Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės S. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas, teistumas išnykęs, laikomas neteistu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2023 m. balandžio 27 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės S. B. atžvilgiu – tyčia du kartus pastūmė ir ne mažiau tris kartus trenkė delnu sutuoktinei S. B. į veido sritį, po ko jai nuėjus į kambarį, atėjo paskui ją ir dešine ranka sudavė ne mažiau keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairio dilbio srityje, dešinio dilbio sumušimu, pasireiškusiu poodine kraujosruva bei audinių patinimu.

Šiais veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. B. yra jo žmona, su ja santuokoje gyvena nuo 2015 m., kartu turi du mažamečius vaikus. Su žmona keturis metus nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Šiaip su žmona visuomet sutarė gerai, santykiai buvo geri, bet nuo tada, kai pradėjo nuomotis butą (duomenys neskelbtini), ji pradėjo dažnai važinėti pas savo gimines į (duomenys neskelbtini), kur būna per dienas, namo grįžta tik nakties metu. Jis jai sakė, kad jam nepatinka, kad ji kartu su jų mažais vaikučiais važinėjasi nakties metu, bijo, kad neatsitiktų kokia nelaimė. Šiaip alkoholio nevartoja, kadangi turi sveikatos problemų, tačiau kartais išgeria. Prisipažįsta, kad 2023 m. balandžio 27 d. buvo namuose, gėrė degtinę, žmonos namuose nebuvo, ji kaip visada buvo išvažiavusi. Buvo susinervinęs, piktas ant jos. Žmonai grįžus į namus, nesusivaldė, užsipuolė ją žodžiais, susipyko, atsimena, kad susistumdė ir virtuvėje jai sudavė kelis kartus delnu per veidą, taip pat, vėliau jai nuėjus į kambarį, atėjo dar kartą pasikalbėti, vėl susiginčijo ir susinervinęs jai dar kelis kartus delnu sudavė per veidą. Kiek tiksliai kartų jai sudavė, neprisimena, taip pat neprisimena kuria ranka sudavė. Po konflikto nuėjo miegoti. Vaikai buvo namuose, mano, kad jie kalbas galbūt ir girdėjo, bet smurto nematė, kadangi jie buvo kitam kambary. Supranta, kad pasielgė netinkamai, kad negalėjo naudoti smurto kito žmogaus atžvilgiu, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Su žmona po įvykio visiškai nebendrauja, jai tik po šio įvykio parašė žinutę, atsiprašė jos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. B. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. į namus grįžo apie 18.00 val., kartu su savo mažamečiais vaikais. Namuose jau buvo sutuoktinis Ž. B.. Bendraujant su vyru, jis atrodė išgėręs, tačiau jokių konfliktų nebuvo. Apie 20 val. grįžo į namus iš parduotuvės. Virtuvėje pradėjo gaminti valgyti ir padarius valgyti, virtuvėje ją užsipuolė vyras. Ž. B. jai tada pasakė „nori parodysiu kaip tavo sūnus mane stumdė?“ ir tada jis be jokios priežasties ją du kartus pastūmė. Po šio konflikto Ž. B. ne mažiau tris kartus, dešinės rankos plaštaka (delnu) tyčia trenkė jai į veido sritį, nosį, kairės pusės žandą ir galvos sritį. Besiginant vyras įdrėskė jai į kairės rankos vidinę alkūnės dalį, ko pasekoje atsirado įdrėskimai, taip pat pastebėjo ant dešinės rankos, ties riešu, patinimą. Būnant virtuvėje atbėgo jų mažamečiai vaikai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. B., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai atbėgdami šaukė: „tėti ką darai?“. Po šio sušaukimo sutuoktinis Ž. B. apsiramino ir ji kartu su vaikais išėjo į kambarį. Po kurio laiko į kambarį atėjo vyras ir pradėjo šūkauti, triukšmauti, kad dėl visko kalta ji, kad pinigų nėra, taip pat ją vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip valkata, benamė. Po šių žodžių ji bandė nuraminti savo vyrą, sakė jam nusiraminti, prisipažino, kad yra kalta, kad tik nekiltų jokio konflikto, tačiau jis nesiklausė ir vaikų akivaizdoje trenkė jai dar kartą, sutuoktinis trenkė ne mažiau keturis kartus su savo dešinės rankos plaštaka (delnu), tyčia trenkė į veido sritį, nosį, kairės pusės žandą ir galvos sritį, ko pasekoje sukėlė jai fizinį skausmą. Po šio konflikto ji laukė, kol vyras užmigs, kad galėtų su vaikais išvykti pas dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su vyru yra susituokę nuo 2011 metų, kartu gyvena nuo 2015 metų, turi du bendrus mažamečius vaikus. Prieš ją sutuoktinis Ž. B. smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ji niekada nesikreipė į policijos įstaigą. Taip pat dėl šio įvykio 2023 m. balandžio 27 d. nesikreipė į policiją, kadangi bijojo, nes pastoviai yra gąsdinama. Prieš vaikus niekada vyras nėra smurtavęs, tačiau tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. Šiuo metu yra saugi būdama su savo mažais vaikais pas dukrą A. B.. Kadangi pradėjo skaudėti galvą, kairę ranką, 2023 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Sveikatos mokslų universitetinę ligoninę, skubios pagalbos skyrių, kad atliktų tyrimus. Taip pat jai yra nustatyta migrena. Vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas.

