Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo darbuotojams atlikus visus stogo laikančiųjų konstrukcijų ir stogo dangų montavimo darbus ir ieškovo savininkui paprašius atsakovo N. Š. pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, priimti ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras ir sumokėti už darbus likusią sumą, atsakovas pradėjęs elgtis nesąžiningai, atsisakęs pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, priimti ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras, pradėjęs neatsiliepinėti į ieškovo savininko skambučius, kalbėti, kad neva stogo dengimo darbai yra nekokybiški, lietvamzdžiai nėra sumontuoti idealiai horizontaliai ir t.t. Ieškovo savininkui pasiūlius skirti stogo montavimo darbų kokybės ekspertizę, ją vėliau apmokant kaltos dėl ekspertizės skyrimo šalies lėšomis, kuri nustatytų ar šie darbai yra kokybiški, atsakovas N. Š. tą daryti atsisakė, todėl pateikė ieškinį teismui. Ieškovo gautomis žiniomis, statomas namas, kuriam buvo atlikti ieškovo minėti darbai, priklauso ne atsakovui N. Š., o jo motinai, t.y. atsakovei J. Š. , ir yra skirtas kaimo turizmo, t.y. verslo, reikmėms, todėl sutartiniams santykiams nėra taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK6.681 str. 4 d.). Nurodo, kad ieškovo savininkas kreipėsi į atsakovę J. Š. dėl skolos apmokėjimo, tačiau ši pasakiusi, jog visus jos reikalus tvarko sūnus N. Š., pastarasis jai teigia, kad darbai yra ne visiškai kokybiški ir viską reikia derinti ne su ja, o su jos sūnumi N. Š. Dėl to ieškovas laiko, kad N. Š. sudarydamas žodinę statybos rangos darbų sutartį su ieškovu, veikė kaip atsakovės J. Š. atstovas pagal pavedimą ir sudarydamas sandorį su ieškovu aiškiai nepranešė, kad jis veikia atsakovės J. Š. vardu ir dėl jos interesų, sandorio teisės ir pareigos pagal įstatymą atsiranda ir atsakovei J. Š. CK 2.133 str. 1 ir 3d.pagrindu ,o atsakovo N. Š. atsakomybė atsiskaityti už atliktus ieškovo statybos rangos darbus, ieškovui šiuos darbus atlikus, atsiranda iš žodinės statybos rangos darbų sutarties. Ieškovas nurodo atsakovų , t.y. statinio statytojos J. Š. ir jos atstovo N. Š. atsakomybę esant solidaria, nurodo, kad tokią teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009). Ieškovas prašo priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų N. Š. ir J. Š. 21804,10 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, V. A. individualios įmonės savininkas V. A. 2012 08 20 teismo posėdyje, nurodydamas, kad pateiktą ieškinį palaiko, o su priešieškiniu nesutinka, be ieškinyje nurodytų aplinkybių, paaiškino(T3, b.l.29-32), kad ieškovui atliekant sutartus su atsakovu darbus , apie 2 mėnesius, per visą darbo laiką atsakovas jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų ar jų kokybės neturėjo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė ieškovui techninio projekto tik 2-3 lapus, be detalių išmatavimų ir atliko darbus pagal pateiktus atsakovo brėžinius. Paaiškino, kad ir nesant detalesnio projekto prašomus užsakovo atlikti darbus gali atlikti, nes tokį sprendimą priima pats užsakovas. Paaiškino, kad prieš pradedant atlikti stogo medinės konstrukcijos darbus, kaminas buvęs sumūrytas iki pirmo aukšto perdengimo, o kamino 4-5 dalys nebuvo sumūrytos nuo pat apačios. Nurodė, kad kaminas virš pirmo aukšto perdangos buvo mūrijamas jau tuomet, kai buvo pastatytos stogo medinės konstrukcijos, o primūrijus kamino 4-5 dalis, kaminas padidėjo į plotį, , todėl atsakovas išpjovęs prie kamino laikančias konstrukcijas, tuo susilpnindamas visą laikančią konstrukciją ir priversdamas padaryti ieškovą galimą nukrypimą keliamiems reikalavimams dėl medinių konstrukcijų atstumų nuo kamino, apie ką ieškovas atsakovą informavo . Paaiškino, kad atsakovo pateikta byloje sąmata(T1, b.l.77) yra rengta ieškovo, išskyrus jos viršuje įrašytą žodį “geras“. Su atsakovų pateiktu 2012 03 24 darbų tyrimo aktu nesutinka, nes jame nurodyta ne ta stogo danga, kuri buvo montuojama ieškovo, apie tokio tyrimo atlikimą jis nebuvo informuotas ir jį atliekant nedalyvavo. Paaiškino, kad dalyvavo vėlesniame atsakovo iniciatyva organizuotame atliktų darbų vertinime, kuomet atsakovas buvo kvietęs įmonės, kurios prekiauja stogo dangomis, specialistus, kurie nenustatė jokių defektų, o rado tik kosmetinių nukrypimų. Atsakovo, maždaug po pusės metų, parodytus kelis įsuktus neteisingai varžtus, kuriais pritvirtinta stogo danga prie medinės stogo konstrukcijos, laiko kosmetiniais defektais. Paaiškino, kad darbus pabaigus 2011m. lapkričio mėnesio pabaigoje ir paprašius atsakovą atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovas nesutiko apmokėti, motyvuodamas, kad yra defektų, tačiau kokių konkrečiai nenurodė, dėl tų pačių priežasčių atsakovas nurodė, jog nepriims ieškovo 2012 01 27 surašyto darbų atlikimo akto, sąskaitos-faktūros, todėl šių dokumentų ieškovui paštu ir nesiuntė. Iš atsakovo pretenzijų dėl konkrečių jo manymu trūkumų ar reikalavimų juos ištaisyti, taip pat negavo. Su priešieškiniu nesutinka, nes stogas yra funkcionalus, nerealu jį griauti ir dengti naują.

