- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-238-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-63-3-00020-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- UAB „Kretingos būstas“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-238-622/2012
2012 m. balandžio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Kretingos būstas“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“ ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo dalinai panaikinti priimtus įsakymus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. A1-688 ir 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. A1-465 dalis, kuriose numatyta, kad UAB ,,Kretingos būstas“ paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore terminuotai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad jis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą vykdo dviejų atsakovo direktoriaus įsakymų pagrindu: 2007-11-22 įsakymo Nr. Al-688 ((duomenys neskelbtini) seniūnijose) ir 2008-07-18 įsakymo Nr. A1-465 (duomenys neskelbtini). Abu šie įsakymai nustato administratoriaus įgaliojimų terminą iki 2012-12-31, tačiau toks termino nustatymas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų bei teisės aiškinimo taisyklių. 2010-11-08 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., 3 str. 1 punktu, administracijos direktorius panaikintų įsakymus toje dalyje, kurioje numatyta UAB „Kretingos būstas“ paskirti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi terminuotai, t. y. iki 2012-12-31. 2010-12-08 raštu Nr. (6.21)-953-5059 atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Ieškovas mano, kad atsakovo priimtas sprendimas ir atsisakymas panaikinti įsakymus toje dalyje, kurioje numatyta UAB „Kretingos būstas“ paskirti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi terminuotai, t.y. iki 2012-12-31 yra neteisingas bei pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas be teisėto pagrindo nustatė administratoriaus įgaliojimų terminą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 5 dalimi administravimas pasibaigia Civilinio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Tuo tarpu administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindai nustatyti Civilinio kodekso 4.251 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte atsakovas įsakymuose nustatydamas ieškovo įgaliojimų administruoti daugiabučius namus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje pabaigos pagrindus turėjo vadovautis Civiliniu kodeksu (įstatymu). Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.251 straipsnis nenumato administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo suėjus tam tikram terminui. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius įsakymais paskirdamas ieškovą bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, toje dalyje, kurioje numatyta, kad UAB „Kretingos būstas“ paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore terminuotai, t. y. iki 2012-12-31, pažeidė Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymuose įtvirtintus principus, viršijo savo kompetenciją ir nepagrįstai apribojo ieškovo teisę laisvai verstis ūkine–komercine administravimo veikla, pažeidė teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) numatyti administravimo pasibaigimo pagrindai, nustatant, kad paskirtas administratorius gali būti pakeičiamas kitu administratoriumi, atliekant administratoriaus keitimo procedūrą daugiabučių namų savininkų valia, kai to pageidauja daugiau nei pusė daugiabučio namo savininkų. Pavyzdiniai nuostatai nenumatė galimybės skirti administratorių nustatant terminą. Pažymėjo, jog vadovaudamasis Civiliniu kodeksu ir 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 atsakovas 2003-01-09 valdybos ir 2004-02-06 direktoriaus įsakymais paskirdama SP UAB „Kretingos komunalininkas“ bendrosios nuosavybės administratoriumi nenustatė jokio administratoriaus įgaliojimų termino, t.y. administratorius buvo paskirtas neterminuota.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-08-10 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas ginčija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų dalis – individualų administracinį aktą (LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Skundžiamas administracinis aktas priimtas savivaldos institucijai realizuojant LR CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad administratorius skiriamas ne vienašaliu atsakovo sprendimu, bet yra būtinas administratoriaus sutikimas administruoti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis sieja ir civiliniai santykiai. Taigi turto administravimo santykiai yra civiliniai, tačiau jie atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 str. 2 dalies 3 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto taikymo prasme (šiame punkte nurodytas įstatymo viršenybės principas, kuriuo viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis ir pagal kurį viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose) reiškia, kad nagrinėjamuoju atveju atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą. Taip pat nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė neginčijo, jog ieškovė UAB „Kretingos būstas“ žinojo apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. A1-688 ir 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. A1-465 priėmimo vietą ir laiką. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-688 priimtas 2007 m. lapkričio 22 d. ir įsakymas Nr. A1-465 priimtas 2008 m. liepos 18 d. ir pasirašytinai įteiktas, tą patvirtina teismui pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės įsakymų registrų kopijoje užfiksuoti duomenys. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymų Nr. A1-688 ir 2008 m. liepos 18 d. priėmimo datą UAB „Kretingos būstas“ žinojo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalimi ir 2.82 straipsnio 4 dalimi, šiuos įsakymus ar jų dalis buvo galima apskųsti atitinkamai iki 2008 m. vasario 22 d. ir 2008 m. spalio 18 d. o ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2011 m. sausio 13 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikytina ieškinio senatis ir tuo pagrindu atmetė ieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kretingos būstas“ prašo panaikinti 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo, priimti naują sprendimą ir visiškai patenkinti apelianto UAB „Kretingos būstas“ atsakovui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. UAB „Kretingos būstas“ tai, kad jo teisės 2007 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-688 ir 2008 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-465 buvo pažeistos, suvokė kur kas vėliau nei sužinojo apie šių (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų priėmimą. UAB „Kretingos būstas“ suvokimas, kad jo teisės buvo pažeistos, neatsiejamai yra susijęs su sužinojimu apie 2008 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1277/2008, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimas tam tikram terminui Lietuvos Respublikos teises aktuose nėra numatytas ir kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimas tam tikram konkrečiam terminui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, kuriame nurodytas įstatymo viršenybės principas, kuriuo viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis ir pagal kurį viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, taikymo prasme reiškia įstatymo viršenybės principo pažeidimą. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais apeliantas UAB „Kretingos būstas“ suprato savo teisių pažeidimą, padarytą apeliantą UAB „Kretingos būstas“ daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi paskiriant konkrečiam terminui, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31d. UAB „Kretingos būstas“ veiklos ir dokumentų teisinį auditas buvo atliktas tik 2010 m. rudenį, kai 2010 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi apelianto UAB „Kretingos būstas“ akcijas iš bankrutavusia pripažintos UAB „Genra“ nupirko UAB „Facilities Management“. UAB „Kretingos būstas“ 2010-11-09 prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės direktorius, nenurodydamas konkrečių argumentų, atmetė 2010 m. gruodžio 8 d. raštu. UAB „Kretingos būstas“, reaguodamas į atsakovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atsisakymą pašalinti pažeidimus, 2011 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą. Kadangi šiuo atveju apeliantas UAB „Kretingos būstas“ tai, kad jo teisės buvo pažeistos, suprato 2010 m. lapkričio mėnesį, o į teismą buvo kreiptasi 2011 m. sausio mėnesį, todėl net ir taikant sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą nėra pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino pasibaigimą iki kreipimosi į teismą. Be to, minėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nėra vienkartinio teisės taikymo aktai, skirti išspręsti konkretų ir baigtinį klausimą. 2007 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-688 ir 2008 m. liepos 18 d. ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-465 dalių dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo tam tikram fiksuotam laikotarpiui neteisėtumas (prieštaravimas Lietuvos Respublikos teisės aktams ir Lietuvos teismų praktikai) sąlygoja trunkančio (tęstinio) apelianto UAB „Kretingos būstas“ teisės pažeidimo atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Apelianto UAB „Kretingos būstas“ pareikštam reikalavimui turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas CK 1.125 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties termino taikymas negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu. Be to, Atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai prašant taikyti ieškinio senaties terminą ir Kretingos rajono apylinkės teismui konstatavus ieškinio senaties termino pabaigą, Kretingos rajono apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti realų pagrįsto apelianto UAB „Kretingos būstas“ reikalavimo užtikrinimą, turėjo ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2003-01-09 (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1 SP UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo paskirta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (b. l. 9). 2005 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo reorganizuota ir jos dalies turto, teisių ir pareigų pagrindu 2006-02-01 įsteigta UAB „Kretingos būstas“ (b. l. 11, 67, 68). 2007-11-22 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-687 buvo papildytas minėtas 2003-01-09 (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdybos sprendimas, nurodant, kad SP UAB „Kretingos komunalininkas“ skiriamas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2012-12-31 (b. l. 12). 2007-11-22 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-688 netekusiu galios buvo pripažintas 2004-02-06 įsakymas, ir po reorganizavimo įsteigtai UAB „Kretingos būstas“ buvo perduota dalis UAB „Kretingos komunalininkas“ veiklos ir ji buvo paskirta bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (duomenys neskelbtini) seniūnijose taip pat iki 2012-12-31 (b. l. 13). 2008-07-18 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-465 buvo panaikintas 2003-01-09 valdybos sprendimas Nr. 1, ir ieškovas UAB „Kretingos būtas“ paskirtas ir (duomenys neskelbtini) esančių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi iki 2012-12-31 (b. l. 14). Iš pridėtų sąrašų matyti kurie namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), administruoti priskirti UAB „Kretingos būstas“ (b. l. 70-72, 74-76, 78-80).
