- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-13-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- G., G. P.
- Atsakovas
- N. P., N.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Gustienė Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.8; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui G. P., ieškovo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, atsakovei N. P., atsakovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-96-374/2008 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei N. P., ir pagal atsakovės N. P. priešieškinį ieškovui G. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. P. patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 2-4) prašė: nutraukti su atsakove N. P. sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui G. P. paskirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 170.000 Lt vertės; atsakovei N. P. paskirti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 150.000 Lt vertės; ieškovui paskirti kilnojamuosius daiktus: sofą lovą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, skalbimo mašiną 400 Lt vertės, dujinę viryklę 500 Lt vertės, sekciją 800 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą 1.000 Lt vertės, garintuvą 100 Lt vertės, t.y. 4.200 Lt vertės daiktus, esančius bute, bei bitynui priskiriamą turtą - 19 bičių šeimų 1.900 L vertės, 50 aukštinių avilių 5.000 Lt vertės, 7 daugiaaukščius avilius 1.050 Lt vertės, bitininko namelį 6.000 Lt vertės, žirgą 400 Lt vertės, medsukį 3.000 Lt vertės; iš viso - kilnojamojo turto už 23.550 Lt; atsakovei N. P. paskirti kilnojamuosius daiktus, esančius sodyboje: pintą baldų komplektą 800 Lt vertės, elektrinę viryklę 550 Lt vertės, džiovintuvą 250 Lt vertės, šaldiklį 100 Lt vertės, šaldiklį 600 Lt vertės, gartraukį 1.000 Lt vertės, skalbimo mašiną 450 Lt vertės, automobilinę priekabą 200 Lt vertės, viso daiktų už 4.450 Lt. Už tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ieškovas sumoka atsakovei 9.550 Lt, o už nekilnojamojo turto dalį – 10.000 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. P. patikslintu priešieškiniu (t.2, b.l. 32-38; 69-71) prašė: nutraukti santuoką, sudarytą su ieškovu G. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo G. P. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes - P., P.; priteisti iš ieškovo G. P. 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; santuokoje įgytą turtą padalinti taip : pripažinti N. P. asmenine nuosavybe: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 163.500 Lt vertės; 10,8 arų žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", sklypo Nr. 220, 11.000 Lt vertės; kilnojamuosius daiktus: sofą-lovą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, skalbimo mašiną 400 Lt vertės. Ieškovui G. P. asmeninės nuosavybės teise pripažinti turtą: pastatus - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, ūkinį pastatą, kiemo statinius (lauko tualetą, rūkyklą, šulinį, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), 246.000 Lt vertės; kilnojamuosius daiktus: automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, bityną, kurį sudaro 47 bičių šeimos, 4.700 Lt vertės, bitėms prižiūrėti įvairius smulkius įrankius 2.000 Lt vertės, medsukį (elektrinį) 3.000 Lt vertės, bitininko namelį 6.000 Lt vertės, 68 avilius 136.000 Lt vertės, vieną didelį avilį 2.000 Lt vertės, įrenginį bičių duonelei atskirti 1.500 Lt vertės, pintų baldų komplektą 1.000 Lt vertės, indaplovę 1.000 Lt vertės, vonios kambario spinteles (pakabinama ir pastatoma su praustuvu) 1.000 Lt vertės, elektrinę viryklę 2.000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės, 2 vnt. šaldiklius 1.400 Lt vertės, gartraukį 1.000 Lt vertės, skalbimo mašiną 1.000 Lt vertės, džiovyklę 1.000 Lt vertės, pakurą (pečius) 3.500 Lt vertės, žoliapjovę (traktoriuką su priekaba) 7.000 Lt vertės, žirgą 400 Lt vertės, ąžuolinį stalą ir tris suolus 800 Lt vertės, muzikinį centrą 250 Lt vertės, 2 televizorius 200 Lt ir 600 Lt vertės, šaunamąjį ginklą pistoletą (savigynai) 1.000 Lt vertės. Iš ieškovo G. P. priteisti atsakovei N. P. 50 procentų dydžio kompensaciją už G. P. tenkantį didesnės vertės turtą – 35.000 Lt už nekilnojamąjį ir 31.225 Lt už kilnojamąjį turtą, iš viso 66.225 Lt, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką nutraukė dėl ieškovo G. P. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes - P., P.. Priteisė iš ieškovo G. P. atsakovės N. P. naudai 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai: pripažino N. P. asmenine nuosavybe: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 165.000 Lt vertės; kilnojamuosius daiktus: sofą-lovą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, šaldytuvą 5.200 Lt vertės, skalbimo mašiną 400 Lt vertės, dujinę viryklę 500 Lt vertės, sekciją 800 Lt vertės, viso turto už 167.600 Lt, taip pat pripažino N. P. turtinę teisę išpirkti iš valstybės turtą - 10,8 arų žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", sklypo Nr.220, 11.000 Lt vertės, už kurį sumokėta 10,59 Lt investicinių čekių. Ieškovui G. P. teismas asmeninės nuosavybės teise pripažino turtą: pastatus - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę, ūkinį pastatą, kiemo statinius (lauko tualetą, rūkyklą šulinį, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), 246.000 Lt vertės; kilnojamuosius daiktus: automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, bityną, kurį sudaro 19 bičių šeimos, 1.900 Lt vertės, bitėms prižiūrėti įvairius smulkius įrankius 2.000 Lt vertės, medsukį (elektrinį) 3.000 Lt vertės, 68 avilius 7.150 Lt vertės, vieną didelį avilį 2.000 Lt vertės, įrenginį bičių duonelei atskirti 1.500 Lt vertės, pintų baldų komplektą 1.000 Lt vertės, indaplovę 1.000 Lt vertės, vonios kambario spinteles (pakabinama ir pastatoma su praustuvu) 1.000 Lt vertės, elektrinę viryklę 2.000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės, 2 vnt. šaldiklius 1.399 Lt vertės, gartraukį 1.000 Lt vertės, skalbimo mašiną 1.000 Lt vertės, džiovyklę 299 Lt vertės, žoliapjovę (traktoriuką su priekaba) 7.000 Lt vertės, žirgą 400 Lt vertės, ąžuolinį stalą ir tris suolus 800 Lt vertės, muzikinį centrą 250 Lt vertės, 2 televizorius 200 Lt ir 600 Lt vertės, ginklą (dujinį pistoletą) 300 Lt vertės. Viso turto už 282.798 Lt. Iš ieškovo G. P. priteisė atsakovei N. P. kompensaciją už G. P. tenkantį didesnės vertės turtą – 57.599,0 Lt, bei visas bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt žyminį mokestį, 1.500 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 2.301 Lt už turto vertinimą, 295 Lt už antstolio paslaugas, 472 Lt už kadastro darbus, 50 Lt už VĮ “Regitra” išduotus duomenis. Priteisė iš atsakovės N. P. ieškovo G. P. naudai 1.096,12 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus, jog jis gyvena jau keli metai su kita moterimi, su ja veda bendrą ūkį, kad išgėrinėjo ir namuose kėlė konfliktus, pripažino, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra ieškovas. Dėl šių priežasčių tenkino atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo elgesio - atsakovė labai išgyveno dėl šeimos iširimo, dėl patirto pažeminimo, ieškovui neslepiant savo santykių su kita moterimi. Be to, ieškovo nederamas elgesys buvo paviešintas spaudoje, kas taip pat neigiamai paveikė atsakovę, užgavo jos garbę ir orumą. Teismui nustačius, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. buvo neištikimas, priteisė iš ieškovo 5.000 Lt neturtinės žalos atsakovės naudai. Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sutiko su atsakovės argumentais, kad jai būtų paskirtas butas, kadangi atsakovė dirba mieste, neturi automobilio, kuriuo galėtų važinėti į sodybą, be to jos darbo užmokestis yra mažas, dėl ko ji negali sau leisti turėti tokių išlaidų, bei ieškovui iš esmės neprieštaraujant dėl sodybos, be to jam verčiantis bitininkyste, ieškinį dalyje dėl turto padalijimo atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas už sodo žemės sklypą 1994-10-25 yra sumokėjęs 10,59 Lt investiciniais čekiais, todėl sprendė, kad sutuoktiniai įgijo teisę išsipirkti iš valstybės turtą. Ieškovui nurodžius, kad šiuo sklypu jis nesinaudoja daugiau kaip 8 metai, jam šio sklypo nereikia, o atsakovė