Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Rimantas Grigas Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00761-2010-5;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal LR BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmės subendrinta su 2013-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-08-03 9.30 val. iki 2012-04-19, nuo 2013-01-31 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-05-12, nuo 2013-05-13 iki 2013-05-12, nuo 2013-08-13 iki 2013-11-12, nuo 2013-11-13 iki 2014-02-12, nuo 2014-02-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo K. C. priteista: 7472,84 Lt ir 456,78 Lt proceso išlaidų valstybės naudai, 880 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. nuteistas už tai, kad jis su bendrininkų grupe išžagino S. S., o būtent: 2010-06-20, laikotarpiu nuo apie 15.30 val. iki apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., E. M. D., kurių atžvilgiu paskelbta paieška, ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią patenkinti lytinę aistrą, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, t.y. su M. B. sudavęs nukentėjusiajai S. S. tris smūgius rankomis į galvą, tampydami už plaukų, tuo sukėlę fizinį skausmą, taip pat grasindami dar stipriau sumušti, išvežti ir parduoti į užsienį ir taip palaužus nukentėjusiosios S. S. pasipriešinimą, įvedė savo varpą į S. S. makštį ir prieš jos valią vieną kartą lytiškai santykiavo, tuo tarpu bendrininkas M. B. ir jo paties bei M. B. telefonu pakviesti E. M. D. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys prieš nukentėjusiosios S. S. valią šešis kartus su ja lytiškai santykiavo.

Be to, K. C. nuteistas už tai, kad jis su bendrininkų grupe seksualiai prievartavo S. S., o būtent: 2010-06-20, laikotarpiu nuo apie 15.30 val. iki apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., E. M. D., kurių atžvilgiu paskelbta paieška, ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią patenkinti lytinę aistrą, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, t.y. su M. B. sudavęs nukentėjusiajai S. S. tris smūgius rankomis į galvą, tampydami už plaukų, tuo sukėlę fizinį skausmą, taip pat grasindami dar stipriau sumušti, išvežti ir parduoti į užsienį ir taip palaužus nukentėjusiosios S. S. pasipriešinimą, M. B. prieš nukentėjusiosios S. S. valią du kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, o jo paties ir M. B. telefonu pakviesti E. M. D. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys prieš nukentėjusiosios S. S. valią keturis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. C. gynėja advokatė A. Fominienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo K. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės subendrinimo su 2013-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nuosprendžiu K. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 150 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., aplinkybių.

Iš liudytojo M.E. D. parodymų matyti, kad jis būdamas bute matė kambaryje ant čiužinio gulinčią merginą, kad pas ją į kambarį ėjo vaikinai, tame tarpe ir K. C., kad girdėjo, kaip rėkė „kūrva, auka, padla“.

Iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios S. S. parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys, t.y. daiktų pateikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat specialistų išvados. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje konstatuota, kad ant antklodės užvalkalo Nr. 2 paimto 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rasta spermos, tačiau negalima atsakyti kam priklauso sperma, kadangi mėg. Nr. 138 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik vieną asmenį – vyrą. Asmeniui identifikuoti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateiktų S. S. džinsinių kelnių, paimtų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta sumaišyta spermos ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmenims identifikuoti. Spermos genotipas sutampa su K. C. genotipu, moters biologinių pėdsakų – su S. S. genotipu; kad ant tirti pateiktų S. S. kelnaičių, paimtų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu rasta spermos, kurios genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateikto prezervatyvo, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, paimto 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta spermos, kurios genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su S. S. makšties turiniu, laboratorijoje pažymėtu Nr. 1 ir Nr. 2, rasta sperma yra sumaišyta su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų ir yra netinkama asmens tapatybei nustatyti. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. S. genotipu. Atlikus Y chromosomos tyrimą, iš spermos gautas Y chromosomos haplotitas, tinkamas lyginamajam tyrimui, kuris sutampa su K. C. Y chromosomos heplotitu. Nėra galimybės identifikuoti pėdsakų pagal Y chromosomos tyrimo rezultatus, tačiau atmesti K. C., kaip galimo spermos donoro, negalima.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal BK149 str. 2 d. ir/ar 150 str. 2 d. kaip padaryta bendrininkų grupės. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Taigi nustačius kelių asmenų bendros tyčios išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų buvimą, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo. Esant bendrai tyčiai išžaginti ar seksualiai prievartauti asmenį, besąlygiškas aktyvus pritarimas bendrininkų veiksmams, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį arba kitokį atėmimą galimybės priešintis.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs duomenų visumą daro išvadą, kad S. S. valia buvo palaužta bendromis nuteistojo K. C. ir kitų asmenų pastangomis, aktyviais veiksmais, nukreiptais į prievartinių lytinių santykių atlikimą su nukentėjusiąja, ir kiekvienas jų suprato bendrai darantys nusikalstamas veikas. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji S. S. išreiškė lytinių santykių nenorą, tačiau nuteistasis K. C. prieš nukentėjusiąją panaudodamas fizinį smurtą ir jai grasindamas tuoj pat jį panaudoti prieš nukentėjusiosios valią ir taip atimdamas jos galimybes pasipriešinti, ją išžagino ir leido kitiems asmenims seksualiai ją prievartauti. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog K. C. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. C. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, paskirta laikantis bausmės skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo principą.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Nuteistasis K. C. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus. Jis iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas. Nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl mažinti jam paskirtų bausmių dydį, nėra objektyvaus pagrindo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. C. ir po šių nusikalstamų veikų padarymo gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, už ką buvo nuteistas dar tris kartus. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskyręs K. C. bausmę, ją vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d. subendrino su 2013-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skyrė galutinę subendrintą bausmę. Kolegijos nuomone ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta, nes 2013-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jau yra subendrinta su 2014-04-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu minėtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo dar neįsiteisėjęs, todėl šioje byloje teismas negalėjo paskirtos bausmes subendrinti su 2014-04-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamas nuteistojo apeliacinis skundas ir apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties, šios pirmosios instancijos teismo klaidos negali ištaisyti, tačiau įsiteisėjus 2014-04-30 apylinkės teismo nuosprendžiui, bausmių subendrinimo klausimas gali būti išspręstas pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos LR BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatant kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką, t.y. subendrinant skundžiamu ir 2014-04-30 nuosprendžiu paskirtas bausmes, būtina atsižvelgti į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu K. C. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2010-06-20, o 2014-04-30 nuosprendžiu nuteistas už veikas, kurias padarė 2013-01-25.

Taip pat nuteistasis K. C. nesutinka ir su teismo priteistu nekentėjusiajai neturtinės žalos dyžiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo S. S. prašė priteisti 25 000 litų neturtinės žalos. Šį nukentėjusiosios prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalie ir priteisė nukentėjusiajai 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo K. C. argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Neturtinė žala - tai teismo nuosprendžiu pinigais įvertinti asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., išsamiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), teisingai suprato įtvirtintus įstatyme neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Iš skundžiam nuosprendžio matyti, kad teismas proceso išlaidomis pripažino, išlaidas 7472,84 Lt ir 456,78 Lt už Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro atliktas išvadas ir nusprendė jas išieškoti ir nuteistojo K. C..

LR BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, o pagal LR BPK 103 str. 3 p. proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus, už kurio atlikimą prašoma priteisti nurodytą sumą, atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centras, kurio darbuotojai vykdo savo pareigas kaip tarnybinę užduotį ir gauna už tai darbo užmokestį. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog išlaidos, susijusios su specialistų išvadomis iš nuteistojo K. C. priteistos nepagrįstai, todėl ir ši nuosprendžio dalis naikinama LR BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-09-23 sudaro 30 Lt dydžio advokato užmokestis.

LR BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.

nusprendžia:

2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Panaikinti 2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. subendrinta su 2013-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Panaikinti 2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria i iš K. C. priteista 7472,84 Lt ir 456,78 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam K. C. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.