Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. spalio 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2013 m. sausio 31 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2023 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. P. 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ranka sugriebęs motinai L. M. už kaklo, sėdėjusiai ant lovos, ir stipriai jį spausdamas, po to jai bandant atsistoti, abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugdamas tempė per kambarį, po to stumdamas ją pargriovė ant grindų ir rankomis suėmęs už kaklo ištempęs į lauką ir nustūmęs nuo laiptų, dėl dešinio peties, nugaros dešinės pusės, dešinio žasto, alkūnių, kelių odos nubrozdinimus, dešinio smilkinio, žandų, smakro, kaklo, krūtinės, nugaros, žastų, kairio riešo, kairio šono, kairio sėdmens, kelių, dešinės blauzdos poodinių kraujosruvų, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą. Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad pernai, gruodžio mėnesį vakare, grįžus namo susikivirčijo ir padarė, kaip parašyta. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Neatsimena, kiek buvo išgėręs, policijoje buvo nustatytos promilės. Nelabai atsimena, buvo apsvaigęs. Kartu išgėrė alaus, ji buvo išgėrusi, o jis grįžo išgėręs, ginčas vyko namuose, viduje. Ten nedidelis namukas, vienas didelis kambarys, atskirtas pertvara. Paėmė už krūtinės, gavosi, kad smaugė, išnešė ją laukan ir pastatė prie laiptų, atvažiavo policija ir jis lipo į mašiną. Čia ir krūtinė, ir kaklas, motina sėdėjo šalia ir prasidėjo tas konfliktas. Paėmė, kad konflikto nebūtų, išnešė laukan už pečių paėmęs. Buvo vakaras. Išnešė ją iš namų, kad blogiau nebūtų. Nelabai pamenu, bet darė ir akistatą, negali pasakyti, kuris girtesnis buvo. Nusižengė, taip išėjo, gailisi labai. Programoje dalyvavo, buvo probacijoje, yra eilėje į priklausomybių ligų ligoninę, kursą klausė. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, mano, kad turi priklausomybę. Agresija yra alkoholio vartojimo metu, nes turi atsakingą darbą, dirba pavojingomis sąlygomis. Savo veiksmus vertina nepateisinamai, labai blogai. Šiuo metu dar yra ikiteisminis tyrimas, tokia pati priežastis kaip ir šito. Mamos atsiprašė per brolius, nes dėl paskirtos kardomosios priemonės negali.

3. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d. namuose girtavo su motina L. M.. Apie 22.00 val. tarp jų kilo konfliktas, jie susipyko, susiginčijo, jis laikė sugriebęs L. M. už kaklo, po to suėmęs už pečių tempė ją link durų, atidaręs namo duris išstūmė į lauką. Prie lauko durų yra du laipteliai, ar ji, jo pastumta pargriuvo, jis nematė. Tuo metu, kai buvo suėmęs L. M. už kaklo, galėjo jai sukelti fizinį skausmą, taip pat galėjo padaryti jai sužalojimus žaste, riešuose. Kadangi buvo neblaivus, visų aplinkybių gerai nepamena, pripažįsta, kad atliko tuos veiksmus, kuriuos nurodė L. M., galėjo jai sukelti fizinį skausmą ir padaryti jai sužalojimus. L. M. atsiprašė, gailisi dėl savo elgesio. (t. 1, b. l. 120-121, 130-131, 135-136).

9. Nukentėjusiajai L. M. 2024 m. gruodžio 19 d. nustatytas 1.37 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1-3, 4-7, 8-11).

Motyvuojamoji dalis

16. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

17. Teismas, įvertinęs teisiamųjų posėdžių metu ištirtus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

18. Kaltinamasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino vartojęs fizinį smurtą savo motinos atžvilgiu ir nors teisme tam tikras aplinkybes aiškino kitaip nei nukentėjusioji, t. y. aiškino netempęs motinos, o ją išnešęs, tačiau tuo pačiu nurodė dėl buvusio neblaivumo gerai nepamenantis visko. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė motinos. Pažymėtina, kad kaltinamojo M. P. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs.

19. Nukentėjusioji L. M. viso proceso metu vienodai parodė ir aiškino aplinkybes, kaip prasidėjo konfliktas, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko sūnus M. P.. Nukentėjusios parodymus patvirtina ir liudytojo B. K. parodymai, asmens apžiūros protokolas bei specialisto išvada. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2024 m. gruodžio 19 d., apie 22.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ranka sugriebęs motinai L. M. už kaklo, sėdėjusiai ant lovos, ir stipriai jį spausdamas, po to jai bandant atsistoti, abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugdamas tempė per kambarį, po to stumdamas ją pargriovė ant grindų ir rankomis suėmęs už kaklo ištempęs į lauką ir nustūmęs nuo laiptų, dėl dešinio peties, nugaros dešinės pusės, dešinio žasto, alkūnių, kelių odos nubrozdinimus, dešinio smilkinio, žandų, smakro, kaklo, krūtinės, nugaros, žastų, kairio riešo, kairio šono, kairio sėdmens, kelių, dešinės blauzdos poodinių kraujosruvų, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotini kaip nežymus kaltinamojo šeimos narės sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio2 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo M. P. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

20. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

21. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

22. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Šioje byloje kaltinamasis M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą 2024 m. gruodžio 19 d., t. y. 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2023 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu (bausmės pabaiga 2025 m. lapkričio 22 d.) (t. 1, b. l. 188). Kaltinamasis administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas (t. 1, b. l. 169). Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teigiamai charakterizuojamas (t. 1, b. l. 181). Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro duomenimis, kaltinamasis šioje įstaigoje negydytas (t. 1, b. l. 173). Kaltinamasis nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki 2025 m. birželio 13 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30).

23. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad M. P. vėl smurtavo prieš savo motiną būdamas teistas už nesunkų savo motinos sveikatos sutrikdymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

24. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2023 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu M. P. paskirtos ir neatliktos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

26. Kaltinamasis M. P. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pripažįsta alkoholio įtaką padarytai nusikalstamai veikai ir siekiantis pašalinti tokio elgesio priežastis, t. y. savanoriškai besigydantis. Taip pat, teismo įsitikinimu, skiriant bausmę kaltinamajam būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios nuomonę. Kaltinamojo motina, nukentėjusioji L. M., nurodė, kad nenori, jog M. P. būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė bei nurodė, kad sūnaus agresijos priepuolius sukelia alkoholis. Nevartodamas alkoholio M. P. yra visiškai kitoks žmogus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju M. P. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

28. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam M. P. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

29. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo motiną ir jau nebe pirmą kartą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir BK 72¹ straipsniu, M. P. kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie L. M. arčiau nei 100 metrų atstumu bei iki teismo nustatyto termino pabaigos draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su L. M..

30. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. P. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 19 d. 22 val. 45 min. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 15 val. 44 min. (viena para) (t. 1, b. l. 97-112).

31. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 140-142, 146-148), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. P. prie Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu 2023 m. gegužės 2 d. M. paskirtos ir neatliktos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką M. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. P.: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir BK 72¹ straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie L. M. arčiau nei 100 metrų atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su L. M..

Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.