Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, susipažinusi su kreditoriaus UAB ,,4finance“ pareiškimu skolininkės G. V. P. dė skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius UAB ,,4finance“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 579,24 EUR skolos, 326,28 EUR sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės G. V. P.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

CPK 435 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 437 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimą, nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal vystomą Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismui yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03), bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnį 16 punktą vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pažymėtina, kad vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1 (Teismų praktika Nr. 33)).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Kreditorius iš skolininko prašo priteisti 579,24 EUR skolą, 326,28 EUR dydžio palūkanas (111,78 proc. metinė norma, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,70 proc.). Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad 111,78 procentų dydžio palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis (CK 1.5 straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog skolininkas yra vartotojas, kuris sudarė sutartį pagal iš anksto kreditoriaus parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 straipsnis), turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, darytina išvada, kad kreditoriaus prašomos priteisti 326,28 EUR dydžio palūkanos, įvertinus tai, kad prašoma priteisti skola – 579,24 EUR, yra aiškiai per didelės, o kreditoriaus prašymas priteisti šias palūkanas – aiškiai nepagrįstas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Teismas, gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriame prašoma aiškiai per didelių sutartinių palūkanų, atsisako priimti tokį pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, kadangi dėl teismo įsakymo išdavimo instituto specifikos mažinti prašomų priteisti palūkanų normą teismas negali.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti kaip aiškiai nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą (CPK 435 straipsnio 2 dalis)

Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreditoriui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 435 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB ,,4finance“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Grąžinti kreditoriui UAB ,,4finance“ (j. a. k. 301881644) 5 EUR (penki eurai) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-06-17 mokėjimu „Swedbank“ AB.

Išaiškinti kreditoriui, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo taisykles.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.