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad labai artimai bendrauja ir palaiko ryšius su savo mama S. B.. Mama gyvena atskirai su savo vyru Ž. B., kuris nėra jos tėtis. Jie turi bendrus du vaikučius. Gyvena jie Kaune, nuomojamame bute. Tačiau, kaip ir minėjo, su mama palaiko labai glaudžius santykius, nuolat bendrauja, ji su vaikučiais labai dažnai atvažiuoja pas ją į namus. Patėvis turi labai didelių problemų dėl alkoholio vartojimo, nuolat girtauja, o išgėręs tampa agresyvus, priekaištauja mamai, kelia konfliktus. Apie tai, kad patėvis smurtautų prieš mamą, mama nėra sakiusi, bet mano, kad jis tikrai taip galėjo elgtis, tiesiog mama nenori nervinti, nenori nieko sakyti. 2023 m. balandžio 27 d. ji buvo savo namuose. Dienos metu mama buvo atvažiavusi pas ją, po to ji išvažiavo į savo namus. Apie 18 val. mama skambino ir sakė, kad grįžo į namus patėvis, sakė, kad jis yra girtas. Mamai sakė, kad nebūtų su juo, atvažiuotų pas ją, bet mama pasakė, kad viskas gerai. Po to mama paskambino apie 22-23 val. ir verkdama pasakė, kad atvažiuoja pas ją. Praėjus kažkiek laiko, ji su vaikučiais atvažiavo į jos namus. Klausė jos, kas nutiko, ji sakė, kad girtas patėvis prie jos žodžiais kabinėjosi, o galiausiai sudavė jai smūgius į galvą, į veidą, užgavo rankas. Kur tiksliai, kuo ir kiek kartų jai sudavė, nežino, jos neklausinėjo, nes ji buvo visa apsiverkusi ir toliau verkė. Matė, kad pergyveno, veidas jos buvo ištinęs, akys paraudusios, bet ar nuo suduotų smūgių, ar nuo verkimo, nežino. Tik atsimena, kad ant dešinės rankos matė didelį guzą, rankos buvo raudonos. Mama sakė, kad jai labai skauda galvą, rankas, ją pykino, svaigo galva, todėl iš karto pasakė, kad reikia kviesti policiją ir važiuoti į ligoninę apžiūrai. Bet mama kategoriškai atsisakė, sakė, kad praeis, bus viskas gerai. Tą vakarą nuėjo miegoti, tačiau iš ryto atsikėlus mama ir toliau jautėsi blogai, sakė, kad jai labai skauda galvą, jos dar kartą paklausė, ar nereikia vykti pas medikus, mama nesutiko, tada ji išvažiavo į darbą, darbe atsiprašė nuo darbo, grįžo pas mamą ir iš karto nuvežė mamą į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Klinikose mama pasakė tiesą, kad ją sumušė vyras, todėl medikai apie tai pranešė policijai. Atvykus pareigūnams ir mamai su jais pabendravus, mama nusprendė rašyti pareiškimą, kadangi pati suprato, jog patėvis su ja taip elgtis negali. Iki šios dienos mama gyvena pas ją, į nuomojamą butą grįžti nenori, yra nusprendusi ieškotis kito būsto. Mama pradėjo tvarkytis dokumentus skyryboms. Mama sakė, kad patėvis jai rašė, skambino, bet mama visiškai su juo nebendravo, nenori nieko bendro su juo turėti. Dėl šio įvykio nori, kad patėvis būtų nubaustas, sulauktų atsakomybės, taip pat žino, kad civilinio ieškinio mama byloje nereikš.

