Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-98-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00298-2007-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.5.2.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. kovo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

I. S. nuspręsta suimti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio I. S. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2011-03-07 iki 2011-03-09.

Nuosprendžiu priteista iš I. S. UAB „Tele 2“ naudai 66 099,84 Lt žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas komercinės veiklos nevykdžiusios UAB „Vėjų pagairė“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), 2005-05-03 įgytos R. S., vardu ir rekvizitais, iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, 2005 m. liepos 18 d., Taikos pr. 8, Klaipėdos m., UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ patalpose, UAB „TELE 2“ atstovavusios UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ verslo klientų vadybininkui V. K. pateikė pagamintą netikrą dokumentą – 2005 m. liepos 13 d. įgaliojimą, neva įgalinantį I. S. UAB „Vėjų pagairė“ vardu vesti derybas, pasirašyti ir įregistruoti įmonės vardu abonentus „TELE 2“ tinkle, pasirašyti sutartis ir priėmimo aktus. V. K., suklaidintas pateikto 2005 m. liepos 13 d. įgaliojimo, 2005 m. liepos 18 d. su I. S. pasirašė mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.17/67031130/1999 ir pagal priedus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 prie mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties, žemesnėmis nei tikroji rinkos vertė kainomis, pardavė: 4 vienetus bendros 3596 Lt vertės telefono aparatų „Nokia 7260“ (vieneto vertė 899 Lt) su 4 SIM kortelėmis ir abonentiniais telefonų numeriais (sutarties sudarymo metu už telefonų aparatus I. S. sumokėjo po 1 Lt); 4 vienetus bendros 4 396 Lt vertės telefono aparatų „Nokia 6170“ (vieneto vertė 1 099 Lt)su 4 SIM kortelėmis ir abonentiniais telefonų numeriais (sutarties sudarymo metu už telefonų aparatus I. S. sumokėjo po 1 Lt); 9 vienetus bendros 10 341 Lt vertės telefono aparatų „NOKIA 6230i“ (vieneto vertė 1 149 Lt) su 9 SIM kortelėmis ir abonentiniais telefonų numeriais (sutarties sudarymo metu už telefonų aparatus I. S. sumokėjo po 49 Lt); 17 vienetų bendros 16 983 Lt vertės telefono aparatų „Nokia 6230“ (vieneto vertė 999 Lt) su 17 SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais (sutarties sudarymo metu už telefonų aparatus I. S. sumokėjo po 1 Lt); 15 vienetų bendros 9 735 Lt vertės telefono aparatų „Nokia 6610i“ (vieneto vertė 649 Lt)su 15 SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais (sutarties sudarymo metu už telefonų aparatus I. S. sumokėjo po 1 Lt). Tokiu būdu I. S. apgaule savo naudai įgijo 49 vienetus bendros 45 051 Lt vertės telefono aparatų ir 49 vienetus SIM kortelių su abonentiniais numeriais bei išvengė 21 529,84 Lt turtinės prievolės – mokesčio už panaudotą eterio laiką laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d.

Nuteistasis neneigia, kad jis buvo UAB „Mobiliosios visatos telekomunikacijos“ patalpose ir sudarinėjo sandorius UAB „Vėjų pagairė“ vardu, nes turėjo išduotą įgaliojimą, tačiau jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šie veiksmai yra nusikalstami, nes realiai su juo atvyko G. S., kuris jį atvežė prie minėtos bendrovės, pats liko mašinoje, o jis – I. S. – sudarė sandorius. Tokius įgalinimus jam buvo suteikusi G. S. sesuo R. S., ši buvo UAB „Vėjų pagairė“ direktorė. Kadangi jis tuo metu ieškojo darbo, jam buvo pasiūlyta atlikti vieną operaciją, kad įrodyti, jog sugebės dirbti darbą, kuris gali būti jam pasiūlytas, ir jis tikrai nieko neįtarė ir negalėjo įtarti, kad jam išduodamas suklastotas įgaliojimas ir visi dokumentai netikri. Kuo užsiima UAB „Vėjų pagairė“ jis taip pat nežinojo, tačiau gavęs konkrečią užduotį, siekė ją įvykdyti tiksliai ir gerai, kad būtų patikėtas darbas, už kurį ateityje gautų darbo užmokestį. Atliko viską taip, kaip jam buvo nurodyta – gavęs mobiliuosius telefonus, juos perdavė G. S. ir R. S., daugiau jokių veiksmų neatliko. Jam buvo pasakyta, kad jis gali dirbti, pažadėjo jį įdarbinti minėtoje bendrovėje, tačiau jis įdarbintas nebuvo.

