- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-86-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00524-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Ž. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį D. M. atžvilgiu nutraukta.
Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį buvo pradėta dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) administracijos vadovas (direktorius) D. M., neturėdamas teisėto pagrindo, tikslu neleisti akcininkams R. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai E. R., dalyvauti 2013-09-12, 15.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, (duomenys neskelbtini) , turėjusiame vykti visuotiniame akcininkų susirinkime, 2013-09-12 sustabdė bendrovės darbą, užrakino įmonės patalpas, perdavė jas saugoti apsaugos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodęs nieko neįleisti į įmonės patalpas, ir tokiu būdu kliudė minėtiems akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, tuo pažeidė jo neturtinę teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Druskininkų miesto apylinkės teismas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą motyvavo tuo, kad nenustatyta, jog D. M. veiksmuose yra ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis (kaltė).
Šalies argumentai
R. Ž. apeliaciniame skunde prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam nuobaudą sankcijoje, numatytoje už šį pažeidimą, ribose.
Skunde nurodoma, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad D. M. veiksmuose nėra tyčios, nutraukė nepagrįstai, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog D. M. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad sutrukdyti akcininkams dalyvauti susirinkime ir kad susirinkimas neįvyktų. D. M., likus dienai iki susirinkimo, sudarė sutartį su apsaugos tarnyba dėl fizinės apsaugos ir nurodė šios įmonės darbuotojams neleisti niekam įeiti į patalpas be jo žinios. Taip pat jis 2013-12-12 visai dienai sustabdė įmonės darbą ir užrakino patalpas. Net po to, kai antstolio padėjėjas išaiškino, kad susirinkimas vykti gali, neleido saugos tarnybos darbuotojams įleisti į patalpas įmonės akcininkų. Tačiau teismas paminėtas aplinkybes įvertino netinkamai ir padarė neteisingas išvadas, kad bendrovės direktorius pagrįstai manė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas įstatymo nustatyta tvarka, o priimdamas sprendimus dėl skalbyklos veiklos ir sutarties su saugos bendrove sudarymo, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose ir tokie veiksmai nėra susiję su kliudymu akcininkui R. Ž. dalyvauti susirinkime. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad D. M. tyčią paneigia ir tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas vis tik įvyko, o dėl to susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo vyksta civiliniai ginčai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundo autoriaus nuomone teismas taip pat neteisingai interpretavo LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką bei netinkamai įvertino bendrovės direktoriaus elgesį 2012-12-12. Be to, teismas savo išvadas grindžia prieštaringais teiginiais, iš vienos pusės pateisindamas klaidingą direktoriaus poziciją dėl visuotinio akcininkų susirinkimo teisėtumo, iš kitos – pripažindamas, kad 2013-12-12 numatytas susirinkimas įvyko teisėtai, nes šiuo metu civilinio proceso tvarka sprendžiami ne paties susirinkimo, bet jo metu priimtų nutarimų teisėtumo klausimas.
Skunde pažymima, kad 2013-08-07 bendrovės valdyba gavo D. Ž. paraišką sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pasiūlymą dėl susirinkimo darbotvarkės. Paraiška atitiko visus LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl buvo nutarta sušaukti įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą nustatant darbotvarkę pagal D. Ž. pasiūlymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo teiginys, jog sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priėmė netinkamas subjektas ir tai leido direktoriui daryti išvadą apie visuotinio akcininkų susirinkimo neteisėtumą, yra visiškai nepagrįstas. Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir direktoriui apie tai buvo žinoma, kadangi LR Akcinių bendrovių įstatyme yra numatytos konkrečios aplinkybės (23 straipsnio 3 dalis), kada vadovas gali spręsti akcininkų susirinkimo šaukimo klausimą, o tokių aplinkybių šiuo atveju nebuvo. Vadovas, manydamas, kad visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas neteisėtai, galėjo dėl to kreiptis į teismą įmonės vardu.
