Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F., būdamas UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, jog juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiais veiksmais D. F. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 2), gauti prašymai bylą nagrinėti nedalyvaujant D. F. ir VĮ Registrų centras atstovui (b. l. 22, 25-26). Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, D. F. UAB „B” vadovu buvo nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. birželio 1 d., todėl jam kilo pareiga pateikti VĮ Registrų centrui UAB „B” finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 m., tačiau to nepadarė. Nors D. F. teigė, kad šios pareigos neįvykdė dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių – visuotinis akcininkų susirinkimas nesusirinko tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir daugiau nei metus laiko nebesprendžia jokių su bendrovės veikla susijusių klausimų, taip pat ir dėl jo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų, šios aplinkybės nešalina jo, kaip įmonės vadovo pareigos įgyvendinti įstatymo keliamus reikalavimus ir laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkinius. Bendrovės vadovas kaip bendrovės valdymo organas yra saistomas ne tik darbo sutartyje numatytų pareigų, tačiau ir teisės aktuose numatytų specifinių pareigų, kylančių nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba - visuotinis akcininkų susirinkimas). ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

Taigi, ABĮ yra reglamentuoti atvejai, kuomet bendrovės vadovas turi galimybę nutraukti darbo santykius su bendrove, net ir visuotiniam akcininkų susirinkimui nepatvirtinus jo atsistatydinimo – t. y. pateikiant ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją VĮ Registrų centrui. Šiuo atveju D. F. tokios informacijos VĮ Registrų centrui nepateikė, atitinkamai, jam kyla atsakomybė už įstatyme numatytos pareigos nevykdymą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, kad bendrovės akcininkui asmeniškai įteikė prašymą dėl atsistatydinimo (nesiuntė jo registruotu paštu), todėl neturi galimybių įrodyti šį faktą, kita vertus, paties prašymo kopijos teismui taip pat nepateikė, todėl išlieka nežinomas, nei prašymo turinys, nei surašymo data ir jo argumentų neįmanoma patikinti. Bet kuriuo atveju D. F. neginčijo, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienai vis dar nebuvo akcininkų atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, vadinasi 2020 m. birželio 1 d. kaip UAB „B“ vadovas privalėjo pateikti Registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinius. Kadangi to nepadarė, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog D. F. apskritai dėjo realias pastangas sukviesti visuotinį akcininkų susirinkimą finansinių ataskaitų tvirtinimui ir tik dėl akcininkų vengimo tai padaryti, nepateikė dokumentų Registro tvarkytojui. D. F. nors ir pateikė UAB „B“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio kopiją, ji nėra patvirtinta įmonės anspaudu, todėl išlieka tikimybė, kad buvo parengta jau po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bet kuriuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pastangas savalaikiai sukvieti visuotinį akcininkų susirinkimą minėto finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimui. Nors D. F. teigė, kad pranešimai visiems akcininkams buvo perduoti asmeniškai, o akcininkai jų pasirašę negrąžino, šis argumentas yra nelogiškas. Neaišku, kodėl akcininkai negalėjo pranešimų pasirašyti jų perdavimo metu, be to, teismui nebuvo pateikti patys pranešimai, todėl išlieka nežinomas, nei jų turinys, nei kvietimo data.

D. F., būdamas UAB „B“ generaliniu direktoriumi, per nustatytą laikotarpį VĮ Registrų centrui jis nepateikė 2019 m. UAB „B“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje, todėl jo veiksmai pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 200 iki 3 000 EUR. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika) ir tai, kad nustatytas pažeidimas šiuo metu nėra pašalintas. D. F. nors ir patvirtino, kad savalaikiai nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tačiau savo kaltės neįžvelgė, t. y. neigė subjektyviąją administracinio nusižengimo sudėties pusę, neišreiškė apgailestavimo dėl savo pareigos nevykdymo, todėl pagrindo konstatuoti egzistuojant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinama ir D. F. asmenybė – baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai (paskutinį kartą 2017 m.), galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas (b. l. 13-15). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti D. F. paskyrus baudą, artimą minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam jos dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. F. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 220 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124903137.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.