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Civilinių teisinių santykių stabilumui užtikrinti civilinėje teisėje egzistuoja ieškinio senaties institutas, kuris reiškia įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Šio termino pabaigos teisiniai padariniai yra tokie, kad jeigu ieškinio senaties terminas pasibaigia iki ieškinio teisme pareiškimo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų — subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas ir kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios teisės yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali ir nesutapti, nes apie teisės pažeidimą asmuo gali sužinoti vėliau. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas suteikia asmeniui galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie savo pažeistą teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio (reikia nustatyti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo esant tam tikroms aplinkybėms turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtų įsakymų priėmimo momentas sutampa su ieškovo sužinojimu apie jo teisės pažeidimą momentu. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas apie jo teisių pažeidimą sužinojo vėliau, t. y. 2008 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1277/2008. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimas tam tikram terminui Lietuvos Respublikos teises aktuose nėra numatytas. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio mėnesį Klaipėdos apygardos teisme UAB „Genra“ buvo iškelta bankroto byla ir apelianto UAB „Kretingos būstas“ veiklos ir dokumentų teisinis auditas buvo atliktas tik 2010 m. rudenį, kai 2009 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutartimi apelianto UAB „Kretingos būstas“ akcijas iš bankrutavusia pripažintos UAB „Genra“ nupirko UAB „Facilities Management“. Atlikus UAB „Kretingos būstas“ veiklos ir dokumentų teisinį auditą, apeliantas UAB „Kretingos būstas“ į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi su 2010 m. lapkričio 9 d. prašymu „Dėl dalies (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo“. Apelianto UAB „Kretingos būstas“ 2010 m. lapkričio 9 d. prašymas (duomenys neskelbtini) savivaldybės direktoriaus, atmestas 2010 m. gruodžio 8 d. raštu ir apeliantas UAB „Kretingos būstas“, 2011 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliantas UAB „Kretingos būstas“ pripažintinas rūpestingu ir apdairiu, kuris, sužinojęs apie jo teisės pažeidimą, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeistai teisei ginti bei konstatuotina, kad apeliantas nepraleido 3 mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ieškinio reikalavimų.
Apeliantas nurodo, kad atsakovas minėtais įsakymais be teisėto pagrindo nustatė apelianto įgaliojimų terminą, o apeliantui kreipusis dėl dalinio tokių įsakymų panaikinimo - nepagrįstai atsisakė juos panaikinti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodymais.
Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalis, CK 4.236 straipsnio 2 dalį minėtų objektų administratoriaus paskyrimas yra atsakovo kompetencija, todėl konstatuotina, kad, atlikdamas šią funkciją, atsakovas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, t. y. jam taikytinos viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančios bendrosios nuostatos, tarp jų ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai.
Byloje nustatyta, kad 2003-01-09 (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1 SP UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo paskirta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. 2004-02-06 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-61 SP UAB „Kretingos komunalininkas“ papildomai buvo paskirta daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijose, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.2005 m. pabaigoje – 2006 m. pradžioje SP UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo reorganizuota ir jos dalies turto, teisių ir pareigų pagrindu 2006-02-01 įsteigta UAB „Kretingos būstas“. 2007-11-22 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-687 buvo papildytas minėtas 2003-01-09 (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdybos sprendimas, nurodant, kad SP UAB „Kretingos komunalininkas" skiriamas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2012-12-31. Po reorganizavimo daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų administravimo veikla (duomenys neskelbtini) buvo paskirta SP UAB „Kretingos komunalininkas“, o (duomenys neskelbtini) esančiose seniūnijose – ieškovui UAB „Kretingos būstas“. 2008-07-18 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-465 buvo panaikintas 2003-01-09 valdybos sprendimas Nr. 1, o ieškovas UAB „Kretingos būtas“ paskirtas (duomenys neskelbtini) mieste esančių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi taip pat iki 2012-12-31. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Kretingos būstas“ butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą vykdo dviejų atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu: 2007-11-22 įsakymo Nr. Al-688 ir 2008-07-18 įsakymo Nr. Al-465. Abu šie įsakymai nustato administratoriaus įgaliojimų terminą iki 2012-12-31.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4.236 straipsnio 2 dalimi administratoriaus paskyrimas yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija bei atlikdamas šią funkciją, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Tai reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagristi įstatymais.
