Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0898-0015

2014 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo insopekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei D. L. Ž., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, esant darbo sutarties požymiams, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 24 d., nuo 8.00 val. iki 12.00 val., leido dirbti T. B., virėjos pareigose, kavinės virtuvėje, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie T. B. įdarbinimą. Tuo R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. pripažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžai gailėjosi ir paaiškino, kad T. B. buvo įdarbinta pirmadienį, t.y. 2014-02-26, tą pačią dieną ji ir buvo atleista. T. B. dėl darbo tarėsi su juo, nes tuo metu kavinei buvo reikalinga virėja. T. B. buvo pasiūlyta ateiti į kavinės virtuvę, pasižiūrėti. T. B. į kavinę atėjo penktadienį, o 2014-02-26 buvo įdarbinta, paskui ji pati savo noru išėjo. Jis T. B. siūlė ateiti ir šeštadienį pabandyti dirbti. Neneigia, kad T. B. dvi dienas kavinėje dirbo be darbo sutarties, o trečią jos darbo dieną buvo įdarbinta. R. V. tas pačias aplinkybes nurodė ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui.

Liudytoja T. B. teismo posėdžio metu patvirtino valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui duotus parodymus ir paaiškino, kad internete rado skelbimą dėl virėjos darbo kavinėje (duomenys neskelbtini). Dėl darbo iš pradžių tarėsi su R. V. sutuoktine G. V., o vėliau su direktoriumi R. V.. Po pokalbio, jai iškart buvo nurodyta pradėti dirbti. Paskui jai buvo pasakyta, kad jos paslaugų nebereikia. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ji negavo. Nors direktorius žadėjo sudaryti darbo sutartį, tačiau įstatymų nustatyta tvarka ir terminais su ja sudaryta darbo sutartis nebuvo. Kokiomis tiksliai dienomis ji dirbo, neprisimena. Atlyginimo už darbą negavo, nors su darbdaviu buvo susitarę dėl valandinio darbo užmokesčio. Iš pradžių kalbėjo tik su R. V. sutuoktine, paskui buvo pristatytas direktorius.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) su kasa, taip pat prie baro, kaip vadybininkė ir kartais tenka dirbti virtuvėje. Patvirtino, kad pažįsta T. B., ir, kad tarėsi su ja dėl virėjos darbo. Nurodė, kad T. B. kavinėje dirbo 2014 m. vasario 24 d. G. V. teigė, jog nusivylė T. B., nes ji neatitiko kavinės lūkesčių, buvo visiškai nekvalifikuota, nemokėjo dirbti virėjos pareigose. Tą dieną, kai buvo sutvarkyti visi dokumentai dėl T. B. įdarbinimo, pastaroji supyko ir išėjo iš darbo. Tą pačią dieną T. B. buvo atleista.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė D. L. Ž. teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes palaikė. Jos teigimu, aptariami santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymius. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai norima įsitikinti, kad darbuotojas tinka darbui, turi būti sudaryta su juo darbo sutartis. Prašo už teisės pažeidimą R. V. skirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą.

Iš rašytinio A. P. paaiškinimo matyti, kad 2014-02-24 T. B. dirbo kavinės (duomenys neskelbtini) ryte nuo 08.00 iki 12.00 val. (b. l. 13).

Iš rašytinio R. L. paaiškinimo matyti, kad 2014-02-24 T. B. dirbo kavinės (duomenys neskelbtini) ryte nuo 08.00 iki 12.00 val. (b. l. 14).

2014 m. kovo 6 d. R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 3-4).

