Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, kaltinamajam St. F. B., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajam Č. Ž., jo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje St. F. B., gimęs 1938 m. rugpjūčio 30 d., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p.

Išnagrinėjęs baudžiamąją, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

St. F. B., 2006 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, garažų bendrijos „Š.“, esančios (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, tyčia vieną kartą smogęs peiliu Č. Ž. į krūtinės ląstos dešiniąją pusę ir padaręs jam tuo durtinę - pjautinę nekiauryminę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kuri komplikavosi uždegimu, nesunkiai sutrikdė nukentėjusio Č. Ž. sveikatą.

St. F. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. gegužės 22 d. nukentėjusiam Č. Ž. jis peiliu specialiai nedūrė ir nei sužaloti, nei nužudyti jo nenorėjo. Atėjęs į jo garažą, Č. Ž. norėjo su juo pasikalbėti. Jam liepus Č. Ž. išeiti, šis jį puolė, kelis kartus spyrė jam į koją ir ranką. Gindamasis, jis pagriebė po ranka pasitaikiusį peilį ir mojavo juo prieš Č. Ž., norėdamas apsiginti. Mojuodamas peiliu, padarė sužalojimus Č. Ž. krūtinėje bei rankoje, bet šie jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Jis Č. Ž. sužalojo gindamasis nuo pastarojo agresyvių veiksmų

Nukentėjęs Č. Ž. parodė, kad, su kaltinamuoju konfliktai kildavo pastoviai, nes, šiam automobiliu užstatant jo garažo duris, jis negalėdavo patekti į savo garažą. Prašomas patraukti automobilį, kaltinamasis jį pastoviai koneveikdavo ir grasindavo. Įvykio dieną, t.y. 2006 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., jis atvažiavo į garažų bendriją „Š.“ ir pasistatė savo automobilį garaže. Uždarinėjant garažo duris, prie jo priėjęs neblaivus kaltinamasis, prikibo, pradėjo jį stumdyti ir koneveikti. Užrakinęs savo garažo duris, jis ėjo link išėjimo. Eidamas, už savęs išgirdo žingsnius ir, atsisukęs, pajuto smūgį į krūtinę bei pamatė, kad su peiliu rankoje kaltinamasis vėl bando jam smogti. Tada jis sugriebė kaltinamąjį ir neleido šiam dar kartą smogti jam peiliu. Tarp jų prasidėjo grumtynės, kurių metu jis mėgino iš kaltinamojo atimti peilį, bet kaltinamasis jį parvertė ant žemės ir, užgriuvęs ant jo, vėl bandė įdurti jam peiliu. Jam pradėjus šauktis pagalbos, pamatė pribėgusį kito garažo kaimyną G. G., kuris nuo jo kaltinamąjį St. F. B. atitraukė. Mėginimo atimti peilį metu, peiliu buvo sužalota jo ranka. Po sužalojimo būdamas nedarbingas, patyrė turtinę žalą, nes negavo viso jam priklausiusio atlyginimo. Nukentėjo taip pat ir jo profesinė karjera (dėl sužalojimo jis nebuvo skiriamas vadovauti prestižiniams statybos objektams). Dėl įvykio jis ir jo šeima tapo nesaugūs bei vengia automobilį statyti garaže. Prašo priteisti jam 6958,32 lt turtinei žalai atlyginti, 43.041,68 lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500 lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Liudytojas G. G. parodė, kad, būdamas nuo konflikto dalyvių už 6-7 metrų, pamatė, jog, iš garažų su portfeliu rankoje išeinantį Č. Ž., iš paskos sekęs ir koneveikęs kaltinamasis, išsitraukė peilį. Nukentėjusiam Č. Ž. sustojus ir atsisukus į kaltinamąjį, šis dūrė jam peiliu į krūtinę. Nukentėjęs Č. Ž. išmetė iš rankos neštą portfelį ir, pagriebęs bei laikydamas kaltinamajam už rankos, kurioje šis laikė peilį, nugriuvo aukštielninkas. Kaltinamasis užgriuvo ant jo. Nugriuvę jie grūmėsi. Pribėgęs prie jų, jis pagriebė ir atitraukė kaltinamojo rankas. Vienoje iš jo rankų buvo peilis. Norėdamas peilį atimti, jis užlaužė kaltinamajam ranką ir peilis nukrito šalia nukentėjusio. Atitraukęs nuo nukentėjusio kaltinamąjį pamatė, kad nukentėjusiam iš krūtinės bėga kraujas. Jis nukentėjusį pakėlė ir, išvedė į lauką. Nukentėjusiajam paklausus kur jo portfelis, kaltinamasis pasisakė jį pasiėmęs, bet, atvykus policijai, to išsigynė ir tik prispirtas, portfelį sugrąžino.