Iš pateikto byloje techninio projekto matyti, kad statytojai J. Š. 2010 03 26 Rokiškio rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą ūkininko sodybai, pritaikant turizmui. Statybos leidime nurodant duomenis apie statinius, vienu iš statinių yra nurodytas ir informacinis centras su gyvenamosiomis patalpomis.

Iš pateikto byloje Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2011 12 20 įsakymo Nr. 3D-962 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones “Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo matyti, kad pareiškėja J. Š. yra įtraukta į sąrašą minėtai paramai gauti (T1, b.l.35-37). Ši aplinkybė rodo, kad statytoja J. Š. leidimą statybai gavo pastatų, reikalingų šeimos poreikių tenkinimui, statybai, o verslo poreikiams ir tuo tikslu siekė gauti paramą, ką rodo ir vėlesni statytojos veiksmai, t.y. J. Š. 2012 01 26 sudaryta su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paramos sutartis (T2, b.l. 82-87). Tokiu atveju laikytina, kad statytoja J. Š., o vėliau ir jos įgaliotas asmuo N. Š. žinojo, kad sudarydami sutartis dėl prekių, paslaugų ar darbų, turės laikytis teisės aktais nustatytos specialios tvarkos, t.y. didesnių reikalavimų, nei tokias pat prekes, paslaugas pirkdamas fizinis asmuo, kuris nesiekia gauti paramos verslui kurti ar plėsti. Dėl išdėstyto sutiktina su ieškovo ieškinio argumentais, kad J. Š. statomas ginčo pastatas -informacinis centras su gyvenamosiomis patalpomis yra skirtas kaimo turizmo, t.y. verslo, reikmėms, todėl šalių sutartiniams santykiams nėra taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK6.681 str. 4 d.), ko iš esmės šalys ir neginčija, todėl sprendžiant pateiktus šalių reikalavimus taikytinos CK šeštos knygos XXXIII skyriaus pirmo ir trečio skirsnio nuostatos.