Teisinius santykius dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, reglamentuoja Civilinio kodekso 4.84 straipsnis, šio straipsnio 3 dalies pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtinti Pavyzdiniai nuostatai bei Civilinio kodekso 4.236, 4.250 ir 4.251 straipsniai. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato bendrus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo ir nurodyto administravimo pasibaigimo pagrindus. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 5 dalimi administravimas pasibaigia Civilinio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Tuo tarpu administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindai nustatyti Civilinio kodekso 4.251 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Civilinio kodekso 4.250 straipsnio ir 4.251 straipsnio normų tarpusavio ryšį, pažymi, kad pirmoji iš jų (Civilinio kodekso 4.250 straipsnis) yra adresuota paties administravimo objektui, t. y. joje kalbama apie administravimo poreikio pasibaigimą, ir nėra jokių nuorodų į administravimo subjektą (turto administratorių). Tuo tarpu antroji norma (Civilinio kodekso 4.251 straipsnis) specialiai skirta turto administravimo subjektui (turto administratoriui), joje pateiktos nuostatos įgaliojimo pasibaigimo aspektu nukreiptos į turto administratorių. Tai reiškia, kad nurodytos Civilinio kodekso normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl nuostatos, nurodytos vienoje iš jų, negali būti taikomos kitos normos veikimo sferoje. Kalbant apie administratoriaus įgaliojimų pasibaigimą suėjus tam tikram terminui (tačiau nepasibaigus administravimo poreikiui, t. y. neišnykus Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatytiems administravimo teisiniams pagrindams), tai taip pat reiškia, kad toks įgaliojimų pasibaigimo pagrindas turėtų būti nurodytas (specialiai aptartas) būtent CK 4.251 straipsnyje. Tačiau konstatuotina, kad šiuo atveju taip nėra, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad išvardintos teisės normos tiesiogiai nenumato turto administratoriaus skyrimo termino nustatymo. Priešingai, iš minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 603 3 punkto aiškiai matyti, kad butų ir kitų patalpų administravimas nustatomas (bus vykdomas) iki daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros sudarymo, ir tai yra siejama su konkretaus administratoriaus paskyrimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartis a.b. Nr. A143 - 1277/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. atsakovas įsakymuose nustatydamas ieškovo įgaliojimų administruoti daugiabučius namus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje pabaigos pagrindus turėjo vadovautis Civiliniu kodeksu, o Civilinio kodekso 4.251 straipsnis nenumato administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo suėjus tam tikram terminui. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius Įsakymais paskirdamas ieškovą bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, toje dalyje, kurioje numatyta, kad UAB „Kretingos būstas“ paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore terminuotai, t. y. iki 2012-12-31, pažeidė Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymuose įtvirtintus principus, viršijo savo kompetenciją ir nepagrįstai apribojo ieškovo teisę laisvai verstis ūkine–komercine administravimo veikla, pažeidė teisėtus lūkesčius. Šią išvadą patvirtina ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje konstatavo, jog materialinės teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimas tam tikram terminui jose nėra numatytas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto taikymo prasme (šiame punkte nurodytas įstatymo viršenybės principas) tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas (savivaldybės administracija) pažeidė įstatymo viršenybės principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartis a.b. Nr. A143 - 1277/2008).
Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas naikintinas– ieškovo ieškinys tenkintinas – atsakovas įpareigotinas panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-22 įsakymą Nr. Al-688 ir 2008-07-18 įsakymą Nr. Al-465 toje dalyje, kurioje numatyta, kad UAB „Kretingos būstas“ paskirta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi terminuotai, t. y. iki 2012-12-31 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus ieškovo ieškinį bei apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 409 Lt žyminio mokesčio (b. l. 25, 42, 108).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės administraciją panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-22 įsakymą Nr. Al-688 ir 2008-07-18 įsakymą Nr. Al-465 toje dalyje, kurioje numatyta, kad UAB „Kretingos būstas“ paskirta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi terminuotai, t. y. iki 2012-12-31
Iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteisti 409 Lt sumokėto žyminio mokesčio ieškovui UAB „Kretingos būstas“.