Liudytojas S. J. parodė, kad, pamatęs sužeistą į krūtinę nukentėjusį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir suteikė nukentėjusiam pirmąją med. pagalbą. Tuo metu matė ir pirmyn atgal po bendrijos garažų koridorių vaikštantį kaltinamąjį.

Liudytojai D. M. ir N. D. parodė, kad, jiems atvykus prie įvažiavimo į bendrijos „Šarkuva“garažus, jie rado sėdintį ant žemes sužalotą Č. Ž. šalia kurio buvo peilis. Č. Ž. paaiškino, kad jį peiliu sužalojo garažo Nr. 1-72 savininkas. Kaltinamasis aiškino, kad konfliktas su Č. Ž. įvyko jo garaže, bet garaže kraujo nebuvo ir grumtynių pėdsakų jame nesimatė. Kraujo dėmę jie rado pravažiavimo tarp garažų take.

Liudytojas D. D. parodė, kad atvykę Su A. Ž. į įvykio vietą, kraujo dėmes jie rado tik maždaug už 10 metrų nuo įvažiavimo ant grindinio garažų bendrame koridoriuje ir, saugodami jas nuo išvažinėjimo, uždengė. Kitose pravažiavimo vietose kraujo pritaškyta nebuvo.

Liudytojas E. S. parodė, kad, apžiūrėjęs įvykio vietą, lauke, prie įvažiavimo į garažų masyvą, paėmė peilį, o garažų masyvo viduje ant pravažiavimo rado tik vienoje vietoje buvusių kraujo dėmių buvimo vietą.

Liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba Kauno m. GMPS gydytoja. 2006-05-22 apie 17.30 val. gavo pranešimą, kad Kuršių gatvėje yra sužalotas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė ant žemes sėdintį vyriškį, kuris rankomis laikė užsiėmęs už žaizdos krūtines srityje. Jis paaiškino, kad jį garažų masyve užpuolė ir peiliu sužalojo kitas vyriškis. Apžiūrėjusi Č. Ž. krūtinę, ji pamatė kraujuojančią žaizdą, kurią nukentėjusysis laikė užspaudęs rankomis. Sutvarsčius žaizdą, nukentėjusysis buvo nuvežtas į KMUK.

Liudytojas V. K. parodė, kad atvykęs į operacinę apžiūrėjo Č. Ž., kuriam dešinėje krūtinės pusėje antrame tarpšonkauliniame tarpe buvo apie 2 cm ilgio, lygiais kraštais, durtinė-pjautinė žaizda ir kairėje plaštakoje, nykščio pakylos srityje, pjautinė žaizda. Patikrinęs krūtinės žaizdą įsitikino, kad jos kanalas neina į krūtinės ląstos vidų, o baigiasi raumenyse, žaizdą išplovė ir užsiuvo. Kairės rankos plaštakos žaizdą taip pat išplovė ir užsiuvo.

2006 m. gegužes 22d. įvykio vietos apžiūros protokolu konstatuota, kad bintas ir peilis buvo rasti prie įvažiavimo į garažų bendriją „Š.“, kur po sužalojimo sėdėjo nukentėjusysis, o tik įėjus į garažų masyvo teritoriją už 12-os metrų nuo įėjimo buvo rastos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės (t.1, b.l. 9-14) .

