Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-04-20 · Byla Nr. M1-644-771/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
M1-644-771/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41092-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
  • 2.8.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
Baudžiamoji byla Nr. M1-644-771/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41092-2017-9Procesinio sprendimo kategorija:2.8.11.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018m. balandžio 20d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, nukentėjusiajai A. K., gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs prokuroro kreipimąsi dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. D., gim. 1966m. gegužės 17d. Šilalės r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą (10 procentų darbingumo lygis), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D.smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį– seserį A. K., o būtent: 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 11 val. 30 min. ,namo , adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, koridoriuje, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai A. K. į dešinio šono sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus- dešinės pusės V-VIII šonkaulių lūžius ir poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad įvykio dieną gyveno Šiaulių r., Meškuičiuose, (duomenys neskelbtini) kartu su broliu J. D.. Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Kaimyno A. Z. paprašė nueiti į parduotuvę. J. D. nenorėjo siųsti į parduotuvę, nes pastarasis paklysta. J. D. supyko, kad ji pinigus davė ne jam, kaimynui. Konflikto metu J. D. ant laiptų ją pastūmė. Ji atsitrenkė į „kanistrą“. J. D. jai spyrė į dešinį šoną. Keldamasi užvirto ant stalo. Po to ji nuėjo pas šalia gyvenančią dukrą, kuri iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Dukrai pasakojo, kad ją pastūmė J. D., turbūt lūžo šonkauliai. A. taip pat pasakojo, kad ją sumušė J. D..

Liudytojas A. Z. parodė, kad su nukentėjusiąja ir J. D. gyveno kaimynystėje per kelią. Įvykio dieną A. K. ir J. D., gavę pensiją, vartojo alkoholinius gėrimus. Eidamas link šulinio, pamatė kruviną A. K.. Klausė kas atsitiko. Pastaroji pasakojo, kad pastūmė bei sumušė J. D..

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G1136/2017(04) nurodyta, kad A. K. padaryti kūno sužalojimai: dešinės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai ir poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės V-VIII šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai padaryti vienu metu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.( b.l. 37-38)

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G1231/2017(04) nurodyta, kad A. K. padaryti dešinės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai ir poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje padaryti tiesioginio smūginio poveikio metu ir nėra būdingi griuviminei traumai atsitrenkiant į plastmasinę talpą. (b.l.37-38)

Ekspertas Jurgis Sakalas parodė, kad nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, nes griuviminės traumos metu, jei pavirstama kniūbsčiam, tai sužalojamos rankos ir gali įvykti nubrozdinimai plaštakose, dilbio kaulų lūžimas tipinėje vietoje, nubrozdinimai alkūnėse, nubrozdinimai keliuose, o kad krūtinė atsitrenktų į buką kietą paviršių, tai nėra būdinga. Kad iškarto sulaužyti 3 šonkaulius ir kad išsilietų kraujosruva, reikalingas gana stiprus trauminis poveikis buku kietu daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Esant tokiems duomenims, kokie buvo pateikti išvadose, sužalojimai nėra būdingi griuviminiai traumai. Buvo surašyta papildoma specialisto išvada rugsėjo 19 d., nurodant parodymų patikrinimo duomenis, iš kurių matyti, kad durys į lauką buvusios atviros maksimaliai, atremtos iki pat sienos, ir prie pat buvo pastatyti daiktai: „kanistras“ ar kibirai. Einant į lauką ir užkliūvant už slenksčio, minėti daiktai: kibiras ir „kanistras“ yra visai ne pakeliui, todėl nukentėjusioji būtų parvirtusi kniūbsčia lauke ant žemės ar ant prie slenksčio esančios dangos. Trauminis kontaktas su „kanistru“ neįsivaizduojamas pagal nupasakotas įvykio aplinkybes. Jei nukentėjusioji ir būtų kritusi ant prie durų kairėje pusėje esančių daiktų, tai būtų susižalojusi krūtinės kairę pusę, o ne dešinę. Visą tai neatitinka nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad ji susižalojo nuo griuvimo.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-16/2018 nurodyta, kad J. D. dėl savo psichinės, psichologinės būsenos negalėjo teisingai suvokti savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų esmės, tinkamai juos valdyti ir negali duoti adekvačius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. J. D. nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2017m. rugpjūčio 12d. padarymo metu buvo silpnaprotystės būsenoje ir apsvaigęs nuo alkoholio. J. D. nusikaltimo 2017m. rugpjūčio 12d. padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. J. D. negali suprasti savo veiksmų esmės, juos valdyti ir negali dalyvauti su juo atliekant ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus, dalyvauti teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlikti bausmę. J. D. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.( b.l. 167-170)

Teismo psichiatrijos ekspertas parodė, kad J. D. turi įgimtą silpnaprotystę, nustatyta demencija. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir esančios silpnaprotystės, įvykio metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. J. D. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Faktą, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimams nėra būdinga griuviminė trauma, patvirtina specialisto teismo mediko išvada. Šiuos sužalojimus, pastumdamas nukentėjusiąją ir spirdamas į šoną, padarė J. D.. Šią aplinkybę patvirtiną nukentėjusiosios parodymai bei liudytojo A. Z. parodymai. Nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš artimą giminaitį. J. D. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., požymius.

2017m. rugpjūčio 12d. padarymo metu buvo silpnaprotystės būsenoje ir apsvaigęs nuo alkoholio. J. D. nusikaltimo 2017m. rugpjūčio 12d. padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, buvo nepakaltinamumo būsenoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas (Baudžiamojo kodekso 17 str. 2 d.). Jam teismas gali taikyti Baudžiamojo kodekso 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Ekspertas rekomenduoja J. D. taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Prokuroras ir gynėjas siūlo J. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Ekspertų rekomenduojamas, gynėjo bei prokuroro siūlomas J. D. ambulatorinis gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro, teismo vertinimu, būtų pakankamas, atsižvelgus į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir J. D. psichikos sutrikimo sunkumą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais ir Baudžiamojo proceso kodekso 313, 318, 401, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., J. D. padarė būdamas nepakaltinamas.

J. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui pagal J. D. gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas