- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-10434-929/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09729-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Nukentėjusysis
- S.V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Jolantai Pranaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., nukentėjusiajam S.V. – K.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamo padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2013 m. rugpjūčio 22 d., apie 14.09 val., prekybos centro „Iki“ aikštelėje, esančioje S. B. g. 154, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodamas kliudė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S.V. – K. ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Patikrinimo metu nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros akto, tuo pažeidė KET 4, 9, 16, 231, 232 p.
Teismo posėdyje A. D. dėl administracinių teisės pažeidimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp parduotuvės klientų kyla konfliktai dėl stovėjimo vietų, aikštelė nedidelė ir visada pusė vietų būna užimtos. Jis važinėja su invalido ženklu, tačiau prie parduotuvės šios vietos dažnai būna užimtos. Atvažiavus prie parduotuvės nebuvo laisvų vietų. Išbėgo pardavėjas ir liepė nestatyti automobilio, liepė ieškoti laisvos invalidų vietos. Nukentėjusysis ant jo šaukė, pasakė, kad jo automobilį visi daužo, kliudo, užstatinėja. Nukentėjusysis apie policiją neužsiminė, apie jo atsakomybę nekalbėjo, todėl jis nuvažiavo. Nespėjus parvažiuoti namo, prisistatė policija. Grįžo į įvykio vietą, pastatė automobilį į tą vietą kur buvo. Policijos pareigūnai pradėjo ieškoti susilietimo, pažeidimo ženklų, liepė įvairiai pastatyti automobilį. Paprašė dukros, kad ji pavarinėtų automobilį. Pareigūnai ženklų nerado, pasakė, kad ir negalėjo būti. Policininkai supyko, pasakė, kad jis trukdo jiems dirbti ir jie jį nubaus. Tada atvyko jo dukra, ji paprašė pareigūnų prisistatyti. Tada pareigūnai pasikeitė, pasakė, kad nerado jokių ženklų, liepė užpildyti deklaracijas ir išvažiavo. Jis neatsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį. Nukentėjusysis suprato, kad jei policijos pažymos nebus, tai negaus pinigų. Jis suglamžė deklaraciją ir paskambino policijai, jie vėl atvažiavo ir tada jau rado susidūrimo žymes ant jo automobilio. Lyg tai pasakė, kad susilietimas, nubrozdinimai yra. Jis nekliudė kito automobilio, apgadinimų ant jo automobilio nebuvo. Negirdėjo jokio garso, kad atsitrenkė į kitą automobilį.
Teismo posėdyje nuketėjusysis S. V. – K. parodė, kad sužinojo, jog apgadintas jo automobilis. Pažįstama mergina pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo geltonos spalvos „Opel“. Atėjo į įvykio vietą ir apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad subraižyta bamperio apatinė dalis. Matėsi, kad kitas automobilis į jį atsitrenkė. Stovėjo ir laukė kaltininko. Kai atėjo A. D., jam pasakė, kad įvažiavo į jo automobilio bamperį. A. D. pasakė, kad jis nieko nežino ir viskas. Jis apskritai neigė ėsimo įvykį. Pasakė, kad tada iškvies policiją. A. D. atsakė - „daryk ką nori“, įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Nekalbėjo su juo pakeltu tonu ir negąsdino. Tada iškvietė policiją. Kai atvyko policija, viską paaiškino, parodė bamperį. Policija atvažiavo kartu su kaltininku. A. D. atsisakė duoti dokumentus, aiškino policijai, kad jis, t.y. S.V. – K. liepė važiuoti iš eismo įvykio vietos. Tačiau to nebuvo. Kai buvo atliktas automobilių sugretinimas, apgadinimai sutapo. Policijos pareigūnai pastebėjo apgadinimus. Bandė pildyti deklaraciją. Jis, t.y. S. V. – K. savo deklaracijos pusę užpildė. Nuėjo į jo darbo vietą, kad kaltininkas užpildytų savo pusę deklaracijos. A. D. dukra sakė, kad jam, t.y. S.V. – K. draudimas neišmokės pinigų, kad policijos pareigūnai yra jo pažįstami. Jis atsakė, koks jiems skirtumas, kad užpildytų, o draudimas jau spręs. A. D. dukra pradėjo priekaištauti, ko jis juos gąsdina, kad jos tėvą išgąsdino, todėl jis ir išvažiavo iš ėsimo įvykio vietos. Jis, t.y. S.V. – K. nekaltas, o jį pradėjo kaltinti. A. D. dukra sakė, kad jis psichas, kad jis meluoja, kad policininkai jo draugai ir pan. Kilo konfliktas, todėl paskambino policijai ir pasakė, kad neįmanoma susitarti. Atvyko policijos pareigūnai ir įformino eismo įvykį. A. D. dukra labai nemandagiai elgėsi. Jis pastoviai stato savo automobilį toje vietoje, kurioje A. D. jį kliudė. Nesakė jam, kad dingtų iš tos vietos, nes pamokys. Nesuglamžė deklaracijos. A. D. dukra ją ištraukė iš jo rankų. A. D. iš viso nenorėjo pildyti deklaracijos. Jam padaryta 340 Lt turtinė žala dėl subraižyto bamperio. Žalos dydį nustatė draudimo kompanija.
Teismo posėdyje liudytoja E. D. – J. parodė, kad eismo įvykio nematė. Atvyko į įvykio vietą aikštelėje prie „IKI“ parduotuvės, kai policija pakvietė tėvą sugrįžti. Ji atvyko padėti užpildyti dokumentus, pasižiūrėti kas ten atsitiko. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jos tėvas iš įvykio vietos pasišalino. Apie 15 min. buvo praėję nuo įvykio, kai tėvą pakvietė grįžti ir ji atvažiavo pažiūrėti. Apžiūrėjus tėvo automobilį nieko nepastebėjo, jo automobilis turi įbrėžimų, tačiau jie nesusiję su šiuo įvykiu. Ant nukentėjusiojo automobilio bamperio yra įbrėžimai iš kelių pusių, tačiau negali teigti, kad jie šito atvejo pasekmė. Tie įbrėžimai yra gilūs, nudraskyti dažai net iki metalo. Automobilis juodas, įbrėžimai balti ir vietomis metalas. Kai pamatė įbrėžimą nubėgo pasiklausti liudytojos. Ji pasakė, kad matė kaip stipriai susiūbavo juodas automobilis. Bandė pastumti tą automobilį, tačiau automobilis nejuda iš vietos. Vėliau pasisiūlė pastatyti tėvo automobilį šalia nukentėjusiojo automobilio ir tie įbrėžimai nesutapo, skyrėsi apie 4, 6 cm. Pareigūnas pasakė, kad jie turi patirties ir žino. Po to jos tėvui buvo surašytas protokolas. Ji paklausė tėvo, kodėl jis išvažiavo iš įvykio vietos, jis atsakė, kad jį pasiuntė tas nukentėjusysis. Jis sakė „dink iš čia, kitaip iškviesiu policiją“. Kai nuėjo užpildyti deklaracijos, nukentėjusysis jiems pradėjo grasinti policija.
Teismo posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad gavo iškvietimą, jog S. B. 154, prie „IKI“ parduotuvės įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino vairuotojas. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, jie iš karto turi ieškoti pasišalinusio automobilio, ką ir padarė. Per budėtojų dalį jiems pasakė to automobilio valstybinius numerius. Jie važiavo pro Antakalnį, pro Saulėtekį, jiems buvo pakeliui. Atvažiavę rado kieme stovintį automobilį. Automobilis buvo su būdingais apgadinimais. Pasikvietė automobilio savininką A. D.. Jis iškarto priėjo prie savo automobilio, nors ji dar nespėjo pasakyti kas buvo apgadinta. Iš pradžių jo paklausė, ar jis buvo Naujojoje Vilnioje, S. B. gatvėje. Atsakė, kad buvo. Iš karto priėjo prie savo automobilio ir pradėjo su ranka valyti dešinės pusės bamperį. Šiems apgadinimams yra būdingas slystantis smūgis. Dėl to, kai nuslysta su dažais bamperio plastmasė pasidaro šlapio efekto. Iš karto prisiklijuoja šiukšlės, smėlis arba dulkės. A. D. su ranka jas nuvalė. Jo paprašė važiuoti su į eismo įvykio vietą. Jis paskui juos atvažiavo į eismo įvykio vietą. Atėjo kito automobilio savininkas, liudytoja. Padarė eksperimentą, matavo aukščius. Apgadinimai ant abiejų automobilių sutapo. A. D. neneigė, kad jis buvo kliudęs tą „Opel“. Paklausus kodėl nesustojo ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, pasakė, kad apgadinimai tokie, dėl kurių neverta kviesti policijos ir forminti eismo įvykio. Jis iš esmės neneigė sukėlęs eismo įvykį. Ant jo automobilio buvo ir senesnių apgadinimų, nes js senas. Nukentėjusysis papasakojo, kad būnant darbo vietoje pas jį atėjo pirmame aukšte dirbanti jo pažįstama ir pasakė, kad kitas automobilis kliudė jo automobilį. Nukentėjusysis nurėdė, kad pasiūlė A. D. užpildyti eismo įvykio deklaracijas, o jis atsisėdo į savo automobilį. Tada nukentėjusysis pasakė, kad kvies policiją, į ką A. D. atsakė, kad kviesk ką