- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3135-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00928-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- J. P., R. P.
- Kaltinamasis
- E. P.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Sigitai Maskeliūnienei,
nukentėjusiosioms J. P., R. P.,
kaltinamajam E. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-09-24 Kauno r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.-laisvės apribojimu 1 m., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 258 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2013-07-01 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, žodžiu grasino „papjauti“ ir „užmušti“ tuo pačiu adresu gyvenančią savo dukterį R. P., gim. (duomenys neskelbtini), stumdė ją po kambarį, grasino suduoti jai dešinės rankos kumščiu, leidžiant pagrįstai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Be to, E. P. 2008-07-20 apie 12 val. Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, Girionių kaime, grybaudamas miške rado ir neteisėtai laikė iki 2013-07-01 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose 1898/1935 m. 7,92 mm „Mauser“ sistemos karabino (K98K) durtuvą, kuris yra D kategorijos duriamojo poveikio nešaunamasis – šaltasis ginklas, tokiu būdu neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 258 str. 2 d.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad kad 2013-07-01 apie 17.30 val. jis grįžo namo po darbo. Pakeliui prie parduotuvės išgėrė apie 1 l. stipraus alaus. Namuose nuėjo į ūkinį pastatą, kur gyvena jo šeima. Kai atėjo, durys buvo atviros ir jis įėjo į vidų. Virtuvėlėje buvo jo žmona J. P. ir duktė R. P.. Jis paprašė žmonos, kad ši duotų pinigų malkoms. Tuo metu žmona gulėjo lovoje. Duktė jam pasakė, kad jis išgėręs ir kad nesikabinėtų. Jie pradėjo koliotis, jis norėjo diržu užduoti, išsitraukė diržą iš kelnių, tačiau juo nesudavė. Pripažįsta, kad galėjo grasinti užmušti, papjauti, nes buvo girtas.
Taip pat parodė, kad prie septynis metus grybaudamas miške rado ginklą. Jį parsinešė namo. Tai buvo jau seniai. Niekam ginklo nerodė, jį laikė prie spintos.
Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad Kauno rajone, Piliuonos k., Kranto g. 3 ji gyvena su mama J. P., seserimi S. P., broliu M. P.. Gyvena viename name. Tame pačiame sklype, tik kitam name gyvena jos tėvas E. P.. Jie kartu su tėvu negyvena, kadangi jis su mama susipykęs. Su tėvu bendrauja tik tada, kad jis būna negirtas. 2013-07-01 apie 18 val. tėvas atėjo girtas prie namo, kur jos gyvena ir trankė durimis norėdamas, kad jį įleistų. R. P. pasakė, kad girto į vidų neleis. E. P. toliau duris trankė, dėl ko durų kablys atsidarė ir jis įėjo į vidų. Jis pradėjo R. P. stumdyti ir sakė, kad ji jam nevadovautų. Tada R. P. jį irgi pradėjo stumdyti, tada jis stumdydamas sakė, kod R. P. papjaus, užmuš ir ėjo virtuvėje prie stalčiaus, kur yra peiliai. Tada R. P. mama atsistojo tarp jų ir neleido jam prieiti prie stalčiaus. R. P. jį išstūmė į lauką ir užkabino kabliu duris. Vėliau dėl šio įvykio iškvietė policiją, kadangi ji jo išsigando ir galvojo, kad gali tikrai papjauti, bijojo jo. Tėvas grasina jau ne pirmą kartą, jau anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip su kirviu grasino mamai. Įvykio metu tėvas R. P. nesužalojo.