pretenduoja į šį turtą, todėl turtinę teisę išpirkti iš valstybės žemės sklypą teismas pripažino atsakovei. Vertindamas nekilnojamąjį turtą, teismas rėmėsi atsakovės pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, kadangi jas laikė išsamesnėmis ir tikslesnėmis, todėl ieškovui paskirtą nekilnojamąjį turtą įvertino 246.000 Lt, atsakovei paskirtą nekilnojamąjį turtą – 165.000 Lt. Teismas nurodė, kad nors atsakovės pateiktoje ataskaitoje sodyba įvertinta ženkliai aukštesne kaina, teismas vadovavosi būtent atsakovės pateikta sodybos vertinimo ataskaita, kadangi ji yra tikslesnė. Ieškovo pateiktoje sodybos įvertinimo ataskaitoje nenurodyta, kad yra du tvenkiniai, šiuolaikiškai, kokybiškai įrengta pirtis. Ieškovo ataskaitoje pirtis įvardijama kaip ūkinis pastatas ir vertinama kaip ir kiti ūkinės paskirties pastatai, o toks šio statinio vertinimas teismo nuomone mažina sodybos vertę. Teismas, atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto paskirstymą tarp šalių, atitinkamai paskirstė ir kilnojamąjį turtą, t.y. ieškovui paliko turtą esantį sodyboje, atsakovei bute. Tarp kitų kilnojamųjų daiktų atsakovui priteisė žoliapjovę (traktoriuką su priekaba) 7.000 Lt vertės, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad žoliapjovė priduota į metalo laužą bei konstatavo, kad neturi pagrindo išjungti šio daikto iš bendro kilnojamųjų daiktų balanso.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 89-93, t.2) ieškovas G. P. prašė: 1) paskirti nekilnojamojo turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę; 2) pakeisti 2008 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dėl nekilnojamojo turto buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įvertinimo, išjungti iš dalintino turto balanso žoliapjovę 7.000 Lt vertės bei pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo atsakovei N. P. ją sumažinant, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje apeliantas prašė palikti galioti 2008 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą. Apeliantas su priimtu teismo sprendimu dalyje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, dėl žoliapjovės padalinimo nesutinka. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi pateiktomis atsakovės UAB „Inreal" Nekilnojamas turtas atliktomis vertinimo ataskaitomis ir dalintiną nekilnojamąjį turą vertino pagal jose nustatytas buto ir sodybos rinkos vertes. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktoje ataskaitoje įvertinti visi pastatai; abiejuose ataskaitose nekilnojamam turtui įvertinti buvo naudojamas tas pats lyginamosios vertės metodas. Tačiau atsakovės pateiktoje sodybos vertinimo ataskaitoje ji įvertinta 246.000 Lt, o ieškovo vertinimo ataskaitoje sodyba įvertinta 150.000 Lt, skirtumas tarp verčių nustatymo yra didelis - 96.000 Lt. Kiekviena iš šalių ginčijo jos pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, todėl turto vertė turėjo būti nustatinėjama remiantis eksperto išvada. Teismas, nustatęs aplinkybes, kad įvertinto turto rinkos vertės tarp pateiktų ataskaitų žymiai skiriasi, atsižvelgiant į tai, kad nuo turto vertės priklauso vienos ar kitos šalies įsipareigojimai sumokėti kompensaciją kitai šaliai, be to esant ginčui dėl dalintino turto vertės, neturėjo savo iniciatyva imtis turto vertinimo, kadangi tam reikalingos specialios žinios, o esant tokiai situacijai, bei siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pateiktų šalių turto vertės nustatymo aktų, privalėjo CPK nustatyta tvarka skirti ekspertizę tikrajai rinkos vertei nustatyti, tačiau to nepadarė. Nei viena iš proceso šalių neprašė skirti ekspertizės, tačiau pirmos instancijos teismas savo iniciatyva galėjo skirti ekspertizę, kadangi teismas, nagrinėdamas šeimos bylos, turi būti aktyvus. Dalinant butą, teismas taip pat rėmėsi atsakovės pateikta vertinimo ataskaita, tačiau sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių nesivadovavo ieškovo pateikta vertinimo ataskaita, ar vadovavosi atsakovės pateikta ataskaita, todėl ir šioje dalyje teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalintino turto balanse paliko žoliapjovę. Ieškovas posėdžio metu paaiškino aplinkybes, dėl kurių prašė žoliapjovės neįtraukti į dalintino turto balansą, t.y., kad 2003 metais įvykio (duomenys neskelbtini), metu pil. J.U. su minėta žoliapjove įkrito į tvenkinį ir jos prispaustas nuskendo. Po šio įvykio ieškovas bandė suremontuoti žoliapjovę, tačiau nuo vandens ji buvo nepataisomai sugadinta ir vėliau parduota į metalo laužą. Ieškovas pateikė minėto įvykio aplinkybes patvirtinantį atsakymą iš Marijampolės apskrities PK NTS.