2014 m. kovo 6 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0898-0066 nustatyta, kad R. V., būdamas darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu – įmonės direktoriumi, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas, tai yra, būdamas atsakingas už darbuotojų įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 24 d. nuo 8.00 val. iki 12.00 val. leido dirbti T. B. virėjos pareigose, kavinės virtuvėje, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teritoriniams skyriui apie minėto asmens įdarbinimą. Patikrinus Sodros duomenų bazę, nustatyta, kad T. B. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta 2014 m. vasario 26 d., bei tą pačią dieną buvo atleista. Papildomai apklausus T. B., ji nurodė, jog kavinėje dirbo 2014-02-22 (9.00-17.00 val.), 2014-02-24 (8.00-18.00 val.,), 2014-02-25 (8.00-11.00 val.) (b. l. 5-6).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenų matyti, kad T. B. pradėjo dirbti 2014 m. vasario 26 d., ir baigė dirbti 2014 m. vasario 26 d. (b. l. 7-8).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. V. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais - paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės D. L. Ž. paaiškinimais, liudytojų A. P. (b. l. 13), R. L. (b. l. 14) byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais, bei teismo posėdžio metu liudytojų G. V., T. B. duotais parodymais, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2014 m. kovo 6 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis. Iš liudytojų tiek rašytinių paaiškinimų, tiek ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog darbo sutarties su T. B. R. V. nesudarė bei neparnešė VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau R. V. su T. B. susitarė dėl darbo pobūdžio, dėl atlyginimo, darbo vietos, laiko, R. V. leido dirbti T. B. virėjos pareigose kavinės virtuvėje, E. B. ne tik stebėjo, kaip buvo dirbama, bet, nesudariusi darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. V. kavinėje (duomenys neskelbtini) dirbo ir pati. T. B. patvirtino, jog po pokalbio dėl darbo, pradėjo dirbti virėja kavinės virtuvėje, ruošė maistą kavinės lankytojams. Taip pat nurodė, jog ji su darbdaviu susitarė ir dėl jai mokamo valandinio darbo užmokesčio. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad patikrinimo metu, apklausus kavinėje dirbusius darbuotojus, jie paaiškino, jog T. B. dirbo 2014-02-24, nuo 8.00 val. iki 12.00 val., ji virtuvėje ruošė maistą, o „Sodra“ duomenimis nustatyta, kad T. B. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta tik 2014-02-26 ir tą pačią dieną atleista. Šių aplinkybių neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V., kuris paaiškino, kad su T. B. tarėsi dėl virėjos darbo kavinėje (duomenys neskelbtini), T. B. sakęs, jog ji galinti ateiti pasimokyti dirbti, pasižiūrėti virtuvės patalpų. T. B. po pokalbio dėl darbo kavinėje pradėjo dirbti ir dirbo dvi dienas, tačiau su ja sudaryta darbo sutartis ir įdarbinta ji buvo tik trečiąją jos darbo dieną, tą pačią dieną T. B. ir buvo atleista jos pačios pageidavimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis norėjo išbandyti, ar jam tinka darbuotoja, dėl to ir leidęs jai dirbti, be to, jo manymu, ir T. B. taip pat turėjo pabandyti, ar jai tinka toks darbas. Į tokius R. V. teiginius, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Darbo kodekso105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Darbo kodekso105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Darbo kodekso105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (Darbo kodekso 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (Darbo kodekso186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. B. dirbo direktoriaus R. V. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje virėjos pareigose, virtuvėje ruošė maistą, todėl šiam procesui turėjo būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, t.y. su darbuotoja T. B. turėjo būti sudaryta darbo sutartis.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad T. B. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 24 d., nuo 8 val. iki 12 val. dirbo neteisėtai ir nelegaliai, sutarus dėl darbo pobūdžio, atlygio, tačiau nesumokėjus valstybei privalomų mokesčių ir nepasirašius darbo sutarties. Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad šalys (darbdavio atstovas ir faktinis darbuotojas) susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų ir Darbo kodekse 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai buvo, tačiau darbo santykiai nebuvo tinkamai įforminti, kaip to reikalauja Darbo kodekso 99 str. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., laikomas nelegaliu.

Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, jog R. V., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo atsakingas už darbo sutarties su darbuotojais sudarymą, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį kyla jam. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad R. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai bus pasiekti R. V. už administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią nuobaudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio l dalies l punktu,

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (tris tūkstančius litų) dydžio piniginę baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.