- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-734-351/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pažeidėjas
- S. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, pradinio išsilavinimo, vedusio, pensininko, nebausto administracine tvarka, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. birželio 8 d., apie 22 val. 30 min., Šilutės m., Cintjoniškių g. 13A, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. B., ir jį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, S. A. iš eismo įvykio pasišalino apie tai policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 7, 9, 101, 222 p.
Šiais savo veiksmais S. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
S. A. teismo posėdžio metu pripažino, jog 2016 m. birželio 8 d., Šilutės m., Cintijoniškių g. 13A, važiuodamas atbuline eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Norfa“, pajuto, kad vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėliu kliudė šalia stovėjusio automobilio veidrodėlį. Nepagalvojo, kad apgadino šalia stovėjusį automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
S. A. kaltė dėl minėtų teisės pažeidimų įrodyta rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūno M. D. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, liudytojo A. Š. rašytiniu paaiškinimu, bei kita bylos medžiaga.
ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. Š. straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog S. A., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Nors S. A. kliudęs savo transporto priemone kitą transporto priemonę, turėjo pareigą, numatytą (duomenys neskelbtini) p., pranešti apie eismo įvykį, nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma policijai, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia S. A. veiksmuose esant ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).
Dėl to, išnagrinėtų faktinių aplinkybių pagrindu, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi S. A. veiksmai formaliai atitinka minėto pažeidimo sudėtį.
S. A. administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir, kad teisės pažeidimą padarė būdamas 79 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ATPK 301 str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. taip pat 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju pažeidėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažeidėjas padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, yra pensinio amžiaus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.
Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30, 30¹str., 31 str. 1 d. 1 p., 10 p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
S. A. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus:
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 28 Eur baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 600 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, S. A. nustatyti galutinę nuobaudą – 600 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant - bauda ROIK 16058866696).
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.