Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, ku­rioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federa­ci­jos pilietis, vidurinio išsi­la­­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­pub­­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2013 m. spalio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenu­sta­tytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, sutei­kian­čio teisę pereiti valstybės sieną, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, pėsčiomis eida­mas mišku, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo A. B. parodymais (b. l. 17), kuriuose savo kaltę jis pripažino. Paaiškino, kad 2007 m. atvyko į Lenkiją, ten jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Lenkijoje pra­gy­veno penkis metus. 2013 m. liepos mėnesį jį išsiuntė iš Lenkijos, nes nesikreipė dėl leidimo pratę­simo. Rusijos ambasadoje Lenkijoje jam išdavė įvažiavimo (grįžimo) į Rusijos Federaciją pažy­­­mėjimą CHB Nr. 0141465, kuriuo pasinaudodamas jis 2013-07-05 grįžo į Rusijos Federaciją, į Maskvą. Tačiau Rusijoje jam nesisekė gyventi, negavo darbo, neturėjo iš ko pragyventi, todėl nuspren­­­dė vėl vykti į Europą. Jis turėjo Rusijos Federacijos užsienio pasą, tačiau vizos į jokios Euro­­pos Sąjungos valstybės ambasadą nesikreipė, žinojo, kad jos neduos, nes jau buvau depor­tuo­tas iš Lenkijos, t. y. iš vienos iš Europos Sąjungos valstybių. Iš Rusijos atvažiavo į Baltarusiją. 2013 m. spalio 16 d. nepa­žįs­tamas žmogus automobiliu jį atvežė į Ašmenų miestą, Baltarusijoje ir parodė, kur reikia pereiti sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Suprato, kad iš Baltarusijos į Lietuvą per valstybės sieną eis netei­sė­tai. Žino vykimo per valstybės sieną tvarką. Jis ėjo mišku, bet jokių ženklų, kad tai yra valstybės siena, nematė. Negali tiksliai pasakyti kokiu laiku ir kokioje vietoje perėjo Lietuvos vals­tybės sieną. Ėjo į Lenkiją pagal kelio ženklus, norėjo susirasti darbą. Jeigu būtų gavęs darbą Lietuvoje, būtų likęs Lietuvoje. Labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės pareigūno S. K. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 2, 10), iš kurių ma­­tyti, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 13.45 val. Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos teritor­i­jo­je, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, valstybės sienos ženklo Nr. 140 ribose, Kalvari­jos savi­val­dybės Salaperaugio kaime, dokumentų patikrinimui sustabdė pilietį, kuris pateikė įvažiavimo (grįžimo) į Rusijos Federaciją liudijimą CHB Nr. 0141465, išduotą A. B. vardu. Šiame dokumente buvo Šeremetjevo oro uosto spaudas, patvirtinantis, kad A. B. 2013 m. liepos 5 d. grįžo į Rusijos Federaciją. Kitų kelionės dokumentų, leidžiančių teisėtai būti Šengeno erdvėje, neturėjo. Nebuvo jokių duomenų, kad A. B. į Lietuvos Respubliką atvyko teisė­­tai. Minėtą asmenį pristatė į užkardą. Jis paaiškino, kad prieš tris dienas iš Minsko automobiliu atvyko prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kurią tamsiu paros metu neteisėtai perėjo pės­čio­­mis miškingoje vietovėje. Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, iš ten pėsčiomis ėjo į Lenkijos Res­pub­liką ieškoti darbo. A. B. paaiškino, kad jis yra gyvenęs Lenkijoje, bet jį iš ten išsiun­tė todėl, kad buvo pasibaigęs paso galiojimas.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 3), iš kurios ma­tyti, kad nėra duome­nų apie tai, kad A. B. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Apžiūros protokolu (b. l. 4-9), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvažiavimo (grįžimo) į Rusijos Federaciją pažymėjimą CHB Nr. 0141465, išduotą 2013-06-28 Rusijos ambasados Lenkijoje A. B. vardu, nustatyta, kad A. B. vyksta į Rusijos Federaciją. Dokumente yra Rusijos Federacijos pasienio tarnybos spaudas, patvirtinantis, kad valstybės siena buvo kirsta 2013-07-05 Šeremetjeve.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. B. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Respub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straips­­nio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusi­kal­s­­­­­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­mojo kodekso 11 straips­nio 3 da­lis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 26).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 48 parų arešto bausmę, pritaikius Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 32 paras arešto. Kaltina­ma­sis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 30).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, paja­­­­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­­vo­­­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su kelių valstybių teritorijų ribų pa­žei­­­di­mu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir są­moningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę len­g­­­­­­vi­­­nan­čią aplinkybę ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas spren­­­džia, kad kal­ti­namajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis arešto baus­mė, nes pripažin­ti­na, kad tokia bausmė bus pakan­­­­­­­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lus – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų dary­mo, nubaus­ti bei užtik­­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­mo­­jo kodek­so 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 19 d. (b. l. 11, 21-22) įskaitytinas į bausmę.

Siekiant netrukdomai įvykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė – suėmimas, palie­ka­­ma galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­gos (Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – įvažiavimo (grįžimo) į Rusi­­jos Federaciją pažymėjimas CHB Nr. 0141465, išduotas 2013-06-28 Rusijos ambasados Lenki­jo­je A. B. vardu, paliktinas saugoti baudžia­mo­jo­je byloje (Lietuvos Respublikos bau­džia­­mojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

A. B., gim. 1987-02-10, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietu­vos Res­pub­likos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 daly­je, ir nuteisti jį 48 (keturiasdešimt aštuo­nių) parų areštu.

Taikyti Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą A. B. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mojo įsa­ky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame su­­lai­­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 19 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prily­gi­nant vie­nai arešto parai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – įvažiavimo (grįžimo) į Rusi­jos Federaciją pažymėjimą CHB Nr. 0141465, išduotą A. B. vardu, palikti saugoti baudžia­­mo­jo­je byloje.

Dėl teismo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesu­tik­­da­­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą su­reng­­ti by­los nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kal­ti­namasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžia­mas.