- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2-68-169/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02400-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių
- Pareiškėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. G. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina O. G., mirusi (duomenys neskelbtini), iki privačios nuosavybės nacionalizavimo, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., Dapšių k., Židikų valsč., Mažeikių apskr. nuosavybės teise valdė 56,43 ha žemės bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentus, patvirtinančius žemės valdymo faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, institucijai, sprendžiančiai nuosavybės atstatymo klausimus (Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriui). Pareiškime nurodė, jog 1991 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl žemės grąžinimo prašydamas atkurti nuosavybės teises į savo motinos O. G. žemę, buvusią Skuodo r. Laumių k. 1994 m. birželio 21 d. Skuodo rajono valdybos sprendimu bei 1996 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 27,37 ha žemės sklypą, kompensuojant valstybei priklausančiomis akcijomis. Pažymėjo, jog 1991 m. teikdamas prašymą Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl žemės grąžinimo žinojęs, kad jo mama turėjo daugiau žemės nei 26,7 ha, bet buvo įsitikinęs, kad visa jos valdyta žemė buvo Skuodo r., tačiau Skuodo r. žemėtvarkos skyriaus darbuotojai surado duomenis tik apie 26,7 ha žemės ir jis savo prašyme nurodęs būtent tą žemės plotą. Šių metų pavasarį, lankydamasis Židikų kapinėse sutikęs seną pažįstamą vietos gyventoją L. K., kuris užklausęs, ar jis atsiėmęs Dapšių k. tėvų turėtą žemę. Užklausus Lietuvos centrinį valstybės archyvą, paaiškėjo, kad jis disponuoja duomenimis apie tai, kad iš O. G., Mažeikių apskr. Židikų valsč. Dapšių k. valdžiusios 56,43 ha žemės, 1940 m. rugpjūčio 22 d., 1940 m. rugsėjo 17 d., 1941 m. gegužės 20 d. į valstybinį žemės fondą buvo paimta žemė, tačiau duomenų apie tai, kad O. G. čia valdė žemę iki 1940 m. liepos 22 d., nėra išlikę, todėl šį faktą reikalinga nustatyti teisme. Be to, nurodė, jog prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos O. G. žemę pateikė 1991 m. rugpjūčio 30 d. Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo valią atkurti nuosavybės teises į motinos žemę, tačiau dėl objektyvių priežasčių nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą motinos valdytą žemę, todėl šios priežastys pripažintinos svarbiomis ir praleistas terminas atnaujintinas.
Pareiškėjo atstovai pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Pareiškėjo atstovė V. B. paaiškino, jog tėvas, kuriam greit bus 87-eri metai, maždaug prieš metus laiko paprašė apvažiuoti savo gimtas vietas, tarp kurių buvo ir Židikų kapinės. Ten jis sutiko kaimyną, berods L. K., iš kurio sužinojęs, jog liko neatstatytos nuosavybės teisės į prie Dapšių kaimo esančią žemę. Pradėjus ieškoti liudytojų, K., gyvenusi, tame pastate, kur gyveno O. ir J. G., prisiminė, kad tėvas su savo tėvu J. G. buvo atvykę į Dapšius. Iš pokalbių su tėvu žinanti, jog O. G. tėvai A. M. ir E. M., būtent M. E. buvo kilimo iš Dapšių ir būtent iš ten O. G. ir J. G. buvo ištremti.
Pareiškėjo atstovas advokatas G. Gricius, antrindamas V. B., paaiškino, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai, archyvo pažymos patvirtina, kad pareiškėjas giminystės ryšiu yra susijęs su O. G., kuri iki 1940 m. liepos 22 d. Dapšių kaime, Židikų valsč. asmeninės nuosavybės teise valdė 56,43 ha žemės. Jo nuomone visas abejones, dėl to, ar tai tikrai yra būtent K. G. mama, išsklaidė ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir apklaustų liudytojų, K. G. dukters V. B. parodymai, kurie vieni kitus papildė tarp jų nėra jokių esminių prieštaravimų. Liudytojų parodymai toje vietoje, kur buvo žemė, bandant sudaryti planą, rodo, kad jie visi žino tą faktą, kad O. G. ten valdė žemės plotą, tačiau dėl senyvo amžiaus, vietovės pasikeitimo, jie negali labai smulkiai apibrėžti buvusios žemės tikslių ribų. Vieni nurodė vienus kaimynus, kiti – kitus, bet jų parodymus sugretinus, sulyginus matyti, jog visi tą faktą patvirtino. Pažymėjo, jog pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jis 1991 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Skuodo žemėtvarkos skyriui ir tikėjosi, kad bus atkurtos nuosavybės teisės į visą valdytą motinos žemę. Būdamas tokio amžiaus ir tokios sveikatos nebūtų ėmęsis ką daryti, jei ne dukra. Ji susidomėjusi ta aplinkybe ėmėsi iniciatyvos, važinėjo po kaimus, ieškojo išlikusių liudytojų.
