Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. J. advokato Ernesto Bušmovičiaus skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-10 netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės pradžia – 2025 m. balandžio 1 d., pabaiga – 2027 m. birželio 29 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2026 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-10 netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad P. J. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis ankščiau teistas vieną kartą, atlieką pirmą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstama veika - disponavimas narkotinėmis medžiagomis yra asmeniui būdingas nusikaltimų modelis. Buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamas veikas dažniausiai atlikdavo kartu su bendrininkais, teismo pripažintas recidyvistu. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta, tačiau jaučiamas savos kaltės minimalizavimas, neutralizavimas ir jos pripažinimas greičiau dėl naudos sau. Nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kitas veiksnys turėjęs įtakos nusikalstamumui yra neigiama aplinkos bei draugų įtaka, kuri pasak nuteistojo pripratino vartoti narkotines medžiagas, nors šiuo metu deda pastangas spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemas, įtrauktas į metadono programą, lankė priklausomybių prevencijos grupę, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad ambivalentiškai žvelgia į ryšių su vartojančiais nutraukimą, nors suvokia, jog tai kelia riziką vėl nusikalsti ir atkristi narkotinių medžiagų vartojime. Tam, kad būtų galima išlaikyti teigiamą dinamiką ir dirbti ties kriminogeniniais veiksniais, tikslinga tęsti resocializacijos priemones bausmės atlikimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. advokato Ernesto Bušmovičiaus skundas atmestinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad P. J. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. J. nesusidūrė su pastovios gyvenamosios vietos problemomis, byloje yra nuteistojo mamos sutikimas, kad galimo lygtinio paleidimo atveju ar po bausmės atlikimo priims sūnų gyventi savo namuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškė norą dirbti ir šiuo metu dirba siuvykloje darbininko pareigose, taip pat pateiktos dvi pažymos dėl įdarbinimo valymo srityje galimo lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis teismui pateikė dvi bankinio mokėjimo nurodymo kopijas antstoliui, kuriose matyti, kad P. J. savanoriškai tris kartus (2025 m. gruodžio 18 d., 2026 m. sausio 12 d. ir 2026 m. vasario 2 d.) sumokėjo viso 25 Eur skoloms padengti. Santykius nuteistasis palaiko su mama, sugyventine, seserimi, žmona atvyksta į pasimatymus, su mama ir vaikais ryšį palaiko telefonu, domisi jų gyvenimu. Nuteistajam šiuo metu netrūksta socialaus laisvalaikio praleidimo būdų, jis aktyvus pozityvaus užimtumo priemonių dalyvis, siekiant asmeninių pokyčių lanko psichologų užsiėmimus, taip pat yra stebimas atsiribojimas nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Nuteistasis bausmės atlikimo baustas nebuvo, nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis įtrauktas į „metadono“ programą, lanko AA ir AN grupes. Nuteistasis siekdamas teigiamų pokyčių mąstymo ir elgesio srityje, dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose koreguoti netinkamą mąstymą elgesį, lanko biblijos studijas. Vertinimo metu stebima jog asmuo aiškiai įvardija priežastis atvedusias ne tik iki nusikalstamo elgesio fakto, tačiau ir priežastis įtakojusias netinkamą elgesį. Bausmės atlikimo metu taip pat stebima jog asmuo spręsdamas problemas renkasi teisėtus jų sprendimo būdus, bei nurodo jog darydamas sprendimus galvoja apie savo veiksmų neigiamas ir teigiamas pasekmes. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje tiek ir įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis. Teismo nuomone, P. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (veiksnys susijęs su elgesiu būnant laisvėje); ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, negeba atpažinti problemų (veiksnys aktualus, tačiau labiau siejamas su netinkamu elgesiu būnant laisvėje); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys siejamas su netinkamu elgesiu būnant laisvėje); negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (veiksnys siejamas su netinkamu elgesiu būnant laisvėje) – kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam tiek 2025 m. balandžio 25 d., tiek 2025 m. rugpjūčio 28 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartot nusikalstamo elgesio rizika, t. y. per visą bausmės atlikimo laiką nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė – nekito. Pažymima, kad bausmės atlikimo metu, kaip jau buvo minėta, nuteistas baustas nebuvo, tačiau nebuvo ir skatintas, nors Resocializacijos skyriaus specialistas tarnybiniame pranešime Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui siūlė P. J. skatinti dėl nuoseklaus užsiėmimų lankymo ir pasiektų teigiamų rezultatų, tačiau skatinimas skirtas nebuvo. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. J. anksčiau yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bauda yra nesumokėta. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už vieną nuosprendį - dvi nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti. Nuteistojo nusikalstamos veikos istorijoje yra faktų, kad jis buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Vertinimo metu išryškėja tai, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, pasiduoti jų neigiamai įtakai, tačiau labai tikėtina, kad ir pats gali būti nusikalstamų veikų aktyvatorius. Vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių. Pastaroji nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusias, tačiau tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro smurtas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nuteistasis teigia, kad turi apie 10 000 Eur skolų, kurie susidarė už paimtų kreditų negrąžinimą. Būnant laisvėje jis gaudavo stabilias pajamas kurių didžiąją dalį išleisdavo narkotinių medžiagų įsigijimui, o ne skoloms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad P. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2025 m. balandžio 1 d., tačiau savanoriškai dengti skolas pradėjo tik nuo 2025 m. gruodžio 18 d., ką teismas vertina atitinkamai. Pažymėtina, kad P. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai suponuoja prielaidą, jog šis nusikaltimas buvo įvykdytas siekiant finansinės naudos. Pastebima, kad vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų - yra linkęs vertinti save bei savo elgesį geriau, geba išskirti tik stipriąsias savo būdo savybes, ignoruoja galimas silpnąsias savybes. Nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad ir taip nėra blogas. Apibendrinant turimą informaciją pažymima, kad nors nuteistojo elgesys buvo išskirtinai orientuotas į narkotikų įsigijimą, vartojimą ir platinimą, todėl piktnaudžiavimo narkotikais sritis yra betarpiškai susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo P. J. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas pažymi, kad P. J. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė buvo artima minimaliai, o praeityje taikyta švelnesnė bausmė jokios įtakos nuteistajam nepadarė ir pastarasis vėl nusikalto. Įvertinus šias aplinkybes ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo P. J. advokato Ernesto Bušmovičiaus skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-10 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo P. J. advokato Ernesto Bušmovičiaus skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-10 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.