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2013-07-01 apie 18 val. ji su dukra R. P. dviese buvo kambaryje, ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Prieš tai su draugėmis buvo išgėrusi šampano, tai vėliau nuėjo į lovą atsigulti. Užsikabino iš vidaus duris su kabliuku. Po kiek laiko atėjo girtas sutuoktinis E. P. ir pareikalavo atidaryti duris. Kadangi E. P. gyvena kitame name tuo pačiu adresu, tai į jų namą ateina išgerti kavos, pavalgyti. Dar stovėdamas už durų, E. P. pareikalavo, kad ji jam atiduotų 200 Lt, kuriuos jis jai buvo davęs. Durų neatidarė, o atsakė, kad eitų lauk. Tada E. P. duris išspyrė, kabliukas nuo durų atšoko ir durys atsidarė (pačių durų nesugadino, nesulaužė). E. P. buvo agresyvus, iš karto nuėjo prie dukros, nes lauke būdamas su dukra susikoliojo, išplūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais: lauke būdamas pyko ir šaukė, kad jam atiduotų pinigus, o dukra ją užstojo ir koliojosi su juo, sakė „kiek tu išleidai mamos pinigų, o savo skaičiuoji“. Priėjęs, kambaryje, prie dukros, visiškai šalia, jai rėkė „su kuo tu kalbi“, o mergaitė atsakė „tu mane jau užknisai“. Tėvas su dukra susistumdė, po pastūmimo dukra atsitrenkė keliu į fotelį, tačiau sužalojimų nepatyrė. Ji įsikišo į konfliktą, nes E. P. su dešinės rankos kumščiu nuolat mosikavo palei mergaitės pilvo sritį, tačiau smūgių nesudavė ir mosikuodamas grasino, kad ją papjaus, nors rankoje jokio peilio neturėjo. Ji buvo įsitikinusi, kad E. P. suduos smūgius mergaitei, jai įsikišus į konfliktą, E. P. negalėjo suduoti smūgių. Ji įsitikinusi, kad vyro grasinimas papjauti buvo realus, nes anksčiau žodžiu jai yra grasinęs nukirsti galvą kirviu, bet ketinimų neįvykdė. Tada mergaitė atsistojo nuo lovos ir pradėjo tėvą stumti lauk. Tada E. P. ėjo link stalčiaus, kur gulėjo peiliai, tačiau nieko paimti nespėjo (nespėjo atidaryti stalčiaus), nes moterys jį išstūmė lauk (pamatė, kad duktė nepajėgs girto tėvo išstumti, atsikėlė iš lovos ir padėjo jį išstumti lauk). Išstūmė. Vėl užsikabino duris, E. P. trūktelėjo, bet durų neatidarė, tai šaukė, kad atidarytų. Mergaitė iškvietė policiją. Ji fizinio smurto minėto įvykio metu nepatyrė, jai grasinta nebuvo. Duktės minėto įvykio metu nesužalojo, tik grasino jai ją papjauti, užmušti. E. P. nuolat girtauja, turi problemų dėl alkoholio. Dukra jokio peilio rankose neturėjo, tėvui peilio įrėmusi į šoną nebuvo, peiliu negrasino. Sutuoktinis E. P. pažeidinėja jam paskirtus apribojimus, t.y. lankosi jų patalpose, ima jos daiktus, valgo jos maistą, paprašytas gražiuoju neišeina, plūsta necenzūriniais žodžiais, tačiau fizinio smurto nenaudoja. Kadangi E. P. gražiuoju neišeina, „šoka į akis“, tai ji nusileidžia, kad nekiltų didesnis konfliktas. Patvirtino, kad E. P. jai moralinės žalos neatlygino ir tiki, kad savanoriškai neatlygins.
Liudytoja S. T. parodė, kad 2013-06-30 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), buvo išėjusi pavedžioti šuns. Būdama lauke išgirdo triukšmą, sklindantį iš P. namo. Gridėjo, kaip E. P. bandė raminti. Po to pas ją buvo atėjusi policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad triukšmą girdėjo 2013-06-30, o 2013-07-01 jokio triukšmo negirdėjo. Ar E. P. smurtavo prieš šeimos narius, nurodyti negalėjo, nežino.
Liudytojas V. B. parodė, kad 2013-07-01 atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi pranešimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje dėl grasinimo nužudyti, todėl paklausė namuose buvusio E. P., ar jis turi namuose ginklų. Tuomet E. P. jam pateikė peilį, panašų į durklą ir atlenktinį peilį, juos nukėlęs nuo spintos. Paklausus, kam jis tokius peilius laiko, jis atsakė, kad kiaulėms pjauti. E. P. paaiškino, kad didijį rado miške, o atlenktinį, lyg pirko turguje. Šiais peiliais grasinta nebuvo, peilius E. P. pateikė įvykio vietos apžiūros metu. E. P. įvykio metu buvo neblaivus, todėl peiliai iš jo buvo paimti ir pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Iš 2013-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-10).