Iš šalių paaiškinimų, bylos duomenų matyti, kad pagal sudarytą žodinę statybos rangos darbų sutartį, užsakovo N. Š. prašymu, V. A. sutiko atlikti savo individualios įmonės medžiagomis ir darbo sąnaudomis, N. Š. nurodytame statybos objekte (duomenys neskelbtini) k. laikančiųjų stogo medinių konstrukcijų, stogo dangos ir stogo dengimo, lietaus nuvedimo sistemos darbus, pateikdamas užsakovui N. Š. užsakomų medžiagų ir darbų sąmatą, kurią teisminio nagrinėjimo metu pateikė byloje atsakovas (T1, b.l.77) ir su kurioje nurodytais darbais, reikalingomis jų atlikimui medžiagomis, jų kiekiais atsakovas N. Š. sutiko.

Kadangi rašytinė statybos rangos darbų sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl esant ginčui tarp šalių dėl turinio ir sąlygų, šalių tarpusavio teisų ir pareigų, buvusi sudaryta tarp šalių sutartis teismo aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes sąlygos, sutarties sąlygas aiškinant taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Nesant šalių susitarimo dėl tam tikrų sutarties sąlygų, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą, o jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 5, 6 dalys).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas savo reikalavimą dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus iš atsakovų priteisimo grindžia tuo, kad jis yra tinkamai atlikęs visus atsakovo N. Š. užsakymu sutartus atlikti ginčo pastato šlaitinio stogo medinės konstrukcijos , šiluminės izoliacijos, metalinės stogo dangos bei lietaus nuvedimo sistemos darbus, apie užbaigtus rangos statybos darbus užsakovui pranešė, todėl atsakovams tenka pareiga už juos atsiskaityti. Ieškovas nurodo atsakovų atsakomybę esant solidaria- atsakovei J. Š. atsiradusią CK 2.133 str. 1 ir 3d.pagrindu, o atsakovo N. Š.- iš žodinės statybos rangos darbų sutarties su kuo sutiktina, nes tai atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Atsakovas N. Š. pateiktame priešieškinyje pateikdamas reikalavimą dėl 40000Lt nuostolių atlyginimo nurodo, kad nėra teisinio pagrindo atsiskaityti galutinai su ieškovu už jo atliktus statybos rangos darbus, nes jie atlikti nekokybiškai, nesilaikant esminių toko pobūdžio darbams keliamų reikalavimų, dalis trūkumų neištaisomi, dėl ko būtina išmontuoti esamą stogo dangą ir iš naujo atlikti darbus, todėl užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, nes negavo iš ieškovo to, ko tikėjosi iš sutarties. Atsakovo nuostoliais laiko sumokėtas ieškovui avansines įmokas , iš viso 40000 Lt, kurias ieškovui pervedė UAB (duomenys neskelbtini), su kuria atsakovė J. Š. buvo sudariusi statybos rangos darbų sutartį dėl visų pastatų, nurodytų J. Š. išduotame statybos leidime, statybos. Be to nurodo, kad ieškovas, jeigu jo atlikti rangos darbai ir atitiktų darbų kokybei keliamus reikalavimus, reikalauja didesnės sumos, nei buvo susitarta.

Atsakovas neginčija, kad ieškovas telefonu jam pranešė apie užbaigtus darbus, ieškovas neginčija, kad po darbų užbaigimo buvo susitikę objekte, atsakovas nurodęs atliktų darbų trūkumus dėl lietaus nuvedimo sistemos sumontavimo, nepanaudojus sujungimui skirtų movų, ir kamino apskardinimo, nes per kaminą bėga vanduo. Tačiau ieškovas nurodė, kad kaminas drėksta ne dėl netinkamo kamino apskardinimo, o dėl neužsandarintų tarpų tarp kamino apdailos plytų.

