Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, 203-1 straipsnį, 234 straipsnį – 14 metai laisvės atėmimo ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). 20009 m. kovo 12 d., remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, lygtinai paleistas neatlikęs 6 metų 3 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendis: nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (1 veiką), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės, skirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 30 d.

Ankščiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, du kartus skatintas, dirbo, šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba dėl sveikatos problemų, pensininkas, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog V. B. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka ir nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo du kartus skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimas; lėšų tvarkymas ir pajamos; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; mąstymas ir elgesys, ankstesni alkoholio vartojimas; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas, anksčiau nuteistasis be kartą teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad kito pasirinkimo neturi. Nuteistasis būdamas laisvėje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Nors pataisos įstaigoje dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu, tačiau jis neigia alkoholio vartojimo problematiką sau, tiek bendrąja prasme, tiek jo įtaką smurtiniam elgesiui. Stebima ambivalentiška motyvacija susidoroti su alkoholio vartojimo problemomis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis praeityje ne kartą yra smurtavęs tiek pykčio paveiktas, tiek siekdamas savo tikslų ir norėdamas pamokyti. Nuteistasis ne visuomet geba paaiškinti savo veiksmus ir linkęs įsivelti į problemas dėl neapsvarstytų galimų savo veiksmų pasekmių. Sprendimus kartais priima neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis pripažįsta, kad praeityje turėjo didelių savitvardos praradimo problemų, tačiau neigia smurto panaudojimo, savitvardos stygiaus aktualumą šiuo metu, argumentuodamas išaugusiu sąmoningumu ir neįgalumu. Tikina, kad ateityje nesmurtaus, tačiau negali paaiškinti konkrečiai, kaip to pasieks. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 30 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.