Iš 2023 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 843/2023 (02) matyti, kad S. B. konstatuota: odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, dešinio dilbio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva bei audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dilbių sritis, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, apdraskant plaštakų nagais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos nariai yra kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. balandžio 27 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės S. B. atžvilgiu – tyčia du kartus pastūmė ir ne mažiau tris kartus trenkė delnu sutuoktinei S. B. į veido sritį, po ko jai nuėjus į kambarį, atėjo paskui ją ir dešine ranka sudavė ne mažiau keturis kartus į veido sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairio dilbio srityje, dešinio dilbio sumušimu, pasireiškusiu poodine kraujosruva bei audinių patinimu.

Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. balandžio 27 d., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vienas gėrė degtinę, buvo susinervinęs, piktas ant žmonos, todėl jai grįžus namo nesusivaldė, užsipuolė ją žodžiais, po ko jie susistumdė ir jis jai sudavė kelis kartus delnu per veidą. Nukentėjusioji S. B. patvirtino, kad 2023 m. balandžio 27 d. grįžusi į namus virtuvėje darė valgyti, kuomet ją užsipuolė sutuoktinis Ž. B., be jokios priežasties ją du kartus pastūmė, ne mažiau tris kartus, dešinės rankos plaštaka (delnu) tyčia trenkė jai į veido sritį, nosį, kairės pusės žandą ir galvos sritį. Besiginant vyras įdrėskė jai į kairės rankos vidinę alkūnės dalį, ko pasekoje atsirado įdrėskimai, taip pat ant dešinės rankos, ties riešu, matėsi patinimas. Kadangi po smūgių į virtuvę atbėgo vaikai, vyras aprimo, tačiau po to vėl atėjo į kambarį, kuriame buvo ji su vaikais, pradėjo šūkauti, vadinti ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, ne mažiau keturis kartus su savo dešinės rankos plaštaka (delnu) trenkė jai į veido sritį, nosį, kairės pusės žandą ir galvos sritį, ko pasekoje sukėlė jai fizinį skausmą. Jai skaudėjo galvą, kairę ranką, dėl ko ji kreipėsi į ligoninę. Nukentėjusiosios dukra, liudytoja A. B., taip pat parodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. jai apie 22-23 val. paskambino mama ir verkdama pasakė, kad atvažiuoja pas ją, kadangi girtas patėvis prie jos žodžiais kabinėjosi, o galiausiai sudavė jai smūgius į galvą, į veidą, užgavo rankas. Mamos veidas buvo ištinęs, akys paraudusios, ant dešinės rankos matėsi didelis guzas, rankos buvo raudonos. Mama sakė, kad jai labai skauda galvą, rankas, ją pykino, svaigo galva, todėl kitą dieną nuvežė mamą į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur mama pasakė, kad Ž. B. ją sumušė, todėl medikai apie tai pranešė policijai. Specialisto išvada patvirtina, kad S. B. konstatuota: odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, dešinio dilbio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva bei audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dilbių sritis, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, apdraskant plaštakų nagais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Šie duomenys patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – daugybiniai smūgiai delnu sutuoktinei į veido sritį, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgių sudavimu.

Kaltinamasis Ž. B., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – sudavė ne vieną smūgį rankomis nukentėjusiajai į veidą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. B. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ž. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau Ž. B. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, Priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, bausmės dydį nustatant 6 mėnesiams, įpareigojant išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, viso išdirbant 180 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti Ž. B. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, viso išdirbant 120 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti Ž. B. įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.