- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-10935-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06047-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ turto bankas, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras, A. G., V. G., N. S., V. R.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ turto bankas, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras, A. G., V. G., N. S., V. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. S. po savo vyro J. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina, kuri buvo našlė. Motina po jos vyro ir pareiškėjos tėvo mirties būdama senyvo amžiaus, prastos sveikatos ir teisiškai neišprususi, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Butas buvo privatizuotas, visos su juo susijusios sutartys sudarytos S. S. vardu. (duomenys neskelbtini) pareiškėja padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau sužinojo, jog motina palikimo nepriėmė po savo vyro ir pareiškėjos tėvo mirties. Palikimo priėmimo reikalų pareiškėja spręsti laiku negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Kad motina po savo vyro mirties priėmė palikimą jį pradėdama valdyti įrodo faktas, jog ji iki mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini) ; jame dabar gyvena pareiškėja su sūnumi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu nurodė teismui spręsti pareiškimą savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras atsiliepimu nurodė, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepimu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina, kuri buvo našlė. Motina po jos vyro mirties buvo jau senyvo amžiaus, prastos sveikatos ir teisiškai neišprususi, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, po vyro mirties likęs butas buvo privatizuotas, visos su juo susijusios sutartys sudarytos būtent S. S. vardu. (duomenys neskelbtini) pareiškėja padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tačiau sužinojo, jog motina palikimo nepriėmė po savo vyro ir pareiškėjos tėvo mirties. Palikimo priėmimo reikalų pareiškėja spręsti laiku negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Kad motina po savo vyro mirties priėmė palikimą jį pradėdama valdyti įrodo faktas, jog ji iki mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini) ; jame dabar gyvena pareiškėja.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina po savo vyro mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, be to, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas, kuriame iki savo mirties gyveno pareiškėjos motina, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, tvarkė. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėjos motina po vyro mirties palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti.
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog S. S. po J. S. mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444 -448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S. (gimęs (duomenys neskelbtini) ) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė S. S. (gimusi (duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) ), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.