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 102-105) atsakovė N. P. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai vadovavosi jos, o ne apelianto (ieškovo) pateiktomis turto vertės ataskaitomis. Vertinamo turto apžiūrėjimo akte nurodyta, kad žemės sklype, ant kurio stovi statiniai, vandenų nėra, tuo tarpu žemės sklype yra du vandens telkiniai, prie kurių vieno yra naujai pastatyta rąstinė pirtis. Be to, žemės sklype yra pastatytos dekoratyvinės skulptūros, pavėsinės, užveistas bitynas, prie namo įgrįsta trinkelėmis. Aprašant gyvenamąjį namą, yra paminėti du priestatai, tačiau nenurodyta, kad viename iš priestatų yra įrengtas žiemos sodas, kuris be jokios abejonės turi įtakos turto vertei. Žemės sklype yra naujai pastatyta rąstinė pirtis, kuri nėra įregistruota viešajame registre, tačiau nors turto vertintojas natūroje turtą apžiūrėjo, ši pirtis yra foto lentelėje prie vertinimo ataskaitos, tačiau ši pirtis minima kaip vienas iš registruotų ūkio pastatų. Prie kiemo statinių yra įvardinta rūkykla, tačiau šio statinio nebėra iš viso, kadangi ji yra nugriauta. Žemės sklype stovi bitininko namelis, kuris ieškovo vertinimo ataskaitoje net nepaminėtas. Tai, kad į vertinamo turto balansą neįtrauktas bitininko namelis bei naujai pastatyta rąstinė pirtis, patvirtina ir pats turto vertintojas, nurodydamas, kad "kito vertinamo turto nėra", kas aiškiai neatitinka faktinės padėties. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo pasirinktas vertintojas sąmoningai ieškovui bendrininkaujant turto vertinimo ataskaitoje, siekdami sumažinti vertinamo turto vertę, sąmoningai nenurodė veiksnių, turinčių įtakos turto vertei, dėl ko vertinimo ataskaitoje nurodė ne visą vertinamą turtą bei jo neįvertino. Marijampolės rajono apylinkes teismas, nagrinėdamas bylą, visas šias aplinkybes įvertino, todėl nustatydamas vertinamo turto vertę, pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis turto vertės ataskaitomis. Tik turėdamas dvi visiškai lygiavertes turto vertinimo ataskaitas, kuriose yra ginčas dėl turto kainos, teismas būtų privalėjęs spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo. Apeliantas ekspertizę atlikti prašo tik todėl, kad nesutinka su teismo motyvais, kuriais remiantis, teismas rėmėsi ne apelianto pateiktomis vertinimo ataskaitomis, o atsakovės. Tai, kad viena šalis nesutinka su teismo motyvais, kuriais remiantis teismas vienus įrodymus atmetė, o kitais grindė sprendimą, nesuteikia teisės proceso šaliai reikalauti apeliacinėje instancijoje prašyti skirti ekspertizę, kadangi toks prašymas nebuvo pateiktas pirmos instancijos teisme. Apeliantas šį prašymą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001, tačiau šia nutartimi buvo sprendžiamas iš esmės kitoks ginčas, be to šioje byloje buvo konstatuota, kad eksperto išvados prieštarauja bylos medžiagai, ko nėra nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl žoliapjovės neįtraukimo į dalijamo turto balansą. Ieškovas teigdamas, kad žaliapjovė, kaip visiškai nepataisoma, buvo priduota į metalo laužą, meluoja. Po sodyboje įvykusio nelaimingo įvykio, iš vandens ištraukta žoliapjovė veikė ir toliau, buvo naudojama sodyboje, ir tik po tam tikro laiko ieškovas ją atidavė, lygiagrečiai įsigydamas naują. Būtent apie naują žoliapjovę (traktoriuką) yra kalbama. Ieškovui uždraudus atsakovei su dukterimis lankytis sodyboje, iš jos buvo išgabenta dalis santuokoje įgyto turto (televizoriai, muzikinis centras ir kt.), tame tarpe ir ši žoliapjovė bei jos įgijimo dokumentai. