsi Z. P., kuri nurodė, kad jos girta dukra A. P. nuolat reikalauja pinigų alkoholiui, o negavusi šiandien ją įžeidinėjo. Prisigėrusi dukra grasino sudeginti namus ir nužudyti pranešėją. Kadangi girta pranešėjos dukra būna labai agresyvi, ji išsigando ir iškvietė policiją. Apie 23.45 val. A. P. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 34).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. B. 2017 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 16.25 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad pareiškėjos dukra ją muša. Atvykus policijos pareigūnams Z. P. nurodė, kad jos dukra A. P. grįžo namo girta, agresyvi ir pradėjo rėkti bei grasinti, kad sudegins namą kartu su Z. P.. Taip pat grasino ją nužudyti be tempė už plaukų po kambarį. Pareiškėja nurodė, kad A. P. prieš porą dienų buvo sulaikyta už smurtą. Įvykio vietoje A. P. paaiškinti negalėjo, ji buvo neblaivi, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, ji nesiorientavo (b. l. 46-47).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. J. 2017 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta 2017 m. sausio 5 d.), apie 16.25 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad pareiškėją muša jos dukra ir tampo ją už plaukų. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko Z. P., kuri paaiškino, kad jos dukra A. P. grįžusi namo apie 14.00 val., buvo girta, agresyvi, pradėjo rėkti dėl to, kad Z. P. ją pasodino į areštinę, taip pat grasino, kad sudegins namą kartu su ja ir kad ją nužudys, bei tampė už plaukų. Vizualiai ant Z. P. smurto žymių pareigūnai nepastebėjo. Ji GMP atsisakė. Pabendravus su A. P., ji apie įvykį nieko pasakyto negalėjo, jos judesiai buvo sutrikę, nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Ji tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatyta į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 55).

