- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- eCIK-1256/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00252-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alė Bukavinienė, Sigita Rudėnaitė
- Ieškovas
- A. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2022 m. gruodžio 14 d. paduotu ieškovo A. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas A. P. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei S. L. dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai, spręsdami išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, vertindami ieškovo gaunamas pajamas ir nepilnamečių vaikų poreikius, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 ir 3.201 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl tėvų išlaikymo prievolės proporcingumo paskirstymo. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes nevertino bylos įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, kai jo sveikatos būklė itin pablogėjo ir jam 2018 m. pripažintas 30 proc. darbingumas. Ieškovas nurodo, kad jo pajamos yra 246 Eur gaunama mėnesinė išmoka už neįgalumą, todėl jam nebelieka jokių piniginių lėšų savo asmeniniams būtiniesiems poreikiams tenkinti, vaistams įsigyti, ieškovas yra išlaikomas sutuoktinės, kadangi pats nėra pajėgus dirbti, be to, ieškovas turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovo kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Atrankos kolegija taip pat nurodo, kad už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu prašė dviem nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu priteistą kiekvienam vaikui 130 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį sumažinti iki 50 Eur kiekvienam vaikui. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turiniuose ginčuose už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos – iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 proc., bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, ieškovo ginčijama suma – 1920 Eur (260 Eur – 100 Eur) x 12 mėnesių), todėl ieškovas, elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas kasacinį skundą, turėjo sumokėti 44 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl turinio trūkumų, terminas šiam trūkumui ištaisyti nenustatomas.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.