2006 m. rugpjūčio 2 d. ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados aktais konstatuota, kad 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolais metu kaltinamojo garaže Nr. 1-72, vienoje iš tyrimui paimtų nuoskutų nuo kaltinamojo garažo grindų buvo rastas kraujas, tačiau nustatyti, kam jis priklausė, dėl rasto labai mažo jo kiekio, negalima, o kitoje nuoskutoje kraujo nerasta.

Teismo medicinos specialisto išvadų aktais Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad įvykio metu nukentėjusiam Č. Ž. dėl durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o dėl kairės plaštakos durtinės pjautinės žaizdos - sveikata sutrikdyta buvo nežymiai.

2006 m. liepos 11 d. specialisto aktu konstatuota, kad įvykio vietoje rasto virtuvinio peilio geležtės ilgis yra apie 11,5 cm, o jo geležtės plotis apie 2,1 cm.

Teismo medicinos specialisto išvados aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant Č. Ž. švarko, kelnių, baltinėlių, dviejų bintų gniužulų, peilio geležtes rastas žmogaus kraujas gali priklausyti nukentėjusiam Č. Ž..

2007 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusio Č. Ž. marškinėlių kiauryminis durtinis pjautinis pažeidimas, turintis atitikmenų nukentėjusiojo kūne, padarytas vienu smūgiu, duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis.

2007 m. rugsėjo 10 – 2008 m. sausio 29 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, nukentėjusiam Č. Ž. kietu buku daiktu vieno poveikio pasėkoje konstatuotas galimai peiliu, padarytas durtinis – pjautinis nekiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas padarytas buvo nukentėjusio Č. Ž. nurodytu būdu, t.y. suduodant jam vieną smūgį peiliu iš priekio kiek iš dešinės ir užpakalin kiek kairėn galėjo būti padarytas bei, kad toks sužalojimas negalėjo būti padarytas kaltinamojo St. F. B. nurodytu būdu, t.y. ginantis ir mosuojant peiliu Šiuo aktu taip pat konstatuota, kad, nukentėjusiam Č. Ž. padaryti kairės plaštakos 1-o piršto žaizda ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus sužalojimas su poodine kraujosruva galėjo atsirasti savigynos metu, bandant iš kaltinamojo atimti peilį, bei, kad nukentėjusiajam padarytas krūtinės ląstos sužalojimas komplikavosi uždegimu ir dėl šio sužalojimo jo sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Kaltinamojo St. F. B. parodymai apie tai, kad nukentėjusį jis sužalojo savo garaže gindamasis nuo jo ir dar vieno jam nepažįstamo asmens prieš jį vartoto smurto, faktiniais bylos duomenimis, nepatvirtinti ir jiems prieštarauja. Nukentėjusio garaže grumtynių žymių, nekonstatuota ir nukentėjusio kraujo, nerasta. Nukentėjusiojo Č. Ž. teigimu, jam apėjus jį bekeikiantį ir begrasinantį kaltinamąjį bei einant link išėjimo iš garažų masyvo, kaltinamasis jį pasivijo ir, jam atsisukus į kaltinamąjį, šis peiliu dūrė į krūtinę. Tokią šio įvykio eigą patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo G. G. parodymai. Nukentėjusio Č. Ž. parodymus apie tai, kad sužalotas jis buvo ne kaltinamojo garaže, bet pravažiavime tarp garažų jam einant link išėjimo, taip pat patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusio kraujo radimas nukentėjusio Č. Ž. ir liudytojo G. G. nurodytoje grumtynių vietoje, t.y. pravažiavime tarp garažų. Vadinasi, teigdamas, jog nukentėjusį peiliu jis sužalojo savo garaže, kaltinamasis St. F. B. taip pat sako netiesą.