2017 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu apžiūrėti garso įrašai, iš kurių matyti, kad A. P. 2017 m. sausio 5-6 d. kvietė policijos pareigūnus, nurodydama, jog prieš ją namuose smurtaujama (b. l. 57-59).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai ir jos pareiškimo duomenys, liudytojo G. G. paaiškinimai ir jo surašyto 2017 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo, taip pat S. J. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad kaltinamoji A. P. 2017 m. sausio 5 d., apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino savo mamai – nukentėjusiajai Z. P. ją nužudyti, sakydama „sudeginsiu namą kartu su tavimi“ ir sudarė pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Faktą, kad kaltinamoji grasino nukentėjusiajai ją sudeginti kartu su namu, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, pagal kuriuos, kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, kaltinamoji pradėjo garsiai rėkti: „sažgu chatu vmeste s taboj“. Teisme apklaustas liudytojas G. G. patvirtino, kad, atvykus pagal nukentėjusiosios iškvietimą į įvykio vietą, nukentėjusioji paaiškino, jog prisigėrusi dukra grasino sudeginti namus ir nužudyti pranešėją. Tai patvirtina ir S. J. tarnybinių pranešimų duomenys, pagal kuriuos, atvykus pas nukentėjusiąją, pastaroji paaiškino, jog kaltinamoji jai grasino nužudyti bei sudeginti kartu su namu. Be to, šio fakto ikiteisminio tyrimo metu iš esmės neneigė ir kaltinamoji, nurodydama, kad ji neatmeta galimybės, jog grasino mamai, nes buvo girta, galėjo prišnekėti visokių dalykų.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindo teigti, kad aukščiau nurodytas kaltinamosios grasinimas sudarė pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Visų pirma pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios dažnai kyla konfliktai, kaltinamajai esant neblaiviai, kurių metu ji elgiasi neadekvačiai, tampa agresyvi, naudoja fizinį smurtą, tačiau nukentėjusioji ne kiekvieną kartą kviečia pagalbą, o tik tais atvejais, kai visiškai nesusitvarko su dukra. Tai, jog šiuo atveju nukentėjusioji iškvietė pareigūnus, teismo vertinimu, patvirtina, jog nukentėjusioji tikrai išsigando tokio kaltinamosios grasinimo. Juolab kad, objektyviai vertinant šią situaciją, taip pat akivaizdu, jog buvo pagrindo bijoti grasinimų dėl nekontroliuojamo ir nevaldomo kaltinamosios elgesio, jai būnant neblaiviai, bei įvertinus kaltinamosios teistumus už smurtinius nusikaltimus ir jų pakartotinumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta A. P. tyčinė veika, grasinant nužudyti nukentėjusiąją, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Be to, nors kaltinamoji ir neatsimena 2017 m. sausio 6 d. įvykio aplinkybių, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji, vėlgi veikdama netiesiogine tyčia, būdama neblaivi, 2017 m. sausio 6 d., apie 16.00 val., namuose, tampydama nukentėjusiąją – savo mamą Z. P. už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą. Tai patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo D. B., atvykusio į įvykio vietą, paaiškinimai bei D. B. tarnybinio pranešimo duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja bei pareigūnais. Šie tyčiniai kaltinamosios veiksmai, tempiant savo šeimos narį už galvos plaukų ir tokiu būdu sukeliant jai fizinį skausmą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šį nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. P., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti trys nusikaltimai prieš šeimos narį – mamą bei vienas nusikaltimas Vilniaus aps. VPK nuosavybei), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti keturi baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (trys nusikaltimai padaryti namuose, kaltinamajai esant neblaiviai, panaudojus smurtą ir grasinimus žodžiu, nusikaltimas nuosavybei įvykdytas, vežant kaltinamąją į policijos komisariatą, pareigūnų tarnybiniame automobilyje), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nedirbanti, užsiregistravusi darbo biržoje, gyvena su mama (nukentėjusiąja), atlygino dalį savo nusikalstama veika padarytos žalos, bausta administracine tvarka, teista 3 kartus pagal BK 140 straipsnio 2-3 dalis, t. y. būtent dėl smurto prieš savo artimuosius, vieną iš veikų padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, jai tris kartus buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kaltinamoji įpareigota gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ji ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, pati pripažįsta, jog bandė gydytis, tačiau tai jai nepavyko, net ir bylos nagrinėjimo metu ji ir toliau vartojo alkoholį, gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau specialisto išvadoje Nr. 89TPK-9/2017 nurodyta, kad A. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad kaltinamajai jau buvo ne kartą skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau ir po jų paskyrimo ji padarė dar 4 naujas nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra susiję su smurto bei grasinimų naudojimu prieš savo šeimos narį (mamą), sprendžia, jog bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu nepadarė įtakos kaltinamosios elgesiui ir nesulaikė jos nuo naujų nusikalstamų veikų, todėl šiuo atveju, siekiant pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kaltinamajai už padarytus nusikaltimus būtina skirti griežčiausią bausmę – realų laisvės atėmimą, jos dydį numatant artimą minimaliam. Be to, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi kaltinamajai esant laisvėje, ji ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, tinkamai nesigydo priklausomybės nuo alkoholio, o, būdama neblaivi, vykdo nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, tik reali laisvės atėmimo bausmė kaltinamąją sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų, realiai nubaus ją ir paveiks jos elgesį ateityje. Šių tikslų, teismo vertinimu, nebūtų pasiekta kaltinamajai skyrus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, įvertinus jos trukmę bei šios bausmės atlikimo sąlygas. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Nors prokurorė prašė kaltinamajai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kadangi veikos buvo padarytos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės terminas jau yra pasibaigęs ir šią bausmę kaltinamoji jau yra visiškai atlikusi (bausmės pabaiga 2016 m. gruodžio 29 d., bauda sumokėta), todėl nėra pagrindo bendrinti šias bausmes.

Bylos duomenimis, kaltinamoji A. P. buvo sulaikyta nuo 2016 m. liepos 26 d., 21.00 val. iki 2016 m. liepos 27 d., 14.30 val., t. y. 1 parą (b. l. 70); taip pat nuo 2017 m. sausio 5 d., 23.28 val. iki 2017 m. sausio 6 d., 11.56 val. (1 parą; b. l. 79) ir nuo 2017 m. sausio 6 d., 16.10 val. iki 2017 m. sausio 8 d., 10.49 val. (2 paras; b. l. 80, 91); iš viso 4 paras. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus aps. VPK pareiškė 803,43 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. P. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo bei pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 18-22). Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino, be to, atlygino dalį – 100 Eur padarytos žalos (b. l. 181-182). Dėl nurodyto civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios civilinio ieškovo naudai 703,43 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. liepos 26 d. įvykio), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. P. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. P. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. P. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. sausio 6 d. įvykio), ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 26 d., 21.00 val. iki 2016 m. liepos 27 d., 14.30 val. (vieną parą), nuo 2017 m. sausio 5 d., 23.28 val. iki 2017 m. sausio 6 d., 11.56 val. (vieną parą) ir nuo 2017 m. sausio 6 d., 16.10 val. iki 2017 m. sausio 8 d., 10.49 val. (dvi paras), iš viso keturias paras, prilyginamas keturioms laisvės atėmimo dienoms.

Iš dalies patenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį ir priteisti iš A. P. 703,43 Eur (septynis šimtus tris eurus keturiasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.