Atsiliepimas
Suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atstovė Vilma Vaitkienė su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas neturi žemės įsigijimo dokumentų, nenurodo žemės buvimo vietos, remiasi tik Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus suvestinėmis žiniomis apie žemes, imamas į valstybinį žemės fondą. Pažymėta, jog nėra archyvinės planinės medžiagos, kurioje būtų vaizduojama O. G. žemėvalda, dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą. Teismo posėdžio metu V. Vaitkienė nurodžiusi, jog pagal LR piliečių Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pareiškėjas atitinka pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą reikalavimus, žemė taip pat egzistuoja, tačiau iki 1940 metų nekartografuotas sklypas, neaiškios sklypo ribos, nes pagal liudytojų parodymus nepavyko nustatyti sklypo ribų, ir ta aplinkybė trukdo pareiškėjui atkurti nuosavybės teises. Pažymėjo, jog vietovė yra pasikeitusi, nes šiuo metu ten yra naftos gamyklos tvenkiniai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-03-02. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Pareiškėjo K. G. atstovų V. B. ir advokato G. Griciaus paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: pareiškėjo gimimo liudijimo ir gimimo įrašo kopijomis (b. l. 6, 56); pareiškėjo motinos O. G. mirties liudijimo kopija (b. l. 51); pareiškėjo tėvo J. G. mirties liudijimo kopija (b. l. 11); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie J. G. ir O. M. santuokos sudarymą (b. l. 40); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie O. G. nekilnojamą turtą (b. l. 14-15); 1940 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus suvestinėmis žiniomis apie žemes, imamas į valstybinį žemės fondą, kur nurodyta, jog iš O. G. Dapšių k. esančio 56,43 ha paimta 36,43 ha, palikta – 30 ha (b. l. 9); liudytojų L. K. ir J. Š. parodymais, jog pažįstą K. G. ir žiną, kad jo tėvai turėję apie 60 ha žemės, kuri ribojosi su B. ir S. žeme, žemę iš savo tėvo buvo paveldėjusi O. G. – M.; M. K. parodymais, jog ji gyvenanti J. G. ir O. G. ūkyje, kur tebėra pusė gyvenamo namo, iš vietinių senesnių gyventojų žinanti, kad kad ten iki ištrėmimo gyvenę G., jie turėję apie 60 ha žemės, J. G. apie 1970 m. buvo atvykęs į buvusį ūkį ir pasakojęs, kad žemė buvusi jo žmonos, teismas pripažįsta labiau tikėtina buvus aplinkybę, jog pareiškėjo motina Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Dapšių kaime iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 56,43 ha žemės sklypą.
Esant byloje įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo K. G. pareiškime išdėstytas aplinkybes apie žemės valdymo nuosavybės teise faktą bei pareiškėjui negalint kitokiu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių šį faktą, pareiškėjo K. G. pareiškimas yra tenkintinas bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina O. G., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 56,43 ha žemės sklypą, buvusį Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Dapšių kaime (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.
2004 m. spalio 12 d. įstatymu Nr.IX-2490 pakeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, nustatyta, jog piliečiams, praleidusiems terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei pridėti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs (2006-03-15 nutartis Nr.3K-3-193/2006), jog reikalavimai dėl praleisto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyto termino atnaujinimo yra teismingi administraciniam teismui, o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi šie viename pareiškime keliami reikalavimai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, abu nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, negu administracinių teismų, ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (jei šis faktas bus nustatytas) ir būtų tas papildomas dokumentas, kuriam pateikti ir yra prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.
Iš bylos duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas K. G. įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei pridėti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus praleido dėl objektyvių priežasčių – senyvo amžiaus bei nepakankamo disponavimo konkrečia informacija, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas turi pakankamą pagrindą minėtąsias priežastis laikyti svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei pridėti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus (LR 2004-10-12 įstatymas Nr.IX-2490, CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 448, 577 ir 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina O. G., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teise valdė 56,43 ha žemės sklypą, buvusį Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Dapšių kaime.
Atnaujinti pareiškėjui K. G. terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teismo sprendimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.