Ekspertų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusysis sužalotas buvo tiesioginio smūgio peiliu į krūtinę pasėkoje bei, kad minėtas nukentėjusiam konstatuotas sužalojimas negalėjo būti padarytas kaltinamajam mosuojant prieš nukentėjusį peiliu, nes nukentėjusiajam peiliu suduotas smūgis ėjo iš priekio kiek iš dešinės užpakalin kiek kairėn. Vadinasi ir šioje dalyje kaltinamasis, teigdamas, jog nukentėjusį jis sužalojo mosuodamas prieš nukentėjusį peiliu, taip pat sako netiesą. Esant minėtoms aplinkybėms kolegija kaltinamojo St. F. B. parodymus vertina kritiškai ir jais tiki tiek, kiek jie neprieštarauja kitai faktinei bylos medžiagai.

Duomenys byloje rodo, kad nukentėjusiojo duoti parodymai taip pat buvo nepastovūs.

2006 m. gegužės 22 d. protokole pareiškime (t.1, b.l. 7) nukentėjusysis teigė, kad, išgirdęs iš paskos žingsnius, staiga atsisuko ir pajuto dūrį į krūtinę. Po dūrio, kaltinamasis peilį ištraukė ir mėgino suduoti jam antrą kartą, bet jis, sugavęs kaltinamojo ranką, sugriebė už jos. Tuomet kaltinamasis, nuvertęs jį ant žemės, mėgino įdurti į pilvą, bet atbėgęs kaimynas, kaltinamąjį nuo jo nutraukė. Laukiant policijos, kaltinamasis jam grasino susidorojimu ir įvairiomis tarnybomis. Apklaustas 2006 m. birželio 7 d. (t.1, b.l. 66-68) parodė, kad su kaltinamuoju jis buvo susipykęs, kad įvykio dieną kaltinamasis jį koliojo, stumdė, pasivijo benueinantį ir, jam atsisukus, dūrė peiliu į krūtinę ir mėgino suduoti peiliu dar ir antrą kartą, bet jis sugriebė kaltinamojo rankos riešą ir suduoti neleido. Laikant kaltinamojo ranką su peiliu už riešo ir mėginant atimti iš kaltinamojo peilį, šis muistėsi ir sukinėjosi. Tuomet jis už kažko užkliuvęs, prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindinio. Kaltinamasis užkritęs ant jo, vis tiek bandė jam įdurti, o jis, laikydamas kaltinamojo ranką už riešo, bandė iš jo rankos ištraukti peilį. Prie jų pribėgęs garažo kaimynas, kaltinamąjį nuo jo nutraukė. Kaltinamojo rankoje laikytas peilis nukrito ant grindinio. Jam atsistojus, kaltinamasis bandė iškritusį ant žemės peilį pagriebti, bet jis tai padarė greičiau ir, pakėlęs nuo žemės peilį, išėjo į lauką, o kaltinamasis, grasindamas, kad vis tiek savo padarys, nuėjo į garažą. Apklausiamas 2006 m. spalio 31 d. (t.1, b.l. 73-74), parodė, kad, įvykio dieną prie jo priėjęs kaltinamasis jį koliojo, stumdė, grasino sudaužyti jo mašiną bei jį nužudyti, o tos pat dienos akistatos su kaltinamuoju metu teigė, kad kaltinamąjį nuo jo nutraukus, šis mėgino pagriebti iškritusį ant žemės peilį ir grasino, kad vis tiek savo padarys (t.1, b.l. 82). 2006 m. lapkričio 9 d. pareiškime ( t.1, b.l. 193-195) nurodė, kad kaltinamasis, su kuriuo jis buvo pažįstamas tik iš matymo, ketindamas jį nužudyti, be jokios dingsties peiliu jam į krūtinę smogė ne vieną, bet keletą kartų. Duodamas parodymus 2006 m. lapkričio 28 d. (t.2, b.l. 19-20) taip pat teigė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo agresyvus, labai susinervinęs ir jį plūdo bei grasino užmušti. Jam nuo kaltinamojo nueinant, šis ir toliau jam grasino, kad užmuš, kad su juo susidoros. Pavijęs ir peiliu smogęs vieną smūgį, kaltinamasis užsimojo ir smogė jam dar kartą, bet jis spėjo jo ranką pagauti už riešo. Kaltinamasis vis tiek bandė jam įdurti. Jiems nuvirtus, kaltinamasis ir toliau bandė jam įdurti, ranką su peiliu spausdamas prie krūtinės bei sakydamas, jog vis tiek jį užmuš. Kaimynui kaltinamąjį atitraukus, peilis iš jo rankų iškrito ant žemės. Tai pamatęs, kaltinamais mėgino iškritusį peilį nuo žemės paimti, bet jis peilį pagriebė pirmas. Jam išėjus iš garažo masyvo į lauką ir prašant iškviesti greitąją med. pagalbą, kaltinamasis ir toliau grasino, sakydamas ‚... aš vis tiek su tavim susidorosiu“. Šiuos savo parodymus kaltinamasis užbaigė teiginiu, kad kaltinamasis, norėdamas jį nužudyti, sąmoningai peiliu jam smogė „bent tris kartus“. 2007 m. balandžio 19 d. duodamas parodymus teisme (t.2, b.l. 114-115), nukentėjusysis parodė, kad, jam sugriebus kaltinamąjį už rankos riešo, šis jį pargriovė ir pats visu svoriu užgriuvo ant jo tam, kad įsmeigti jam į krūtinę peilį. Kaimyno atitrauktas, kaltinamasis vėl bandė pagriebti peilį ir jį sužaloti, bet jis peilį paspyrė koja ir pats jį paėmė. Per visą laiką kaltinamasis jį koliojo ir grasino nužudyti.