Iš lion alcometer 500, serijos Nr.: 19051, asmens blaivumo testo patikrinimo matyti, kad 2013-07-01 17:52 val. E. P. nustatytas 2.25 prom. girtumas (b.l. 85).
Iš 2013-07-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. P. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Garliavos PN tyrėjui V. B. pateikė nuo ginklo peilį – durklą 24,5 cm. geležtės ilgis, visas ilgis 38 cm. , plotis geležtės 2,5 cm. Atlenkiamą peilį visas ilgis 21 cm., geležtės ilgis 9,5 cm., plotis – 1,2 cm. (b.l. 69).
Iš 2013-07-19 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-868 matyti, kad tirti pateiktas 1898/1935 metų, 7,92 mm „Mauser“ sistemos karabino durtuvas yra D Kategorijos duriamojo poveikio nešaunamasis - šaltasis ginklas. Tirti pateiktas durtuvas pagamintas pramoniniu būdu. Tirti pateiktas lenktinis peilis yra buitinės – ūkinės paskirties peilis, kuris prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Peilis yra sugadintas, nesifiksuoja geležtė (b.l. 80-81).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 258 str. 2 d. sudėtys, esančios kaltinamojo E. P. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 1 d., 258 str. 2 d., nes kaltinamasis, būdamas girtas, grasino nukentėjusiosioms savo sutuoktinei ir dukrai fiziniu susidorojimu. Kadangi E. P. anksčiau teistas už analogiįką veiką, nukentėjusiosios turėjo realų pagrindą bijoti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Taip pat E. P. neteisėtai laikė savo namuose D kategorijos duriamojo poveikio nešaunamąjį–šaltajį ginklą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma, kad nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo, jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Teismų praktikoje laikoma, jog grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas ar susargdintas. Grasinimas turi būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, jis turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamo pagrindo manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp nukentėjusiojo ir grasintojo, aplinkybės kurioms esant buvo grasinama. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip tai suprato nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai: „papjausiu“, „užmušiu“, leidžiant pagrįstai manyti, kad jie buvo pasakyti kaip realus grasinimas nužudyti. Pabrėžtina, kad kaltinamasis išsakė grasinimus nužudyti, t.y. siekė, kad nukentėjusiosios jaustų baimę ir suprato, jog jos turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis, elgdamasis agresyviai, grasino nukentėjusiosioms. Kaltinamojo E. P. išsakytuose žodžiuose nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus. Teismas, įvertinęs byloje esančių faktinių duomenų visetą, konstatuoja, kad kaltinamasis savo išsakytais žodžiais ir veiksmais įbaugino nukentėjusiąsias, kurioms susidarė įspūdis, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Grasinimai buvo efektyvūs ir paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną. Nukentėjusieji grasinimą suvokė kaip realų pavojų, juo labiau kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, dažnai būna agresyvus, konfliktiškas. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir 2012-09-24 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. Taigi, teismas daro išvadą, kad E. P. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymiu ir atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. sudėtį.
Kaltinamasis E. P. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 59 str., 60 str.).
Kaltinamajam E. P. skirtina bausmė-areštas LR BK 145 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia šį tai, kad kaltinamasis E. P. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), nedirbantis, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilanko. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą veiką, t.y. smurto panaudojimą ir grasinimą savo sutuoktinei ir dukrai, t.y. šioje baudžiamojoje byloje pripažintoms nukentėjusioms (b.l. 45-47),
Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs smurtauti, pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir jam skirti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, nenustatyta ir išimtinių aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.).
Nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, pruiteisiant jį iš kaltinamojo E. P..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti-1898/1935 m. 7,92 mm „Mauser“ sistemos karabino (K98K) durtuvas, saugomas Kauno AVPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 145 str.1 d.-areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų;
pagal LR BK 258 str. 2 d. -20 (dvidešimčia) parų arešto.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-areštą 60 (šešiasdešimčia) parų.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. subendrinti su 2012-09-24 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę –areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo pagal LR BPK 140 str. laikotarpį nuo 2013-07-01 18.50 val. iki 2013-07-03 17.15 val., t.y. 2 (dvi) paras.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. P. 200 (du šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios J. P. naudai.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti-1898/1935 m. 7,92 mm „Mauser“ sistemos karabino (K98K) durtuvą, saugoomą Kauno AVPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.