- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-533-267/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1460-215/2016, kuria buvo atmestas ieškovės I. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal I. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisų apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės G. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove I. P. iki bus priimtas teismo galutinis sprendimas ir laikinai priteisti iš A. P. periodines kas mėnesį mokamas išmokas po 175 Eur nuo 2016 metų kovo 5 dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą bei dukros išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant jos motiną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
3. Teismas nustatė, kad nepilnametė dukra nuo 2016-03-01 lanko mokyklą Mažeikiuose, iki atvykimo pas motiną ji gyveno su tėvu Klaipėdoje, kur buvo nustatyta jos gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių 2016-02-29 jos tėvas atvežė dukrą pas močiutę, užrašė ją į mokyklą Mažeikiuose ir paliko. Dukra su močiute gyventi nenori, todėl nuo 2016-03-05 faktiškai gyvena su motina Mažeikiuose.
4. Teismas vertino, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, o ieškovės nurodytos priežastys nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant šioms aplinkybėms, teismas nematė realios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė I. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su jos motina I. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; laikinai priteisti iš A. P. periodines kas mėnesį mokamas išmokas po 175 Eur nuo 2016 metų kovo 5 dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą bei dukros išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant jos motiną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantės įsitikinimu, teismo nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir pažeidžianti nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Ieškovė neturi galimybės užtikrinti nepilnamečiam vaikui būtiniausių poreikių patenkinimo, kadangi atsakovas dukrai išlaikymo neteikia.
5.2. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą laikinai nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina, formaliai rėmėsi bendra teisės norma, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. taikoma egzistuojant aplinkybėms, patvirtinančioms, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Apeliantės teigimu, dukrai lankant mokyklą Mažeikiuose, reikia deklaruoti jos gyvenamąją vietą, reikalinga vaiką užrašyti pas gydytoją, kaskart atsiranda vis kitų gyvenimiškų situacijų, kuomet privaloma nurodyti dukros gyvenamąją vietą, tačiau pastaroji teismo sprendimu yra nustatyta su atsakovu Klaipėdoje. Nenustačius, nors ir laikinai, dukters gyvenamosios vietos pas motiną, pažeidžiami jos interesai, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netaikyti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties yra pagrįstas dėl toliau nurodytų motyvų.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad skundžiama nutartimi teismas nesprendė ir nepasisakė dėl ieškovės prašomo laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo.
9. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo atmestas prašymas dėl nepilnametės dukters vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).
11. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, visiškai nesiaiškino ieškovės nurodomų aplinkybių dėl realiai pasikeitusios dukters gyvenamosios vietos. Esant nustatytai dukters gyvenamajai vietai su tėvu Klaipėdoje, nėra žinomos aplinkybės, kodėl duktė atvežta pas močiutę ir nuo 2016-03-01 pradėjo lankyti mokyklą Mažeikiuose. Svarbia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tai, kad šiuo atveju nėra aiški tėvo pozicija, nes, Lietuvos teismų LITEKO duomenimis, atsakovui iki šiol nėra įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, atsakovas nėra pateikęs ir atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paliko dukrą trečiųjų asmenų priežiūrai, gali turėti esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Nors apeliantė tvirtina, jog šiuo metu dukters valia yra gyventi su ja, tačiau byloje nėra Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados šiuo klausimu, juolab, kad šioje proceso stadijoje duomenų apie vaikui sudaromas gyvenimo sąlygas taip pat nėra. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neišsiaiškinus faktinės situacijos, neišklausius vaiko nuomonės jo tiesiogiai liečiančiu klausimu, todėl formaliai spręsdamas laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo sudėtingumo ir neatskleidė jo esmės.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovui. Nagrinėdamas prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs atsakovo ir nepilnamečio vaiko nuomonės dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, nesant vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, todėl skundžiama nutartis apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip nepagrįsta (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dalyvaujant vaiko tėvams ir pavedant išvadą byloje teikiančiai institucijai pateikti teismui išvadą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodomus klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis) bei savo iniciatyva rinkti įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.