Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K. ) gynėjo advokato Sigito Juodelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 259 str. 1 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. iš dalies jas sudedant, ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2005-10-29, apie 1.00 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, viešoje vietoje, prie degalinės „Statoil Viršuliškės“, (duomenys neskelbtini), įėjimo durų, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, vieną kartą ranka sudavė R. P. į galvą ir šis prarado sąmonę, A. K. priėjo prie D. Š. ir bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau penkių smūgių kojomis į galvą, tokiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. K. nuteistas už tai, 2006-09-05, antroje dienos pusėje, Kirtimų mikrorajone, Vilniuje, netoli čigonų taboro, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 257,36 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias iki 2006-09-06 laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei gabeno su savimi Vilniaus gatvėmis, iki 2006-09-06, 20.10 val., buvo sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnios kelias g. 2, Vilniuje, Aviacijos saugumo keleivių patikros tarnybos saugumo pareigūno.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2006-09-06, apie 20.10 val., vykdamas lėktuvu į Dubliną, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto kontrolės postą, esantį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelias g. 2, Vilniuje, gabeno paslėptą už kelnių, t. y. lipnia juosta prie glaudžių priklijuotą paketą iš folijos su narkotine medžiaga – 257,36 g kanapių ir jų dalių.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato S.Juodelio apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija A. K. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo tik prašo A. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas ir skirti A. K. bausmę, mažesnę negu Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė arba skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibūdina per tam tikrą tikslų visumą, kuri išdėstyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, būdingas visoms teisės šakoms principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 259 str. 1 d., 199 str. 2 d. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., padarymą A. K. paskirta minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K. , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padaroma tik tiesiogine tyčia. A. K. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. K. jauną amžių, į tai, kad jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau įvertino ir tai, jog praeityje A. K. buvo teistas, nors šis teistumas išnykęs, taip pat į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, t. y. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, A. K. vienerių metų bėgyje padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo principu ir skirdamas A. K. bausmę, turėjo atsižvelgti ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į tai, jog narkotines medžiagas - kanapes, A. K. įsigijo ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną savo reikmėms, ne platinimo tikslais, todėl žala žmonių sveikatai ir gyvybei negalėjo atsirasti, be to, narkotinių medžiagų - kanapių vartojimas yra legalizuotas ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Lietuvos Respublikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tame tarpe ir kanapių bei jų dalių, neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti laikomas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 259 str. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint tam leidimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. nepriklausomai nuo to, ar narkotines medžiagas asmuo įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, ar tokio tikslo neturėdamas, t. y. savo reikmėms. Asmens veikos, susijusios su neteisėta apyvarta narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neteisėtumą įtvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gaminimą, gabenimą, siuntimą, neturint tam reikiamo leidimo. Visi draudimai ir apribojimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta yra skirti tam, kad kiek įmanoma visapusiškiau būtų užkirstas kelias narkotikų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą. Todėl, apelianto nurodytos aplinkybės – A. K. įsigijo narkotines medžiagas – kanapes ir gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas platinti, taip pat legalizuotas kanapių vartojimas ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje – nelaikytinos išimtinėmis, mažinančiomis A. K. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą.

Svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkda­mas bausmės rūšį ir dydį, teismas turi įvertinti socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos ir kt. Pirmosios instancijos teismas, A. K. skirdamas minimalią, Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatytą, laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Tačiau nuteistojo asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis padarė ne vieną nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. K. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas siejamas ne su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, o su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis. Iš bylos duomenų matyti, jog taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas A. K. atžvilgiu nėra pagrindo, be to, to neprašoma ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Sigito Juodelio apeliacinį skundą atmesti.