I. S. aiškina, kad G. S. ir R. S. nebuvo suvesti akistaton su juo, todėl negalima teigti, kad jo parodymai yra neteisingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) senato 2003-06-20 nutarime „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis nustatant kaltinamojo kaltę. Abejonės, kurių išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo I. S. teigimu, šioje byloje ne dėl jo kaltės nebuvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. neatlikta akistata su G. S. ir R. S., jie teisme nebuvo apklausti, teismas neišnaudojo visų galimybių juos surasti ir apklausti teisme, tokiu būdu apribojant galimybę užduoti jiems klausimų. Apeliantas teigia, kad jo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl nepaneigus jo parodymų, negalima jų atmesti, kaltinimai pagal inkriminuotą nusikaltimą gali būti vertinami remiantis tik jo paties parodymais, todėl jis negalėjo būti apkaltintas ir turi būti išteisintas. Nuteistasis I. S. nurodo, kad jis nepasidomėjo, kuo užsiima R. S. ir G. S., aklai jais pasitikėjo ir važiavo ten, kur šie nuvežė bei atliko veiksmus, kuriuos buvo prašomas atlikti. Tokia veika, nuteistojo teigimu, negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo I. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis I. S. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvada, kad I. S. tyčia apgaule savo naudai įgijo UAB „Tele 2“ priklausantį bendros 45 051 Lt vertės turtą – 49 vienetus telefono aparatų ir 49 vienetus SIM kortelių su abonentiniais numeriais bei išvengė 21 529,84 Lt turtinės prievolės – mokesčio už panaudotą eterio laiką laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2005-09-30.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, liudytojų parodymus, gretino juos su kitais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriuos ir dėl ko juos atmetė. Nuteistojo I. S. versija, kad jis nežinojo ir nesuprato, jog R. S. vardu jam išduotas 2005-07-13 įgaliojimas yra suklastotas, o UAB „Vėjų pagairė“ dokumentai yra negaliojantys, kad jis, veikdamas pagal R. S. jam išduotą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę veikti UAB „Vėjų pagairė“ vardu, 2005-07-18 sutarties, pasirašytos tarp UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ ir UAB „Vėjų pagairė“, pagrindu svetimo turto – mobiliųjų telefonų – neįgijo, nes juos tą pačią dieną atidavė R. S. ir G. S., bei laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2005-09-30 neišvengė 21 529,84 Lt sumos turtinės prievolės – mokesčio už panaudotą eterio laiką, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nuteistasis I. S., priešingai nei teigė ikiteisminio tyrimo apklausų metu, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neneigė, jog UAB „Vėjų pagairė“ vardu pasirašė sutartį su UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ ir iš šios bendrovės paėmė mobiliojo ryšio telefonus, tačiau teigė, jog nesuprato savo veiksmų neteisėtumo, tvirtindamas, jog UAB „Vėjų pagairė“ vardu veikė pagal R. S. jam išduotą įgaliojimą, G. S. prašant, nes pastarasis žadėjo jį įdarbinti automobilių nuoma užsiimančia UAB „Autotra“. Tokios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teismo išsamiai ištirti įrodymai, todėl teismas pagrįstai I. S. teisme duotus parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Vėjų pagairė“ nuo 2005 m. veiklos nevykdė. Remiantis byloje pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-759 (07), nustatyta, jog 2005-07-13 įgaliojimas, suteikiantis teisę I. S. atstovauti UAB „Vėjų pagairė“, kuriame nurodyta, kad UAB „Vėjų pagairė“ direktorė R. S. įgalioja I. S. vesti derybas įmonės vardu, pasirašyti ir įregistruoti įmonės vardu abonentus „Tele 2“ tinkle, už R. S. pasirašyti sutartis ir priėmimo aktus, yra suklastotas, t. y. konstatuota, kad 2005-07-13 įgaliojime R. S. vardu pasirašė ne R. S. (t. 1, b. l. 51–56). Taigi akivaizdu, kad I. S., UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, UAB „Tele 2“ dilerio, atstovui prisistatydamas kaip UAB „Vėjų pagairė“, kuri realiai veiklos nevykdė, atstovas ir pateikdamas suklastotą įgaliojimą bei veiklos nevykdančios „Vėjų pagairės“ dokumentus, veikė apgaule ir suklaidino UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ atstovą, kuris dėl apgaulės perdavė I. S. 49 vienetus mobiliųjų telefonų su abonentiniais numeriais.