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovas prašomas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes (kad žoliapjovė atiduota į metalo laužą), o jo pateikta pažyma apie įvykusį nelaimingą atsitikimą nepatvirtina žoliapjovės „sugadinimo" fakto.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, dalintiną nekilnojamąjį turtą vertinti, kaip nustatė ekspertas, t.y. butą 64.000 Lt, sodybą 62.000 Lt, išjungti iš dalintino turto 7.000 Lt žoliapjovę, dėl ko iš jo priteistą atsakovei piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį sumažinti iki 9949 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliaciniu skundu ieškovas skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo padalintas tarp šalių santuokoje įgytas turtas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta sodybos vertinimo ataskaitoje nurodyta žymiai padidinta jos verte, dėl ko iš jo atsakovei priteisė nepagrįstai didelę piniginę kompensaciją.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks ieškovo argumentas yra pagrįstas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paskyrus nekilnojamojo turto ekspertizę, ekspertas pateikė išvadas, kad tarp šalių dalijamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2009 08 27) buvo 64.000 Lt, o sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, o taip pat ir neregistruotų statinių – pirties, bitininko namelio bei kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros, stoginių, koplytstulpių ir kito dekoro elementų) rinkos vertė vertinimo dieną (2009 08 20) buvo 62.000 Lt (Ekspertizės akto – priedas prie II bylos tomo – 20 lapas). Netikėti šiais eksperto pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kad dalijamo turto buto ir sodybos vertės yra labai artimos, t.y. šie daiktai vos ne lygiaverčiai, galima spręsti ir pagal tai, jog, nagrinėjant bylą teisme, ieškovas sutiko, kad jam būtų paskirtas butas, o atsakovei sodyba, ir jis iš atsakovės nepageidavo piniginės kompensacijos. Atsakovei atsisakius, jos vertinimu, žymiai didesnės vertės turto be pareigos mokėti piniginę kompensaciją ieškovui, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės pateiktais buto ir sodybos įvertinimais, pripažinti, kad sodyba yra žymiai vertingesnė už butą.
Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tarp šalių dalijamo nekilnojamojo turto vertę, šio teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo pakeistinas. Keisdama sprendimą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimu parinkto turto padalijimo būdo ir šalims tenkančio turto dalių (kiekvienai po ½ dalį) nekeičia, tik naujai vertina nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, išaiškinta, kad CK 3.119 straipsnio reikalavimas dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, reiškia, jog turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jeigu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi CK. 3.119 straipsniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui paskirtos sodybos vertė yra 62.000 Lt, o atsakovei paskirto buto – 64.000 Lt, t.y. tokios, kokios nurodytos ekspertizės akte. Nors paminėtos turto vertės ir nėra nustatytos šios nutarties priėmimo dieną, tačiau teisėjų kolegija jomis vadovaujasi, nes tai yra duomenys artimiausi nutarties priėmimo dienai iš visų byloje pateiktų tokio pobūdžio duomenų, vėlesnių duomenų nei viena šalis nepateikė.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalintino turto balanse paliko žoliapjovę. Jis teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, dėl kurių prašė žoliapjovės neįtraukti į dalintino turto balansą, t.y. kad 2003 metais įvykio (duomenys neskelbtini), metu pil. J.U. su minėta žoliapjove įkrito į tvenkinį ir jos prispaustas nuskendo, po šio įvykio ieškovas bandė suremontuoti žoliapjovę, tačiau nuo vandens ji buvo nepataisomai sugadinta ir vėliau parduota į metalo laužą.
Teisėjų kolegija sutinka su tokiu ieškovo argumentu, nes ir pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, jog 2003 metais į tvenkinį įkritusios žoliapjovės jie nebeturi, o jos teiginiai, kad buvo įsigyta nauja žoliapjovė nepagrįsta jokiais įrodymais. Todėl 7.000 Lt vertės žoliapjovė iš dalintino turto išjungtina.