Nors ieškovas pateikdamas ieškinį, prie jo pateikė ir darbų priėmimo-perdavimo aktą, sąmatas apie atliktų darbų ir medžiagų panaudojimą, ir 2012 01 27 surašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija SAS Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.34-31), tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad minėti jo surašyti dokumentai atsakovams nebuvo perduoti, nes atsakovas N. Š. kategoriškai atsisakęs mokėti už atliktus darbus ir nurodęs, kad darbai atlikti nekokybiškai. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir jų paaiškinimų teisme, tarp šalių ginčas dėl atliktų darbų kokybės kilo rangovui atlikus žodine statybos rangos sutartimi sutartus atlikti darbus ir pranešus užsakovui apie sutartų darbų atlikimą, t.y. atliktų darbų perdavimo-priėmimo procese.

Tokiu būdu teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės vertintinos kartu su CK 6.694str. numatytomis užsakovo pareigomis, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, nedelsiant pradėti darbų priėmimą, jį organizuoti ir atlikti užsakovo lėšomis, darbų perdavimą ir priėmimą įforminant aktu bei užsakovo teise atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirti ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti , numatyta minėto straipsnio 6 dalyje.

CK 6.662str. 5 dalis numato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Atsakovas N. Š., jau iškėlus bylą teisme pagal ieškovo V. A. individualios įmonės ieškinį dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo, dėl atliktų statybos rangos darbų įvertinimo kreipėsi į A. K., turintį Aplinkos apsaugos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, kuris kartu su asistentu A. G. atliko ginčo objekte atliktų darbų apžiūrą 2012 03 23- 2012 03 24 dienomis ir surašė 2012 03 24 atliktų darbų tyrimo aktą(T1, b.l.69-70). Minėto akto tyrimo išvadose nurodyta, kad tyrimo išvadose nurodyti trūkumai, nustatyti vadovaujantis statybos reglamentu “Esamų statybų tyrimas“. Nors minėtame tyrimo akte nurodyta, kad tyrimą atliko ekspertas A. K., tačiau atsakovo pateiktas 2012 03 24 atliktų darbų tyrimo aktas nelaikytinas statinio ar jo dalies ekspertize, ką rodo ir minėto akto 3.1 punkte suformuluota užduotis(T1, b.l.69-70). Pažymėtina, kad pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ , patvirtintą Aplinkos ministro įsakymu 2005 12 13 Nr.D1-603, įsigaliojusiu 2006 01 05(Žin. 2006, Nr.1-5) statinių tyrimai gali būti atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, statinių projektavimo ir statybos metu bei naudojant statinius, statinių tyrimo tikslas yra įvertinti statinių (jų dalių) techninę būklę ir pateikti tyrimų išvadas bei rekomendacijas dėl statinio ekspertizės atlikimo reikalingumo, kad suprojektuoti ir pastatyti statiniai per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką atitiktų esminius statinių reikalavimus, nesukeltų gretimų statinių deformacijų, atitiktų statinių normatyvinės kokybės reikalavimus (7-8,11 punktai), o atliktų tyrimų, ataskaitoje nurodžius, kad reikalinga atlikti statinių ar jo dalių ekspertizę, ji atliekama pagal atskirą užduotį (minėto reglamento 13-14 punktai). Dėl išdėstyto, 2012 03 24 atliktų darbų tyrimo aktas laikytinas ekspertinio pobūdžio rašytiniu įrodymu, nes jis atsakovo gautas iš atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, jam atlikus ginčo objekte atliktų darbų tyrimą teisės aktų nustatyta tvarka ir pritaikius specialiąsias žinias (CPK 197 str.).

