- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- E1-194-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00021-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymą dėl E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos finansinės baudos pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo tą pačią dieną, E. B. buvo paskirta 600,00 GBP bauda už tai, kad jis 2014 m. birželio 30 d. Grange kelyje (Grange Road), E13 0HA, sostinės policijos vyriausiajam pareigūnui pareikalavus, nepateikė informacijos, susijusios su transporto priemonės Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, tapatybe.
Minėtu sprendimu E. B. buvo paskirta bendra 745,00 GBP finansinė bauda t. y. 600 GBP bauda, 85,00 GBP už teismo proceso arba administracinio proceso, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas, 60,00 GBP suma į visuomeninį fondą arba nukentėjusiųjų asmenų paramos organizacijai.
Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinė institucija prašo pripažinti ir vykdyti E. B. paskirtą piniginę baudą.
Teismo posėdžio metu E. B. paaiškino, kad jis nepadarė Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašyme nurodyto teisės pažeidimo. Londone gyveno šešis metus, ten jis gyveno ir 2014 m. birželio 30 d. Jis dvi savaites dirbo įmonėje „F.“ kurjeriu. Įsidarbinant minėtoje įmonėje buvo padaryta jo vairuotojo pažymėjimo kopija, kuri pasiliko įmonėje. E. B. mano, kad kitas asmuo galėjo pasinaudoti jo tapatybe, kadangi jis pats Jungtinėje Karalystėje jokių reikalų su policija neturėjo. Taip pat E. B. teigė, kad 2014 m. spalio 14 d. jam nebuvo įteiktas joks šaukimas, Kaune jis niekada negyveno.
Motyvuojamoji dalis
Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymas netenkintinas.
Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo taisyklės nustatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR (toliau – Pamatinis sprendimas) dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kurio nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 365¹ ir 365² straipsnius. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Taigi teismas pripažindamas Europos Sąjungos valstybės narės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę nevertina kitos valstybės teismo sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo. Vis tik minėta Pamatinio sprendimo nuostata, tiek Lietuvos Respublikos BPK nuostatos nustato, kad teismas Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo gali nepripažinti, nustačius įstatyme numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimo pagrindą.
Lietuvos Respublikos BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.
Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos pateiktame liudijime nurodyta, kad E. B. asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, tačiau jam asmeniškai buvo įteiktas 2014 m. spalio 14 d. teismo šaukimas, jis buvo informuotas apie numatyto teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir datą, jis buvo informuotas, jog sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymas buvo tenkintas, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis buvo panaikinta, kadangi žemesnės instancijos teismas neįvykdė pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą E. B. nedalyvaujant, jam buvo akivaizdžiai žinoma apie minėtos bylos nagrinėjimą.
Teismas, siekdamas patikrinti anksčiau minėtame liudijime nurodytą informaciją bei E. B. teisme duotus paaiškinimus, kad jam 2014 m. spalio 14 d. šaukimas nebuvo įteiktas, apie bylos nagrinėjimą jis nežinojo, kreipėsi į prašymą pateikusią instituciją prašydamas pateikti duomenis, kurie patvirtintų, jog E. B. buvo asmeniškai informuotas apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apie tai, kad E. B. buvo informuotas, jog sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą. Čia pažymėtina, kad teismas su iš esmės analogiško turinio prašymais į Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinę instituciją kreipėsi kelis kartus. Toks prašymas 2017 m. gruodžio 1 d. buvo siųstas liudijime nurodytu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Analogiškas prašymas tuo pačiu elektroniniu paštu buvo siunčiamas ir 2017 m. gruodžio 27 d. Vis tik joks atsakymas į pateiktą prašymą nebuvo gautas. Negavus atsakymo į pateiktus prašymus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. prašė informuoti, ar anksčiau minėti prašymai dėl duomenų pateikimo apskritai buvo gauti Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinėje institucijoje, tačiau jokio atsakymo teismas ir vėl negavo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 19 d. buvo gautas Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos raštas, kuriame prašoma informuoti apie prašymo nagrinėjimą. Šiame rašte nurodomas toks pats institucijos elektroninio pašto adresas, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas siuntė anksčiau minėtus prašymus dėl duomenų pateikimo. Taigi nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog prašymai dėl duomenų pateikimo buvo išsiųsti realiai egzistuojančiu ir naudojamu kompetentingos institucijos elektroniniu paštu, vis tik ši institucija į siųstus prašymus niekaip nereagavo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. dar kartą išsiuntė prašymą dėl duomenų pateikimo Jungtinės Karalystės vyriausybės oficialiame puslapyje nurodytais elektroniniais paštais, taip pat ir paprastu paštu. Iš siuntos paieškos matyti, kad teismo prašymas dėl papildomų duomenų institucijai buvo įteiktas 2018 m. vasario 2 d., tačiau institucija jokio atsakymo nei elektroniniu paštu, nei paprastu paštu nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas taip pat prašė, jog institucija, gavus siųstą raštą, informuotų (elektroniniu paštu ar telefonu) teismą apie rašto gavimo faktą. Vis tik ir šiuo atveju Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinė institucija į prašymą niekaip nereagavo.
Taigi teismas atsižvelgęs į tai, jog nebuvo gauti duomenys, kurie patvirtintų, kad E. B. iš tikrųjų asmeniškai buvo įteiktas 2014 m. spalio 14 d. teismo šaukimas, jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir datą, jis buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesivadovauti E. B. paaiškinimu, jog jis nežinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo turimo medžiagos negalima daryti išvados, kad E. B. buvo asmeniškai informuotas ir gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimą tokiu būdu, kad būtų akivaizdu, jog jis apie tai žinojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. B. prašymo nagrinėjimo metu nurodė, kad niekada nėra gyvenęs liudijime nurodytoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų E. B. minėtoje vietoje gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas nagrinėjamoje situacijoje konstatuoja Lietuvos Respublikos BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytus atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindus ir pateiktą prašymą atsisako tenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą 745,00 GBP dydžio piniginę sankciją Lietuvos Respublikoje.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei Anglijos ir Velso Finansinių baudų tarpusavio pripažinimo įstaigai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.