Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovės atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, jis praleido ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą, nes bijojo susidorojimo. Iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas pirma laiko atlikus dvi trečiąsias bausmės, tačiau, padarius pažeidimą, buvo sugrąžintas atlikti likusią bausmės dalį. Kodėl nesikreipė į teismą būdamas laisvėje, atsakyti negalėjo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 16-21) nurodė, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. Tačiau nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas) 2010 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti na mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Tvirtino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes, priešingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų: 1) vyrai - atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai - atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes; 3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu - atskirai nuo kitų moterų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, - atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji areštu - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu - atskirai nuo suimtųjų; 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 10) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, -atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 11) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas - atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu tardymo izoliatoriaus administracija tokius asmenis gali laikyti kartu. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Pareiškėjo teiginius, kad laikant jį Lukiškių TI-K kamerose buvo pelės, žiurkės, tarakonai, pelėsiai, drėgmė, šaltis laikė neatitinkančiais tikrovės. Pabrėžė, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Teigė, kad kameroje Nr. 256 remontas baigtas 2005 m. vasario mėn., kameroje Nr. 181 remontas baigtas 2005 m. gegužės mėn., kameroje Nr. 183 remontas baigtas 2005 m. gegužės mėn., kameroje Nr. 197 remontas baigtas 2005 m. birželio mėn.. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų (higienos nesilaikymą) nevykdymą yra skiriamos drausminės nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis paliktas ūkio darbams, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji ar nuteistieji ir tai yra jų teisė, bet ne pareiga. Eidami į pasivaikščiojimo kiemelį, jie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m2 iki 37,40 m2. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2. Be kita ko, akcentavo, kad nuo pareiškėjo buvimo įstaigoje iki skundo teismui pateikimo praėjo keturi metai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų, nurodydamas laikotarpį nuo 2007 m. spalio 19 dienos iki 2008 m. rugsėjo mėn. Savo skundą dėl žalos priteisimo pateikė 2011-12-26. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trijų metų senaties terminą. Taip pat nurodė, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos p[padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Daro išvadą, kad ginčo atveju nėra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 12-15) nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jis laisvė atėmimo vietoje buvo laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, trūko teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto, dėl to patyrė įvairių neigiamų išgyvenimų. Teigė, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismo sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ar suimtiesiems. Kalėjimų departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendini bausmių vykdymo politiką. Pažymėjo, kad skunde nėra nurodyta, kokiais konkrečiais Kalėjimų departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Kalėjimų departamento veiksmų. Ginčas dėl tinkamų buitinių sąlygų laisvės atėmime vietose užtikrinimo ir žalos atlyginimo tiesiogiai nėra susijęs su Kalėjimų departamento veiksmais bei teisėmis ir pareigomis. Vertinant pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, būtina atsižvelgti į tai, kad minėtame skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą gyvenamojo ploto trūkumą, daugiau jokių ypatingų nusiskundimų ir pretenzijų nereiškė, taigi iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Nors pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau tokio teiginio niekuo negrindė. Atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas buvo suimtasis, o tai reiškia, kad jis kalėjo Lukiškių TI-K periodiškai, todėl tikėtina, kad kamerose, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, jam trūko teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, buvo kalinamas ne ištisai, t. y. periodiškai su pertraukomis ir nors Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, buvo nustatyta, kad gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., tačiau Lukiškių TI-K, buvo perpildytas, įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų esančių įstaigoje skaičiaus. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Taigi šiuo metu, minėtu teisės aktu nustatyta, kad suimtiesiems laikomiems Lukiškių TI-K turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl suteikiant tokį plotą suimtajam, jam užtikrinamos visos Higienos normoje nustatytos sąlygos. Todėl daro išvadą, kad suimtajam suteikiant 3,6 kv. m., t. y. mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto, galima užtikrinti normalias ir higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Be kita ko, nurodė, kad Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar Lukiškių TI-K pareigūnai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Taip pat būtina nustatyti, kokios Lukiškių TI-K veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir, kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovės atstovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų buvo imtasi, kalbant apie valstybės atstovą, ar nuo kokių teisėtų veiksmų buvo atsisakyta jo atžvilgiu, neužtikrinat jam tinkamas gyvenimo sąlygas jau ne kartą minėtoje įstaigoje. Teigė, kad laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines išgales yra sprendžiama. Siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planą. Šios strategijos vienas iš pagrindinių tikslų yra per trumpiausią laiką ir kuo mažesnėmis išlaidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Priemonių plane numatyta iki 2017 metų Vilniuje pastatyti naują tardymo izoliatorių-pataisos namus, taigi, įgyvendinus šią priemonę tardymo izoliatorių perpildymo problema turėtų būti išspręsta, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sąlygos. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas tik praėjus nemažam laiko tarpui, po to, kuomet jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, o tai gali liudyti, jog jis nepatyrė stiprių neigiamų išgyvenimų arba tie neigiami išgyvenimai praėjus ilgam laikui galutinai išblėso, ir pareiškėjas tiesiog nusprendė galimai pasipelnyti, reikalaudamas jo naudai priteisti neturtinę žalą. Iš jo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, kad jokių išimčių, jog būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos žmogaus teisių teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas neginčijimais įrodymais. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl nuo 2007 m. spalio 19 d. iki 2008 m. rugsėjo mėn. tariamai jo atžvilgiu padarytų pažeidimų. Skundą teismui dėl žalos priteisimo pareiškėjas pateikė tik 2011 m. gruodžio 26 d., todėl prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).