Tačiau įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo G. G. (t.1, b.l. 89-92, t.2, b.l. 21-22) parodymai nei grasinimo nužudyti, nei mėginimo antrą kartą smogti nukentėjusiam peiliu į krūtinę, nei mėginimo pagriebti nuo žemės peilį ir vėl juo durti nukentėjusiam, nei tyčinio nukentėjusiojo pargriovimo ant žemės ir mėginimo įdurti nukentėjusiam į pilvą, nepatvirtina. Liudytojo G. G. teigimu, įvykio metu kaltinamasis dėl kažko priekaištavęs ir koliojęs nukentėjusį, jį pasivijo ir dūrė peiliu į jį atsisukusiam nukentėjusiam į krūtinę. Nukentėjusysis pagriebė kaltinamajam už rankos, jie abu susigrūmė ir nukrito. Pribėgęs, jis pradžioje pagriebė vieną kaltinamojo ranką ir ją atitraukęs bei pamatęs, kad peilio joje nėra, paleido. Tada pagriebė kitą kaltinamojo ranką ir, ją nuo nukentėjusio atitraukęs bei pamatęs joje peilį, atgniaužė kaltinamojo pirštus. Peilis iš kaltinamojo rankos iškrito ir jis čia pat nurimo. Mėginimo vėl pagriebti peilį ir juo grasinti nukentėjusiam, nebuvo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad ir po peilio iš kaltinamojo atėmimo šis išliko agresyvus, grasino nužudymu bei ketino tai padaryti, be liudytojo G. G. taip pat paneigė ir liudytojas S. J. (t.1, b.l. 100, t.2, b.l. 23). Įvertinusi prieš tai aprašytus faktus kolegija, nukentėjusio Č. Ž. parodymus apie įvykio aplinkybes taip pat vertina kritiškai ir jais tiki tiek, kiek jie neprieštarauja kitai faktinei bylos medžiagai.