Dalijant turtą pagal naujai nustatytas nekilnojamojo turto vertes, išjungus iš dalintino turto žoliapjovę, perskaičiuotina iš ieškovo už jam tenkančią didesnę turto dalį priteista atsakovei piniginė kompensacija. Perskaičiuojant piniginės kompensacijos dydį, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo apskųstajame sprendime padarytos rašymo apsirikimo ir aritmetinės skaičiavimo klaidos. Tokiomis teisėjų kolegija laiko nurodymą sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teisės pripažįstamos į 5.200 Lt vertės šaldytuvą ir kad iš viso jai tenka turto už 167.600 Lt. Sudėjus viso išvardinto atsakovei tenkančio turto vertes , t.y. 165.000 Lt buto, 200 Lt sofos-lovos, 500 Lt virtuvės baldų komplekto, 200 Lt televizoriaus, 5.200 Lt šaldytuvo, 400 Lt skalbimo mašinos, 500 Lt dujinės viryklės ir 800 Lt sekcijos, turėtų būti daroma išvada, kad jai iš viso turto tenka už 172.800 Lt. Tačiau iš duomenų apie turto vertę, nurodytą patikslintuose ieškinyje bei priešieškinyje akivaizdu, kad šalys prašė padalinti 500 Lt, o ne 5.200 Lt vertės šaldytuvą. Todėl šaldytuvo 5.200 Lt vertės nurodymą teismo sprendime teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu, o bendros atsakovei tenkančio turto vertės 167.600 Lt nurodymą aritmetine klaida,nes ir įvertinus šaldytuvą 500 Lt atsakovei tektų turto už 168.100 Lt, o ne už 167.600 Lt. Dėl šių klaidų apeliacinis skundas nepaduotas. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 376 str. 3 d. ir ištaiso aiškias pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas klaidas, pripažindama, kad tiksli turto vertė yra reikšminga ir išsprendžiant apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus.
Teisėjų kolegija, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą turto padalijimo dalyje, pripažįsta tikslingu šią teismo sprendimo dalį išdėstyti naujai, nurodant kitas nekilnojamojo turto objektų vertes, sumažinant ieškovui priteisto turto dalį 7.000 Lt vertės žoliapjove, taip pat tiksliai paskaičiuojant atsakovei tenkančio turto dalies vertę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys santuokoje įgijo turto iš viso už 158.898 Lt, kuris dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis. Ieškovui pripažintinos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esančius pastatus (registro Nr. 70/12917) – gyvenamąjį namą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), o taip pat ir neregistruotus statinius – pirtį, bitininko namelį bei kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, tvoras, stogines, koplytstulpius ir kitus dekoro elementus), kurių rinkos vertė 62.000 Lt, o taip pat ir šiuos kilnojamuosius daiktus: automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, bityną, kurį sudaro 19 bičių šeimų, 1900 Lt vertės, bitėms prižiūrėti įvairius smulkius įrankius 2000 Lt vertės, medsukį (elektrinį) 3000 Lt vertės, 68 avilius 7150 Lt vertės, vieną didelį avilį 2000 Lt vertės, įrenginį bičių duonelei atskirti 1500 Lt vertės, pintų baldų komplektą 1000 Lt vertės, indaplovę 1000 Lt vertės, vonios kambario spinteles (pakabinama ir pastatoma su praustuvu) 1000 Lt vertės, elektrinę viryklę 2000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės, 2 (du) šaldiklius 1399 Lt vertės, gartraukį 1000 Lt vertės, skalbimo mašiną 1000 Lt vertės, džiovyklę 299 Lt vertės, žirgą 400 Lt vertės, ąžuolinį stalą ir tris suolus 800 Lt vertės, muzikinį centrą 250 Lt vertės, 2 televizorius 200 Lt ir 600 Lt vertės, ginklą (dujinį pistoletą) 300 Lt vertės, t.y. iš viso į 91.798 Lt vertės turtą. Atsakovei pripažintinos nuosavybės teisės į butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 64.000 Lt, ir kilnojamuosius daiktus: sofą-lovą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, skalbimo mašiną 400 Lt vertės, dujinę viryklę 500 Lt vertės, sekciją 800 Lt vertės, t.y. iš viso į 67.100 Lt vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei atitenka 67.100 Lt vertės turtas, o ieškovui - 91.798 Lt vertės turtas, atsakovei priteistina iš ieškovo 12.349 Lt piniginė kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, keistina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka (CPK 93 str. 4 d.).