nori. Tada iškvietė policiją. Jie atvažiavo, surado tą „Opel“. Jau buvo bepradėję pildyti tą deklaraciją, nes sutiko, kad administracinėn traukimas asmuo yra kaltas. Jie išvažiavo, nes norėjo kaip geriau būtų senyvo amžiaus žmogui, kad nebūtų pasišalinimo iš eismo įvykio vietos protokolų. Atvažiavo antrą kartą. Deklaracija nebuvo užpildyta. Nebuvo taip, kad būų sakę ar administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniu ar jo dukrai, kad nerado įbrėžimų ant automobilio. Iš karto paaiškino, kad yra žymės, parodė. Matavo prie jų. Surašė techninės apžiūros aktus. A. D. pripažino savo kaltę. Sakė, kad jis buvo prie parduotuvės ir kliudė kitą automobilį. Vėliau, kai jie atvažiavo antrą kartą pagal iškvietimą į eismo įvykio vietą, A. D. jau ginčijo, kad nieko nepadarė.
Pateikusi teismui automobilių sugretinimo fotonuotraukas liudytoja J. S. parodė, kad apgadinimų aukštis prasidedantis nuo bamperio, einantis link arkos būdingas susidūrimui automobilio priekiu. Apgadinimai ura slystantys, pradedant nuo bamperio ir baigiant arka. Yra atlikti matavimai nuo pirmo rimties taško iki galinio rimties taško. Automobilių sugretinimo veiksmas buvo atliekmas dalyvaujant A. D. ir jo dukrai. Nustatytas išlenkimas į išorę. Buvo matuojamas abiejų automobilių aukštis ties kiekvieno iš jų apgadinimais. Apgadinimai sutapo. Šiuo atveju susidūrimas įvyko nukentėjusiojo automobiliui stovint, nejudant. Jeigu automobilis važiuoja ir parkuojasi, ypač į dešinę išsukant kampu, tokie sugadinimai yra būdingi, nes bamperis yra nestabilios formos. Toje vietoje arka yra apibraižyta ir yra išlenkimas į išorę. Arkos, kaip ir sparnai, šiek tiek išlenkti į išorę. Dėl to ten matomos didesnės čiuožimo žymės. Atitinkamai sutampa ir tų apgadinimų aukščiai.
Teismo posėdyje liudytojas N. P. parodė, kad tikslios datos neatsimena, gavo iškvietimą, kad iš ėsimo įvykio yra pasišalinęs automobilis. Policijos būdėtojas pranešė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, markę. Tuo metu buvo Antakalnyje. Eismo įvykis įvyko Naujojoje Vilnioje, prie „IKI“ parduotuvės. Atvažiavo nurodytu adresu, rado tą pasišalinusį automobilį. Kartu su porininke jį apžiūrėjo ir rado šviežiai apgadintą dešinės pusės šoninį priekinį bamperį. Pats kraštas, kampas. Automobilio savininkas A. D. papasakojo, kad buvo prie parduotuvės „IKI“. Pasakė, kad padarė eismo įvykį. Paklausė kodėl išvažiavo iš eismo įvykio. A. D. paaiškino, kad tas nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją ir liepė jam išvažiuoti. Tada A. D. paprašė kartu važiuoti į eismo įvykio vietą aiškinimuisi. Kai atvažiavo į eismo įvykio vietą, prie jų priėjo liudytoja, gėlių pardavėja. Pamatė apgadintą automobilį. Liudytoja papasakojo kaip viskas įvyko, t. y, kad parkuodamasis „Opel“ po truputį važiavo ir aiškiai matėsi, kad neįtilps, bet vis tiek parkavosi. Užkabino nukentėjusiojo automobilį, tačiau ir vis tiek pastatė savo automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Tada liudytoja pakvietė automobilio savininką, nes jis dirba viršuje. Kai atėjo A. D., jam paaiškino apie įvykusią situaciją. A. D. pasakė, kad nieko tokio. Jiems A. D. patį eismo įvykio faktą pripažino. Sakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Kadangi žmogus yra senyvo amžiaus, jam pasiūlė užpildyti deklaraciją. Per barnius sutiko pildyti deklaracijas. Kaltininkas užpildė