Chuliganiškas paskatas paprastai rodo elementarus moralės bei elgesio normų niekinimas, iššaukiančio, demonstratyvaus ir aplinkinius niekinančio elgesio demonstravimas, padaryti be dingsties ar esant mažavertei dingsčiai. Šiuo konkrečiu atveju tokie faktiniai duomenys byloje nenustatyti. Tiek kaltinamojo, tiek iš dalies ir nukentėjusio parodymai rodo, jog tarp jų konfliktas tęsėsi jau kurį laiką, nes jie dėl nukentėjusiojo priekaištų bei reikalavimų patraukti automobilį, ne kartą pykosi. Tai patvirtina, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo priešiški. Įvykio dienos eiga rodo, kad kaltinamasis ir vėl eilinį kartą pamatęs garaže nukentėjusįjį, dėl pastarojo dažnai išsakomų priekaištų, nukentėjusį ne tik kaltino ir koliojo, bet ir, išsitraukęs peilį bei nueinantį nukentėjusį pasivijęs, dūrė šiam į krūtinę. Šiais kaltinamojo veiksmais nei visuomenės rimtis, nei tvarka sutrikdyti nebuvo ir šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo paskatas lėmė ne noras viešoje vietoje paniekinti elementarias moralės ir elgesio normas bei savo elgesiu ir veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, bet tarp kaltinamojo ir nukentėjusio besitęsiantis asmeninio pobūdžio konfliktas ir to pasėkoje išsivystęs kaltinamojo pyktis bei kerštas, t.y. asmeninės paskatos, tad kaltinamajam St. F. B. chuliganiškų paskatų buvimas jam inkriminuojamuose veiksmuose inkriminuotas nepagrįstai ir iš kaltinimo šalinamas. .

Pasikėsinimas nužudyti įmanomas tik kaltininkui veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia ir siekiant nukentėjusįjį nužudyti. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo veiksmuose tiesioginę apibrėžtą tyčią grindžiančių požymių, nėra. Įvykio aplinkybės rodo, kad nukentėjusiam įvykio dieną uždarinėjant garažo duris, prie jo priėjęs kaltinamasis, su kuriuo jis dėl garažo užstatymo buvo konfliktiniuose santykiuose, pradėjo jį kolioti ir stūmti nuo garažo durų, o nukentėjusiajam nueinant, kaltinamasis jį pasivijo. Nukentėjusiajam atsisukus į kaltinamąjį, šis dūrė jam į krūtinę. Būtent tokią įvykio eigą patvirtina liudytojo G. G. parodymai. Neginčytina, kad nusikalstamai veikai prieš nukentėjusįjį St. F. B. panaudojo pavojingą, galintį sunkiai sužaloti nukentėjusio kūną įrankį – virtuvinį peilį, kurio geležtės ilgis 11 cm. ir smūgį peiliu nukentėjusiam sudavė į gyvybiškai svarbų centrą – krūtinę, tačiau vien to tiesioginės apibrėžtos tyčios buvimo jo veiksmuose konstatavimui, nepakanka. Specialistų ir ekspertų išvadomis konstatuota, kad nukentėjusiam Č. Ž. virtuvinio peilio geležte į krūtinę suduotas buvo tik vienas smūgis ir jis krūtinkaulio nepasiekė ir nekliudė, vidaus organų - nesužalojo. Suduoto smūgio į krūtinę pasėkoje, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai. Kiti du sužalojimai, t.y. kraujosruva dešinėje plaštakoje ir pjautinė žaizda nukentėjusiojo kairės plaštakos nykščio pamate, padaryti buvo mėgino iš kaltinamojo atimti peilį, metui. Minėti faktiniai duomenys rodo, kad šio įvykio metu peiliu nukentėjusiam suduotas buvo vienas smūgis, kuris stiprus nebuvo. Liudytojo G. G. parodymai apie tai, kad, jam kaltinamąjį nuo nukentėjusio atitraukus, niekieno nelaikomas kaltinamasis iš karto nurimo, ramiai stovėjo šalia jo, nukentėjusio, kuris, pakilęs nuo žemės, pakėlęs peilį ir juo nešinas ėjo link išėjimo, nesivijo ir jam negrasino bei liudytojų G. G. ir S. J. parodymai apie tai, kad ir nukentėjusiam sėdint prie įvažiavimo į garažų masyvą, kaltinamasis daugiau jo nebepuolė, jam daugiau nebegrasino ir tokio ketinimo vykdyti nebemėgino, akivaizdžiai rodo, kad paskata griebtis peilio ir juo durti šiuo atveju buvo ne konkretus kaltinamojo noras atimti nukentėjusiam gyvybę bei tai, kad šiuo atveju kaltinamojo St. F. B. veiksmus nulėmė iš asmeninių paskatų kilęs pykčio ir keršto protrūkis, kurio metu, durdamas peiliu nukentėjusiam į krūtinę, kaltinamasis, tokia neteisėta savo veika konkrečių padarinių – nukentėjusį nužudyti, nesiekė, tačiau padariniams buvo abejingas. Akivaizdu, kad, durdamas peiliu į krūtinę, jis, savo daromos veikos pavojingą pobūdį suvokė, numatė, kad dėl tokios jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai ir, nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Neginčytina, kad šiuo atveju jį tenkino bet kokie padariniai. Vadinasi, veikė kaltinamasis netiesioginės tyčios forma ir todėl kaltinamojo St. F. B. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 8 p. ir yra perkvalifikuojama pagal realiai kilusias pasekmes į BK 138 str. 1 d., nes nukentėjusysis Č. Ž. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsiradusio po dūrio jam peiliu į krūtinę, padarytą žaizdą apėmus uždegimui, ilgai buvo nedarbingas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Būtent apsvaigimas nuo alkoholio ir buvo šios nusikalstamos veikos padarymo priežastimi, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo St. F. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas tyčinis); į nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus; į nusikalstamos veikos stadiją; į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad teisiamas jis pirmą kartą; į tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui ir tai sunkina jo atsakomybę; į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra; į kaltinamojo amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes.

Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes bei tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis smurtinis nusikaltimas, kad nusikaltimo padarymą sunkina apsvaigimas nuo alkoholio ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kaltinamajam skiriama griežčiausia įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau, tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą bei humanizmo, bausmės individualizavimo ir ekonomijos principai, duoda pagrindą teismui manyti, jog kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai pasiekti gali būti ir be realaus paskirtos bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Nukentėjusysis savo prašymą dėl 6.958,32 lt turtinės žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad po sužalojimo jis keturis mėnesius, t.y. 2006 m. gegužės-birželio mėnesiais atlyginimo negavo. 2006 m. liepos mėnesį darbovietė jam išmokėjo 2134,45 lt, 2006 m. rugpjūčio mėnesį – 3599,84 lt ir iš Sodros gavo 5484,63 lt, tad už 2006 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius jo negautas pajamas sudaro 6.958,32 lt.

Teismui pateikti duomenys šioje dalyje pareikšto ieškinio dydžio nepatvirtina. Nukentėjusysis buvo sužalotas 2006 m. gegužės 22 d. vakare. Vadinasi ir žala dėl negautos pajamų dalies už 2006 m. gegužės mėnesį galėjo atsirasti tik per laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 23 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.. Nukentėjusiojo pateiktoje teismui pažymoje (t.2, b.l. 90-91) duomenys apie nukentėjusiajam išmokėtą atlyginimo dydį už 2006 m. gegužės mėnesį, neįtraukti, tad, neatidėjęs bylos, teismas galimybės nustatyti bei apskaičiuoti ar neteko ir jei neteko tai kokio dydžio pajamų dalies nukentėjusysis negavo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 23 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., negali.

Duomenys byloje taip pat rodo, kad nedarbingas nukentėjusysis buvo nuo 2006 m. gegužės 22 d. vakaro iki 2006 m. liepos 14 d. Nukentėjusiojo teismui pateikta pažyma rodo, kad už šį laikotarpį iš Sodros jam išmokėti buvo 5484,63 lt (t.2, b.l. 92). 2006 m. liepos 13 – 2006 m. liepos 14 dienomis nukentėjusysis dirbo, o nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2006 m. rugsėjo 5 d., jis, jo prašymu, atostogavo. Nukentėjusiojo teigimas, jog šias jo atostogas lėmė nusikaltimo metu padarytas sužalojimas, faktiniais duomenimis nepatvirtintas. Jau minėta teismui nukentėjusiojo pateikta pažyma (t.2, b.l. 90-91) rodo, kad nukentėjusiajam atostoginiai pinigai mokami buvo ir 2006 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, duomenų apie jo gautas išmokas už 2006 m. gegužės 1 – 22 d. laikotarpį iš viso nepateikti. Esant tokioms aplinkybėms teismas, neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavęs papildomos medžiagos, neturi galimybės patikrinti pareikšto ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo bei tiksliai apskaičiuoti jo dydžio, todėl BPK 115 str. 2 d. tvarka šioje dalyje nukentėjusiam pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