2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas priteisė iš ieškovo G. P. atsakovei N. P. visas bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt žyminį mokestį, 1500 Lt už advokato pagalbą, 2301 Lt už turto vertinimą, 295 Lt už antstolio paslaugas, 472 Lt už kadastro darbus ir 50 Lt už VĮ „Regitra“ išduotus duomenis, taip pat iš atsakovės ieškovui priteisė 1096,12 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt už advokato paslaugas. Kodėl priteisia tokias bylinėjimosi išlaidas ir kaip įvertino patenkintus ir nepatenkintus šalių reikalavimus, ką numato CPK 93 straipsnis, teismas nenurodė.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai tokios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, gi atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Analogiškai CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką ir padalyti santuokoje įgytą turtą, paskiriant jam turto už 174.000 Lt. Todėl jis privalėjo sumokėti 4598 Lt žyminį mokestį (118 Lt už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir 4480 Lt už turtinį reikalavimą priteisti jam 174.000 vertės turtą). Ieškovas sumokėjo 1096,12 Lt ( t.I, b.l. 1), 201 Lt (t. I, b.l. 34) ir 3922,88 Lt (t. II, b.l. 1) , t.y. iš viso 5220 Lt žyminį mokestį. Jis sumokėjo 622 Lt žyminio mokesčio daugiau nei privalėjo. Taip atsitiko dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas 2008 04 02 nutartimi ( b.l. 110-111, t.I) pašalinti ieškinio trūkumus, neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, konkrečiai pareikalaudamas sumokėti 3% vietoje 2% žyminį mokestį nuo turtinio reikalavimo, viršijančio 100.000 Lt, sumos. Vadovaujantis CPK 87 str. ieškovui jo sumokėta 622 Lt žyminio mokesčio dalis grąžintina iš valstybės biudžeto.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką, priteisti jai 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir padalyti santuokoje įgytą turtą, paskiriant jai turto už 244.025 Lt. Todėl ji privalėjo sumokėti 6.299 Lt žyminį mokestį (118 Lt už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 300 Lt už turtinį reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ir 5.881 Lt už turtinį reikalavimą priteisti jai 244.025 Lt vertės turtą). Atsakovė sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį ( b.l. 80, t. II), 2008 03 06 nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki sprendimo priėmimo (b.l. 92, t. I).
Iš atsakovės ieškovui priteistinas 2501 Lt žyminis mokestis, t.y. 118 Lt už patenkintą neturtinį reikalavimą ir 2.383 Lt už patenkintą reikalavimą priteisti 79.449 Lt vertės turtą. Atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteistas 2651 Lt žyminis mokestis, t.y. 118 Lt už patenkintą neturtinį reikalavimą, 150 Lt už patenkintą reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ir 2.383 Lt už patenkintą reikalavimą priteisti 79.449 Lt vertės turtą. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi tik 500 Lt žyminį mokestį, o kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jai buvo atidėtas, atsakovei iš ieškovo priteistinas 500 Lt žyminis mokestis, o 2.151 Lt žyminio mokesčio dalis išieškotina į valstybės biudžetą iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 622 Lt žyminio mokesčio daugiau nei nustato įstatymas ir jam tokia suma turėtų būti sugrąžinta iš valstybės biudžeto, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina suma sumažintina iki 1.529 Lt (2151-622=1529).
Nepatenkintų atsakovės reikalavimų dalyje mokėtinas žyminis mokestis, kurio dydis buvo sąlygotas ieškovės nurodytos nerealios ir labai didelės turto vertės, ir kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas, kuris jai nepriteistinas iš ieškovo, t.y. 3648 Lt, išieškotinas iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Ieškovas taip pat turėjo 500 Lt išlaidų apmokėti jį atstovavusio pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai (b.l. 6, t. I). Atsakovė tokių išlaidų turėjo 1500 Lt (b.l. VVV, t. VVV). Be to atsakovė pateikė įrodymus, kad ryšium su bylos nagrinėjimu turėjo tokias išlaidas: 2300 Lt už turto vertinimą (b.l. 81, t. I ir b.l. 42, t.II), 295 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 84, t. II) , 472 Lt už kadastro darbus (b.l.14, t. II), 50 Lt už automobilio „Renault Trafic“ įvertinimą (b.l. 41 ir 44, t. II) Iš šių atsakovės turėtų išlaidų negalima pripažinti pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88 str. 1 d. 8 p.) išlaidomis 50 Lt už automobilio įvertinimą, kadangi automobilis, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra santuokoje šalių įgytas ir dalintinas turtas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme be išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ieškovas iš viso turėjo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 4567 Lt tokių išlaidų. Šios išlaidos tiek ieškovui, tiek ir atsakovei priteistinos iš kitos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų skaičių, jų patenkinimo dalį – ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką patenkintas, reikalavimas priteisti turto už 174.000 Lt patenkintas iš dalies, priteista turto už 79,449 Lt, atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką patenkintas, reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas 50 %, reikalavimas priteisti turto už 244025 Lt patenkintas tik iš dalies, priteista turto už 79.449 Lt – visumoje atsakovės reikalavimai patenkinti 40 %, o ieškovo – 60%. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 300 Lt išlaidų advokato, atstovavusio jį pirmosios instancijos teisme, pagalbai apmokėti (500?60%=300), o atsakovei iš ieškovo atsakovei priteistina 600 Lt advokato, atstovavusio ją pirmosios instancijos teisme, pagalbai apmokėti (500?40%=600) ir 1226,80 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (3067x40%=1226,80 Lt .
