Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, neterminuotas neįgalumas, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nuo 2016-08-14 iki 2016-08-17 išėjo iš namų, girtavo, savo nepilnamečius vaikus G. K. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusį (duomenys neskelbtini), paliko be įstatyminio atstovo. L. L. nevykdė nustatytų motinos pareigų, tokiu būdu pažeidė vaikų teisę i ramią, sveiką ir saugią aplinką, vykdė motinos pareigas priešingai vaikų interesams. L. L. šeima Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-28 įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tokiais savo veiksmais ji padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaikus buvo palikusi prižiūrėti savo pilnametei sesei E. P.. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, L. L. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad ji buvo palikusi vaikus. Šiuo atveju privalo būti nustatyta, ar vaikai buvo tinkamai prižiūrėti, ar jais rūpinosi pilnametė L. L. sesuo, ar su ja buvo susitarta dėl vaikų priežiūros. Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šią aplinkybę, t. y. inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo tiriama ar L. L. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos vaikais būtų rūpinamasi. Šiuo atveju duomenų, patvirtinančių L. L. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta. Pažymėtina, jog vien fakto, kad ji nebuvo namuose, nepakanka administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. taikyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinktą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad būtina atlikti išsamų, visapusišką aplinkybių tyrimą, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina jos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-978-1009/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutarimas per 7 dienas gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.