Ieškovo prašymu, 2012 09 03 teismo nutartimi buvo paskirta teismo statybos darbų ekspertizė, ją pavesta atlikti teismo ekspertui S. M. Ieškovas prašė teismo pateikti ekspertui klausimus, juos suformulavęs pagal atsakovo pateikto 2012 03 24 atliktų darbų tyrimo akte nurodytus defektus, teismas suformuluodamas klausimus ekspertui į šią aplinkybę taip pat atsižvelgė.

Ieškovas nurodė, kad pateikiant sąmatą atsakovui prieš susitariant dėl darbų atlikimo, su kuria atsakovas sutiko ir ją pateikė teismui, nebuvo numatytos išlaidos medinės stogo konstrukcijos padengimui antipirinėmis medžiagomis ir tų medžiagų įgijimui. Nurodė, kad jeigu atsakovas būtų pageidavęs tokius darbus atlikti, tokie darbai galėjo būti atlikti, o panaudotos medienos kaina būtų išaugusi apie 100 Lt kiekvienam kubiniam metrui panaudotos medienos. Nurodė, kad vykstant darbams atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų medinės stogo konstrukcijos darbų pretenzijų nereiškė, statybos techninės priežiūros specialisto nepaskyrė.

Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2012 08 31 teismo posėdyje duoti atsakovo N. Š. paaiškinimai, t.y. kad ieškovui atlikus stogo medinės konstrukcijos darbus, didelių trūkumų nepastebėjo (T3, b.l.54-55), kas rodo, kad atsakovui jau nurodomu laikotarpiu buvo žinoma, kad stogo medinės konstrukcijos nebuvo padengtos antipirinėmis medžiagomis, nuo dūmtraukio (kamino) išorinio paviršiaus iki stogo konstrukcijų nebuvo išlaikytas 13 cm atstumas, neįrengti stogo kraigo ilginis ir statramsčiai, kaip numatyta techniniame projekte. Šie neatitikimai techninio projekto reikalavimams laikytini akivaizdžiais, atsakovas negalėjo jų nepastebėti, pripažino, kad nepasamdžius techninio statybos darbų prižiūrėtojo, pats atliekamus darbus prižiūrėjo, nepateikė įrodymų, kad reikalavo jog nurodytus trūkumus ieškovas ištaisytų, todėl laikytina, kad atsakovas(statytojas)prarado teisę šiais trūkumais remtis ateityje, tame tarpe ir reikalaudamas nuostolių atlyginimo. Dėl išdėstyto laikytina, kad atsakovui(statytojui)neorganizavus statinio statybos techninės priežiūros, nors tokią pareigą numato Statybos įstatymo 12, 30str.), nepaskyrus statinio statybos vadovo , nepateikus rangovui (subrangovui) darbo projekto, atsakovui (statytojui) tenka dėl tokių pareigų nesilaikymo atsiradusios teisinės pasekmės (CK 6.689str.2-3d.).

Kiti teismo ekspertizės akte nurodyti defektai, t.y. kad: sąlajos skardos lankstiniai po skardos lakštais užleisti mažiau, negu 250 mm-iki 150mm, neįrengtos sandarinimo tarpinės, šoninės vėjalentės pritvirtintos vinimis, ne savisriegiais, kraigo ir stogo atbrailų detalės pritvirtintos prie stogo dangos lakštų nenaudojant specialių tarpinių, vertikali kamino apskardinimo skarda nėra įkirsta į kamino mūrą, o užleista ant kamino mūro ne daugiau kaip 10 cm, apskardinime yra tarpai, netinkamai įrengta lietaus nuvedimo sistema, mineralinė vata tarp tašų yra „išsipūtusi“, stoge neįrengtos vėdinimo angos(kaminėliai) , kurie eksperto nurodomi kaip ištaisomi(ekspertizės akto 72-73 l.) ir kurių ištaisymo rinkos vertė, skaičiuojant 2011 m. lapkričio mėnesio kainomis- 3365,01Lt su PVM , laikytini atsiradę dėl rangovo, šiuo atveju ieškovo kaltės.