Skunde taip pat pažymima, kad teismas akivaizdžiai neteisingai vertino bendrovės direktoriaus sprendimus dėl skalbyklos veiklos 2013-12-12 sustabdymo ir sutarties su saugos bendrove dėl patalpų apsaugos sudarymo bei kitus jo veiksmus. Atvykus į susirinkimą paaiškėjo, kad ne tik skalbyklos, bet ir visos įmonės darbas be jokios pateisinamos priežasties D. M. nurodymu sustabdytas, o įėjimas į pastatą užrakintas. Ant durų buvo pakabintas užrašas, kad bendrovė nedirba dėl techninių kliūčių, tačiau apklausiamas teisme D. M. nurodė visai kitą skalbyklos uždarymo priežastį tiesiog paaiškindamas, jog tuo metu skalbykloje nebuvo darbo. Toks paaiškinimas prieštarauja faktinei situacijai, kadangi akcininkams laukiant prie įėjimo atvykdavo klientai. Tai rodo, kad nurodymas uždaryti skalbyklą buvo duotas ne siekiant tinkamai organizuoti skalbyklos darbą, o sudaryti kliūtis susirinkti į visuotinį akcininkų susirinkimą. Be to neaišku dėl ko dieną prieš susirinkimą D. M. sudarė sutartį su saugos bendrove, kadangi fakto, jog tokių veiksmų reikėjo imtis dėl patalpų apsaugos sistemos gedimo nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tai leidžia manyti, kad bendrovės fizinė apsauga buvo organizuojama siekiant neįleisti į įmonės patalpas atvykusių akcininkų. Visos šios aplinkybės įrodo, kad D. M. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas priešingo teisei veikimo pasekmes ir norėjo, kad tokios pasekmės kiltų. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad D. M. atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyktų ir tai, kad šis susirinkimas vyko, neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl D. M. kaltės. Apelianto įsitikinimu pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisingai interpretavo ir vertino byloje esančius įrodymus, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad D. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, bendrųjų įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados argumentuotos, pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėdamas D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. M., pareiškėją R. Ž., betarpiškai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl kaltės D. M. veiksmuose nebuvimo pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagrindo pripažinti, jog D. M. padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kliudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir tuo pažeidė jų neturtinę teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas R. Ž. pateikė teismui pareiškimą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. atžvilgiu dėl to, kad šis, neturėdamas teisės spręsti dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ar nesušaukimo, aktyviais veiksmais trukdė akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, sušauktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės D. Ž. iniciatyva. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko R. Ž. pozicija nesutinka ir mano, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje. Pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. M. veiksmuose nėra subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės, kadangi neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas iš viso negalėjo vykti, nes buvo sušauktas nesilaikant visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, numatytos ABĮ. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu arba bendrovės vadovo sprendimu ABĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais. Taip pat visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu (ABĮ 23 straipsnio 4 dalis), arba teismo sprendimu (ABĮ 24 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti šaukiamas bendrovės vadovo, akcininkų ar teismo sprendimu, nenustatyta, todėl laikytina, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės D. Ž. pateiktą paraišką turėjo būti šaukiamas valdybos sprendimu, tačiau byloje jokių duomenų apie tai, kad dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo buvo priimtas valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kaip to reikalaujama ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko R. Ž. 2013-08-16 pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2013-09-12, 15.00 val. šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba įpareigojama apie tai informuoti bendrovės akcininkus (b. l. 22). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, toks pranešimas nėra laikomas valdybos, kaip kolegialaus organo, priimtu sprendimu sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. paaiškinimų, jis, gavęs valdybos pirmininko R. Ž. pranešimą apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nustatė, jog D. Ž. paraiška neatitinka nustatytų reikalavimų ir nurodė, kad trūkumus pašalinus bendrovės valdybai ir vadovui turėtų būti pateikta nauja paraiška sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (b. l. 24). Negavus naujos paraiškos ar valdybos priimto sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo įsitikinęs, kad visuotinis akcininkų susirinkimas anksčiau nurodytą dieną, 2013-09-12, 15.00 val., nevyks. Ši jo versija nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme paneigta nebuvo, o apeliaciniame skunde R. Ž. taip pat nenurodo jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog D. M. žinojo ir turėjo žinoti, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2013-09-12, 15.00 val. įvyks, tačiau ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių priemonių, kad susirinkimas neįvyktų. R. Ž. apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai, nenurodydamas jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, tvirtina, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas tinkamo subjekto, t. y. bendrovės valdybos, ABĮ nustatyta akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka pažeista nebuvo, todėl D. M. žinojo apie tai, kad susirinkimas yra sušauktas ir vyks nurodytą dieną. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau ir kaip nustatė pirmos instancijos teismas, valdybos pirmininko R. Ž. pranešimas apie tai, kad šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo priimtas valdybos, kaip kolegialaus bendrovės valdymo organo (pateikiant pvz. posėdžio protokolą, priimtą nutarimą, kuriame būtų matyti, kaip šiuo klausimu pasisakė valdybos nariai), negali būti laikomas tinkamu sprendimu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Nustačius, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos, pagrįstai konstatuojama, kad toks susirinkimas iš viso negalėjo įvykti. Nesant teisėto pagrindo vykti visuotiniam akcininkų susirinkimui, nebuvo ir teisėto pagrindo akcininkams pasinaudoti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta neturtine akcininkų teise dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Objektyviai šios teisės nesant, nėra ir galimybės trukdyti ja pasinaudoti. D. M. veiksmai, susiję su skalbyklos veiklos organizavimu, patalpų apsaugos klausimais, nustačius, kad D. M. buvo įsitikinęs, jog neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2013-09-12, 15.00 val. nevyks, negali būti laikomi veiksmais, trukdančiais akcininkams pasinaudoti savo teisėmis. Pirmos instancijos teismo nutarime teisingai pažymėta, kad D. M., kaip bendrovės vadovas, yra kompetentingas priimti tokio pobūdžio sprendimus, o duomenų, kad jis peržengė savo įgaliojimų ribas, byloje nėra. Pažymima tai, kad apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas nėra pagrindas skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nei savo apeliaciniame skunde R. Ž. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas tinkamo subjekto ir laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, kas leistų teismui pagrįstai manyti, jog D. M. buvo žinoma apie tai, kad akcininkų susirinkimas įvyks.
Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas subjektyviu situacijos vertinimu ir ABĮ normų interpretavimu, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, neturi pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.