Neįtikinama I. S. versija, kad jis, nebūdamas UAB „Vėjų pagairė“ darbuotojas, G. S. paprašius, sutiko neatlygintinai šios bendrovės vardu, apie kurią, kaip pats teigė, anksčiau nieko nežinojo, pasirašyti sutartį su UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ ir įgyti 49 vienetus mobiliųjų telefonų su abonentiniais numeriais. Kaip teigė pats I. S., paslaugos prašęs G. S. jam nurodė, kad pats pasirašyti sutartį su telekomunikacijos bendrove ir įgyti mobiliuosius telefonus neturi laiko, „Vėjų pagairės“ dokumentai ir įgaliojimas, suteikiantis I. S. teisę veikti šios bendrovės vardu, jam buvo perduoti ne bendrovės patalpose, tačiau jis negalėjo nurodyti, kur ir kada bendrovės dokumentai ir įgaliojimas jam buvo perduoti, be to, kaip minėta, I. S. nurodė, kad jis apie tokią bendrovę nieko nežinojo, dokumentus jam perdavė G. S., nors įgaliojimas veikti bendrovės vardu jam išduotas R. S., kurią jis, kaip teigė, anksčiau buvo matęs vos keletą kartų, rodo, kad I. S. turėjo suprasti ir suprato, kad veikia neteisėtai, nes nelogiška, jog nebūdamas „Vėjų pagairės“ darbuotoju, anksčiau apie šią bendrovę nieko negirdėjęs, tačiau įgaliotas veikti jos vardu asmens – R. S. , kurią anksčiau jis matė vos keletą kartų, tuo tarpu pasirašyti sutartis su telekomunikacijos bendrove ir įgyti mobiliuosius telefonus „Vėjų pagairės“ vardu paprašytas visiškai su šia bendrove nesusijusio asmens – G. S., I. S. nesuprato savo veiksmų neteisėtumo fakto. Tai, kad juridinio asmens dokumentai ir pinigai buvo perduoti ne bendrovės patalpose, o kažkur kitur, kad pagrindinius bendrovės dokumentus perdavė su šia bendrove nesusijęs asmuo – G. S., prašydamas atlikti veiksmus bendrovės vardu, veikiant R. S. išduoto įgaliojimo pagrindu, G. S. nurodant vienintelę priežastį, jog jis pats neturi laiko pasirašyti sutartį su telekomunikacijų bendrove ir bendrovės vardu įgyti mobiliuosius telefonus, kad įmonės dokumentai ir pinigai buvo perduoti visiškai su bendrove nesusijusiam asmeniui, t. y. I. S., pavedant jam įgyti net 49 vienetus mobiliojo ryšio telefonus, patvirtina I. S. veiksmų neteisėtumo faktą. Be to, kaip minėta, I. S. ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad apie „Vėjų pagairę“ ir „Mobiliąsias visatos telekomunikacijas“ bei apie tarp šių bendrovių sudarytą sutartį nieko nežino, teisminio bylos nagrinėjimo metu jau neneigė, kad sutartį su UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ UAB „Vėjų pagairė“ vardu pasirašė ir mobiliojo ryšio telefonus paėmė būtent jis. Todėl teismas pagrįstai I. S. parodymus vertino kritiškai, nes juos paneigia anksčiau aptartų duomenų visuma.

Nors nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo neapklausė R. S., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes ją apklausti, tačiau jos surasti ir apklausti teisme nebuvo galimybės, nes R. S. įteikti teismo šaukimų nepavyko, atvesdinti ją į teismo posėdį pareigūnai neturėjo galimybės, nes nepavyko jos rasti. Apeliacijos teismo posėdyje pateikti duomenys patvirtina, kad R. S. 2011-12-15 buvo nužudyta.

Apelianto skunde taip pat apeliuojama į tai, kad teismas be pagrindo neapklausė ir G. S., nesuvedė jų į akistatą, tačiau pažymėtina, jog I. S. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neprašė apklausti G. S., apie tai tik nurodė savo apeliaciniame skunde. Tenkinant apelianto prašymą apygardos teismas apklausė kaip liudytoją G. S.. Pastarasis apeliacijos teismo posėdyje, priešingai nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, parodė, jog jis neprašė I. S. atlikti kokius nors veiksmus, dėl mobiliųjų telefonų įgijimo su juo nekalbėjo, sesers R. S. išduoto įgaliojimo I. S. veikti UAB „Vėjų pagairės“ vardu neperdavė, dėl priėmimo į darbą I. S. su juo nekalbėjo, su seserimi G. S. I. S. supažindino pastarajam prašant. Šie liudytojo G. S. parodymai paneigia I. S. versiją, jog G. S. prašė jo „Vėjų pagairės“ vardu įgyti mobiliuosius telefonus ir perdavė jam bendrovės pagrindinius dokumentus bei R. S. išduotą įgaliojimą veikti bendrovės vardu. Nors liudytojas G. S. nurodė, kad I. S. ir R. S. kažkur važiavo, nes pastarieji pavežė ir jį, tuo metu jis girdėjo pastaruosius kalbant, kad kažkur užeis kažkokiais reikalais, tačiau jis nesuprato apie ką jie kalbėjo, vėliau matė, kad I. S. parnešė telefonus ir padėjo į mašiną, neatsimena ar grįžęs I. S. įlipo į mašiną, tačiau tokie jo parodymai, esant nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad UAB „Vėjų pagairė“, kurios vardu buvo įgaliotas veikti I. S., nuo 2005 m. veiklos nevykdė, o 2005-07-13 įgaliojimas, suteikiantis teisę I. S. atstovauti UAB „Vėjų pagairę“ yra suklastotas, tai yra suklastotas jį išdavusio ir pasirašiusio asmens – R. S. parašas, nepaneigia I. S. veiksmų neteisėtumo fakto.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai atmetė nuteistojo I. S. versiją, nes jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl I. S. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus bei padarė teisingas išvadas, jog I. S. veiksmuose yra visi būtini nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, požymiai. Esant neginčijamai įrodytai jo kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.