savo pusę deklaracijos. Moteris, t.y. E. D. – J. prisistatė, kad yra A. D. dukra. Ji pasakė A. D., kad nieko nepasirašinėtų ir nieko nedarytų. Atliko automobilių sugretinimą ir nustatė, kad apgadinimai atitinka. Pažeidimai buvo akivaizdūs ir ant A. D. priekinio bamperio ir ant nukentėjusio automobilio sparno. Kai atvažiavo pas A. D., jis nuvalė smėlį nuo savo automobilio. Dėl apgadinimų tikrai abejonių nekilo. Iš karto prie namų A. D. pasakė, kad yra apgadinimai. Kampu atsistojus matėsi, kad yra šviežias apgadinimas, nes dar smėlis buvo, kurio neužfiksavo, nes A. D. su ranka nuvalė. Dukra sutiko, kad būtų pildomos deklaracijos. Jie neprivalo tame dalyvauti, todėl išvažiavo. Gal po 10-15 minučių, juos vėl iškvietė budėtojų dalis, kad grįžtų atgal, nes nurodyti asmenys konfliktuoja ir nesusitaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Kai atvyko, nutarė įforminti eismo įvykį. Kaltininko dukrai pasirodė, kad nukentėjusysis yra chamas ir labai nekultūringas. Dėl to ir nesutiko pildyti deklaracijos.
Teismo posėdyje liudytoja O. P. parodė, kad aikštelėje prie parduotuvės IKI atvažiavo geltonas automobilis, bandė prisiparkuoti, bet jam iš pirmo karto nepavyko. Tada pastovėjo ir dar kartą važiavo. Parkuodamasis kliudė nukentėjusiojo automobilį, tačiau vis tiek įvažiavo. A. D. savo automobilio dėšinės pusės priekiu kliudė nukentėjusiojo automobilio kairės pusės galą. Garso jokio negirdėjo, nes grojo muzika. Asmuo, kuris vairavo geltoną automobilį, prisiparkavęs nuėjo į parduotuvę. Ji iš karto nubėgo pas S. į antrą aukštą. A. D., išlipęs iš automobilio, neapžiūrėjo, o iš karto nuėjo į parduotuvę. Su S. kartu išėjo į lauką pažiūrėti kas atsitiko. Pamatė, kad ant bamperio yra įbrėžimas. Ant abiejų automobilių buvo aiškiai matyti įbrėžimai. Stovėjo ir laukė geltono automobilio vairuotojo. Kai iš parduotuvės išėjo A. D., priėjo ir jam pasakė apie eismo įvykį. Jis pasakė, kad jis nieko nežino, kad pas jį automobilis ilgesnis ir jis kitaip nemoka. Nukentėjusysis pasakė, kad reikia užpildyti deklaraciją, kad gautų draudimo išmoką. A. D. iš karto nepripažino pažeidimo fakto. Sakė, kad nieko nedarė ir nieko nežino. Sakė, kad tai buvo jo senas įbrėžimas. Po to dar buvo pasakyta, kad kvies policiją. Atsakė –„darykit ką norit“, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Konfliktas tuo metu nebuvo kilęs. Nebuvo kalbama pakeltu tonu. Spėjo užrašyti jo automobilio valstybinį numerį. Iškvietė policiją. Po to atvažiavo kaltininkas su savo dukra. Su padarytu pažeidimu nesutiko. Sakė, kad jie melagiai, kad su uniforma viską gali, kad visi papirkti. Matė kaip atvažiavo policija, visi žiūrėjo įbrėžimus. Kaltininko dukra sakė, kad tėvas taip negalėjo važiuoti, apgadinimai nesutampa. Jie nesutiko pildyti deklaracijos. Ji nuėjo rašyti paaiškinimą, ką jie ten sakė, negirdėjo. Policija išvažiavo. Jie vėl pakilo į viršų, šaukė, kad melagiai. Nukentėjusysis priėjo ir pasakė –„atsiprašau tamsta, jūs subraižėte mano mašiną“. Matė, kad kažką braižė, piešė, rašė. Dėl ko kilo konfliktas jai neaišku. Mano dėl to, kad jo dukra nesutiko. Sakė, kad taip negali būti. Ten visi tą konfliktą girdėjo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būriovyr. patrulio N. P. 2013-08-22 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2013-08-22 14.09 val. dirbant kartu su patrule J. S. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo apie eismo įvykį S. B. g. 154, Vilniuje prie parduotuvės „Iki“, iš kurio pasišalino automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą automobilį per CDB buvo nustatyta, kad savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu rado automobilį „Opel“, ant kurio priekinio bamperio dešinio šono matėsi šviežias nubrėžimas bei smėlis. Atėjęs automobilio savininkas A. D. pasakė, kad šiandien buvo prie parduotuvės „Iki“, priparkavo automobilį, bet, kad kliudė kitą transporto priemonę neprisipažino ir sakė, kad jam kito automobilio vairuotojas liepė išvažiuoti iš įvykio vietos, nes jis iškvies policiją, dėl to A. D. ir išvažiavo. Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi sugadinto automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. V., kuris paaiškino, kad pas jį į darbo vietą atėjo O. P. ir pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Jie abudu priėjo prie A. D., kuris jiems pasakė, kad pas jį didelis automobilis ir kitaip prisiparkuoti jis negalėjo ir išviso, kad čia menkas sugadinimas ir numojęs ranka išvažiavo. O. P. paaiškino, kad ji iš savo darbo vietos per langą matė kaip parkuojasi automobilis ir kliudo stovinčią transporto priemonę, nes stovintis automobilis pradėjo judėti į šonus. Bendraujant kartu su A. D. prie jų priėjo moteris, kuri prisistatė kaip A. D. dukra ir nors nemačiusi eismo įvykio pradėjo įrodinėti, kad jos tėvas nekaltas. Pamatavus sugadinimų aukščius ir sustačius automobilius sugadinimai atitiko eismo įvykį. Tada eismo įvykio dalyviai sutarė pildyti eismo įvykio deklaracijas. Jų akivaizdoje S. V. užpildė savo pusę, o kitą pusę kur kaltininkas jie žadėjo užpildyti S. V. darbo vietoje. Jie iš įvykio vietos išvažiavo. Po 10 – 15 min. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo grįžti į įvykio vietą. Atvykus, tarp vairuotojų ir A. D. dukros kilo žodinis konfliktas. A. D. ir jo dukra S. V. vadino melagiu, o O. P. pro langą nieko matyti negalėjo, o jie yra pažįstami su S. V., dėl to jam padeda ir yra suinteresuoti šiame eismo įvykyje. A. D. dukra E. D. – J. A. D. atsisakė pateikti automobilio registracijos liudijimą, civilinės atsakomybės polisą bei vairuotojo pažymėjimą. Prie medžiagos pridedama ir nebaigta eismo įvykio deklaracija. Surašius eismo įvykio dokumentus ir duodant pasirašyti A. D. ir jo dukra juos šmeižė, t.y. sakė, kad jie yra korumpuoti ir, kad jie ras kitų pažįstamų policininkų ir, kad šis įvykis jiems taip lengvai nesibaigs (b.l. 3-4a).
Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota eismo įvykio vieta – stovėjimo aikštelė prie parduotuvės „Iki“, esanti S. B. g. 154, Vilniuje (b. l. 9-10).
Iš Transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, kad automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis kairės pusės bamperis (b.l. 11), automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis (b.l. 12). Byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti automobilių „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 13-19).
Iš byloje ir kompaktinėje plokštelėje esančių nuotraukų matyti, kad automobiliui „Opel Astra“ yra nubrėžtas priekinis dešinės pusės bamperis, automobiliui „Opel Vectra“ nubrėžtas galinis kairės pusės bamperis, nukentėjusiojo S.V. – K. ir liudytojų J. S., N. P. bei O. P. parodymais įrodyta, kad apgadinimai buvo nauji.
