- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- A2.9.-8701-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07198-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- I. Š.
- Kategorijos
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 186 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. 2016 m. kovo 22 d. 13.57 val. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingai iškvietė policiją.
Šiais veiksmais I. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu I. Š. prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog dėl jo padarymo gailisi. Jis paaiškino, jog blogai jautėsi, galvojo, kad greitoji neatvažiuos, todėl skambino policijai. Tą dieną jam jau vieną kartą buvo kviesta greitoji pagalba, todėl jis pagalvojo, jog antrą kartą ji nebevažiuos. Pirmą kartą jis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau nesulaukęs pagalbos iš jos išvyko, vartojo valerijonus bei alkoholį. Kviesdamas pagalbą nurodė, jog buvo sumuštas. Atvykę policininkai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Tyrimo metu I. Š. su pažeidimu sutiko, gailėjosi ir parodė, kad jis buvo girtas, jam pasidarė labai bloga, todėl norėjo iškviesti greitosios medicinos pagalbą, bet iškvietė policiją. I. Š. skambino policijai, nes norėjo, kad ji iš karto iškviestų jam greitosios medicinos pagalbą. I. Š. galvojo, kad antrą kartą greitoji medicinos pagalba pas jį nevažiuos. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę. Kviesdamas policiją žinojo, kad jos pagalba jam nereikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir I. Š. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. kovo 22 d. 13.57 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėją prieš 10 minučių prie namo sumušė nepažįstamas vyras, pranešėjas nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 22 d., apie 13.57 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) nepažįstami vyrai sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko I. Š., kuris buvo girtas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. I. Š. paaiškino, kad netoli namų jį užpuolė ir beisbolo lazdomis sumušė du nepažįstami jaunuoliai. Atvykus greitajai medicinos pagalbai paaiškėjo, kad I. Š. pabėgo iš ligoninės, kurioje buvo ryte, bet nesulaukęs, kol jį priims daktaras, pabėgo. I. Š. ir dabar paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kad jį išvežtų į ligoninę ir išblaivytų, nurodydamas, kad jis žino, jog greitoji medicinos pagalba jo antrą kartą į ligoninę neims. I. Š. sukūrė istoriją, kad jį užpuolė ir sumušė. I. Š. buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. (b. l. 4)
Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad I. Š. 2016 m. kovo 22 d. 13.57 val. žinomai melagingai iškvietė policiją, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, todėl pažeidėjas yra baustinas. Teismas pažymi, jog iš anksčiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, matyti, kad I. Š. melagingai pranešė apie nebūtą įvykį, nepagrįstai prašė policijos pagalbos, nors pats manė, jog jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau pranešdamas apie įvykį atsisakė greitosios medicinos pagalbos.
I. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimo gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas I. Š. nuobaudą už padarytą pažeidimą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus (jis melagingai kvietė policiją siekdamas, jog policijos pareigūnai iškviestų jam greitąją medicinos pagalbą), į tai, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jis yra garbaus amžiaus, senatvės pensininkas. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog net paskyrus I. Š. Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudą ir nustačius jos minimalų dydį, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko pažeidėjui Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą – baudą. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka.
Byloje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus parengta pažyma, kurioje užfiksuota, jog reagavus į melagingą pranešimą apie įvykį buvo patirta 7,31 Eur žala. Pagal pateiktą pažymą išlaidas sudaro pareigūnų darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos bei tarnybinio automobilio degalų išlaidos. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į I. Š. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl dėl I. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo institucija šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir nepagrįstai prie nuostolių priskyrė pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą.
Tuo pačiu konstatuotina, jog I. Š. melagingai pranešus apie tariamą įvykį (užpuolimą ir sumušimą) ir policijai į tokią informaciją reaguojant, buvo vykta į įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei I. Š. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą užpuolimą. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo I. Š. pranešimo buvo patirti nuostoliai, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 1,08 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą.
Įpareigoti I. Š. atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 1,08 Eur turtinį nuostolį (Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnis 1 dalis).
Turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (Lietuvos Respublikos ATPK 341 straipsnis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16056648484.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.