CK 6.250 str. neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta tyčiniu smurtiniu nusikaltimu jo sveikatai, tad akivaizdu, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusysis turi. Tačiau, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis taip pat turi būti įrodytas. Nukentėjusiojo teigimu, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis ne tik buvo sužalotas ir patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, bet taip pat nukentėjo jo profesinė karjera, nes dėl sužalojimo jis nebuvo paskirtas vadovauti prestižinių objektų (duomenys neskelbtini) statybų objektams ir negavo didesnio atlyginimo. Nukentėjusiojo pateikti duomenys (2006 m. birželio 7 d. ir 2006 m. liepos 3 d. AB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus įsakymai – t.2, b.l. 94-97)) tikrai rodo, kad nukentėjusiojo nurodytų objektų statybai vadovauti paskirti buvo kiti statybos vadovo kvalifikaciją turintys asmenys, tačiau duomenų, rodančių, kad, jei ne nukentėjusiojo sužalojimas, vietoje minėtai įsakymais paskirtų statybos objektų vadovavimui asmenų tikrai būtų paskirtas statybos vadovo kvalifikaciją turintis nukentėjusysis, nėra, kaip kad nėra ir duomenų, kad tikrai padidėtų ir jo gaunamas atlyginimas, tad nukentėjusiojo teiginiai dėl geriau apmokamo darbo netekimo tėra tik prielaida ir prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, nepatvirtina. Duomenys byloje rodo, kad žala nukentėjusiajam padaryta nesunkiu nusikaltimu, nukentėjusiam padarytu nusikaltimu sukeltos pasekmės taip pat nėra sunkios, kaltinamasis yra pensininkas ir dėl senatvės nedirba, pragyvena iš gaunamos pensijos, tad, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais akivaizdu, jog prašoma priteisti 43.041,68 lt dydžio neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir nereali, todėl mažinama iki 5.000 lt (penkių tūkstančių litų ) .

Kaltinamojo S.F. B. turtui ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas civilinio ieškinio dengimui.

Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo Č. Ž. drabužiai - mėlynos spalvos maikutė, džinsinės kelnės, pilkos spalvos švarkas, esantys pakete Nr. 1, vokas su peiliu, vokas su kruvinu bintu; du vokai su vatos krapštukais, ant kurių yra kraujo pavyzdžiai, vokas su Č. Ž. kraujo pavyzdžiu, vokas su S.F. B. kraujo pavyzdžiu, du vokai su nuoskutomis nuo garažo grindų, esantys pakete Nr.2, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 303 str. 2 d.

nusprendė:

St. F. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams penkeriems mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės atlikimą nuteistajam St. F. B. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2006 m. gegužės 23 d.

Pripažinti nukentėjusiam teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir neturtinės žalos atlyginimui iš St. F. B. nukentėjusiajam Č. Ž. priteisti 5.000 lt (penkis tūkstančius litų).

St. F. B. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki civilinio ieškinio atlyginimo pabaigos.

Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo Č. Ž. drabužius - maikutę, džinsines kelnes, švarką, esančius pakete Nr. 1, voką su peiliu, voką su kruvinu bintu, du vokus su vatos krapštukais, ant kurių yra kraujo pavyzdžiai, voką su Č. Ž. kraujo pavyzdžiu, voką su S.F. B. kraujo pavyzdžiu, du vokus su nuoskutomis nuo kaltinamojo garažo grindų, esančius pakete Nr.2, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.