Nors A. D. teismo posėdyje neprisipažino sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs ir eismo įvykio vietos, tačiau tokius jo parodymus paneigia teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo S.V. – K. ir liudytojų O. P., J. S. ir N. P. parodymai. O. P. parodymais įrodyta, kad būtent A. D., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandydamas jį pasistatyti automobilių stovėjimo kliudė į nukentėjusiojo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S.V. – K. parodė, kad įvykio vietoje pasakė A. D., kad šis apgadino jo automobilį, tačiau A. D. su tuo nesutiko, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos skubiai išvažiavo. Liudytojai policijos pareigūnai J. S. ir N. P. parodė, kad jiems suradus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir apžiūrėjus jo automobilį, A. D. pripažino, kad kliudė kitą automobilį ir sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau to nepadarė. Grįžus į eismo įvykio vietą buvo atliktas automobilių sugretinimas ir nustatyta, kad automobilių apgadinimai sutampa. Teismas sprendžia, kad A. D. parodymai, jog jis išvažiavo iš įvykio vietos, nes nukentėjusysis jį įžeidinėjo ir liepė išvažiuoti, grasindamas iškviesti policiją, neatitinka tikrovės, nes juos paneigia nukentėjusiojo S.V. – K. ir liudytojos O. P. nuoseklūs parodymai, kurie tiek bylos tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuo pat pradžių buvo siūloma pildyti eismo įvykio deklaraciją, o jam neigiant įvykio aplinkybes ir nesutinkant tai daryti, buvo panešta, kad bus kviečiama policija. Esamoje situacijoje nukentėjusysis buvo suinteresuotas, kad būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija ir jis gautų draudimo išmoką dėl padarytos žalos, todėl teismas netiki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kad jam buvo grasinama ir liepiama išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. A. D. aiškinimas, kad jis nepastebėjo apgadinimų ant nukentėjusiojo automobilio vertintinas kritiškai, nes jis pasišalino iš eismo įvykio vietos iš esmės jo neapžiūrėjęs ir nesiaiškinęs visų aplinkybių. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai J. S. ir N. P. bei apžiūrėtos automobilių fotonuotraukos kategoriškai paneigia A. D. versiją, kad apgadinimai ant jo automobilio yra likę iš anksčiau ir su šiuo eismo įvykiu nesusiję. Policijos pareigūnai išsamiai apibūdino apgadinimų pobūdį ir jų susiformavimo mechanizmą, be to, patvirtino, kad sugretinimo veiksmas buvo atliekamas dalyvaujant A. D. ir jo dukrai. Tokiu būdu įrodyta, kad kontaktas tarp automobilių buvo, dėl jo kaltas A. D., galima prielaida, kad jis jo nejuto, tačiau nukentėjusiajam apie tai jam pranešus, turėjo laukti policijos pareigūnų su tuo nesutikdamas, o ne išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad A. D. suprato, kad įvyko eismo įvykis bei elgtis pagal Kelių eismo taisyklių 232 ir 234 punktų reikalavimus, kuriuos jis, būdamas vairuotuoju ir turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, privalėjo žinoti. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Tai reiškia, kad draudžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tada, kai su eismo įvykiu susijęs asmuo nemano esąs kaltas dėl šio įvykio. Tokiu atveju būtina kviesti policiją, kuri nustatytų eismo įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad A. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl jo veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio N. P. 2013-08-22 tarnybiniu pranešimu, liudytojų – policijos pareigūnų J. S. ir N. P. parodymais teisme įrodyta, kad A. D. nepateikė automobilio dokumentų.
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. D. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis teisės pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį –nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, dėl eismo įvykio jam padaryta žala nedidelė. Eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, A. D. manevruojant ir bandant pasistatyti savo automobilį, jis šiurkščių KET pažeidimų nepadarė. Taip pat atsižvelgtina į A. D. asmenybę – nors teismo posėdyje jis neprisipažino padaręs pažeidimus ir dėl visko kaltino policijos pareigūnus bei nukentėjusįjį, kas neigiamai apibūdina jo elgesį, tačiau, kita vertus, A. D. yra senyvo amžiaus, pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokiu būdu, teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę administracinę atsakomybę. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skiriant A. D. švelnesnę nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudą, t. y. mažesnio dydžio baudą ir mažesnės trukmės papildomą nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje jam skirtinos minimalios baudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
A. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje skirti 20 (dvidešimties) Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje skirti 500 (penkių šimtų) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, ir skirti A. D. galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.