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 2801 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (2501 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt advokato, atstovavusio ieškovą pirmosios instancijos teisme, pagalbai apmokėti), o ieškovas atsakovei – 2326,80 Lt tokių išlaidų (500 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt advokato, atstovavusio atsakovę, pagalbai apmokėti, 1226,80 Lt kitų ryšium su bylos nagrinėjimu turėtų pagrįstų išlaidų), šios sumos įskaitytinos ir iš atsakovės ieškovui priteistina 474,20 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (b.l.94, t.II), sumokėjo 1000 Lt advokato, atstovavusio jį apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti (b.l.97, t. II) ir 6000 Lt sumokėjo už nekilnojamojo turto ekspertizę (b.l.117, t. II). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, jam šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. ir 98 str.).
Apeliaciniame skunde ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą – sumažinti iš jo priteistą atsakovei piniginę kompensaciją. Skunde jis nurodė, kad ginčijama suma yra 108.000 Lt., tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš tikro ginčijama suma buvo tik 45.250 Lt, t.y. kokia suma sumažinta piniginė kompensacija. Nuo šios sumos mokėtinas 1.357,50 Lt žyminis mokestis. Ieškovas sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį, todėl trūkstama 357,50 Lt žyminio mokesčio dalis iš atsakovės išieškotina į valstybės biudžetą.
Atsakovė N. P. 2010 01 07 yra sumokėjusi į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 500 Lt užstatą eksperto atvykimo į teismą išlaidoms atlyginti. Kadangi tokių išlaidų teismas neturėjo, sumokėtas užstatas grąžintinas atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo išdėstyti taip:
Santuokoje ieškovo G. P. ir atsakovės N. P. įgytą turtą padalinti tarp jų lygiomis dalimis.
Pripažinti ieškovui G. P., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į: a) (duomenys neskelbtini) esančius pastatus (registro Nr. 70/12917) – gyvenamąjį namą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), o taip pat ir neregistruotus statinius – pirtį, bitininko namelį bei kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, tvoras, stogines, koplytstulpius ir kitus dekoro elementus), kurių rinkos vertė 62.000 Lt; b) kilnojamuosius daiktus: automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, bityną, kurį sudaro 19 bičių šeimos, 1900 Lt vertės, bitėms prižiūrėti įvairius smulkius įrankius 2000 Lt vertės, medsukį (elektrinį) 3000 Lt vertės, 68 avilius 7150 Lt vertės, vieną didelį avilį 2000 Lt vertės, įrenginį bičių duonelei atskirti 1500 Lt vertės, pintų baldų komplektą 1000 Lt vertės, indaplovę 1000 Lt vertės, vonios kambario spinteles (pakabinama ir pastatoma su praustuvu) 1000 Lt vertės, elektrinę viryklę 2000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės, 2 (du) šaldiklius 1399 Lt vertės, gartraukį 1000 Lt vertės, skalbimo mašiną 1000 Lt vertės, džiovyklę 299 Lt vertės, žirgą 400 Lt vertės, ąžuolinį stalą ir tris suolus 800 Lt vertės, muzikinį centrą 250 Lt vertės, 2 televizorius 200 Lt ir 600 Lt vertės, ginklą (dujinį pistoletą) 300 Lt vertės; t.y. iš viso į 91.798 Lt vertės turtą.
Pripažinti atsakovei N. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į: a) butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 64.000 Lt; b) kilnojamuosius daiktus: sofą-lovą 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, skalbimo mašiną 400 Lt vertės, dujinę viryklę 500 Lt vertės, sekciją 800 Lt vertės; t.y. iš viso į 67.100 Lt vertės turtą.
Priteisti iš ieškovo G. P., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei N. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) 12.349 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt devynis litus) piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovo G. P., a/k (duomenys neskelbtini) 1529 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis litus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės N. P., a/k (duomenys neskelbtini) 3648 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės N. P., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui G. P., a/k (duomenys neskelbtini) 474,20 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 20 centų) turėtų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Likusią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. P., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui G. P., a/k (duomenys neskelbtini) 8.000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) turėtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš atsakovės N. P., a/k (duomenys neskelbtini) 357,50 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 50 centų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Grąžinti atsakovei N. P., a/k (duomenys neskelbtini) 500 Lt sumokėtą į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą užstatą, pervedant pinigus į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).