Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-311-297/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1-311-297/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31253-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-311-297/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31253-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31253-17, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. J. 2017 m. birželio 22 d. apie 21 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš sugyventinę V. S., o būtent sugriebęs jai už plaukų trenkė galvą į spintą, tampė už plaukų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad V. S. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena nuo 1996 m. V. S. neįgali, anksčiau ji turėjo trečią neįgalumo grupę, o prieš penkis metus du kartus sirgo meningitu ir po to jai nustatyta pirma invalidumo grupė. Sugyventinės dešinė kūno pusė paralyžiuota, ji nemato dešine akimi, labai blogai girdi, pati valgyti nepasidaro, nueina tik iki tualeto, todėl jai reikalinga priežiūra. 2017-06-22 vakare kaltinamasis buvo namuose, su sugyventine dviese jie išgėrė degtinės. Kai baigė gerti, tarp jų kilo konfliktas, nes sugyventinė norėjo dar išgerti ir liepė jam eiti parnešti degtinės, o jis nesutiko eiti. Sugyventinė atsistojo ir norėjo išeiti. Jis neleido jai išeiti, o kai ji vis tiek neklausė, ranka sugriebė sugyventinei už plaukų ir vieną kartą pastūmė jos galvą į spintą, kad apsiramintų. Galėjo būti, kad nuo to poveikio sugyventinė jautė fizinį skausmą, nes gal ir per stipriai sudavė. Sugyventinė garsiai šaukė, rėkė, tuo momentu atėjo kaimynė D. G., kuri matė jų konfliktą. Tada jis pasitraukė nuo sugyventinės ir tuo konfliktas baigėsi. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 41–42, 44).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-06-22 V. S. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2017-06-22 apie 21 val. ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė sugyventinis A. J.. Į medikus pagalbos nesikreipė (b. l. 1).

Alytaus apskrities VPK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. J. 2017-06-22 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pagal D. G. (kaimynės) pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje rasta V. S. paaiškino, kad jos sugyventinis A. J., būdamas neblaivus, tampė ją už plaukų, trankė galvą į spintos duris, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, jai skauda galvą. Med. pagalbos nukentėjusioji atsisakė. Alkoholio matuokliu V. S. nustatytas 0,76 prom. girtumas, o A. J. – 2,92 prom. girtumas (b. l. 13–16).

Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad 2017-06-22 apžiūrėtas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 6-12).

Nukentėjusioji V. S., apklausta liudytoja, parodė, kad apie 15 metų ji gyvena kartu su A. J.. Jie gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). 2017-06-22 vakare namuose kilo konfliktas su sugyventiniu. Konflikto priežasties nežino. Ji buvo išgėrusi du butelius alaus, o sugyventinis – butelį degtinės. Konflikto metu sugyventinis pradėjo ją mušti, mušė rankomis per galvą, sugriebęs už plaukų daužė jos galvą į spintos duris. Ji jautė fizinį skausmą, pradėjo rėkti pagalbos. Atėjo kaimynės ir ją apgynė, iškvietė policijos pareigūnus. Kiek smūgių jai buvo suduota nežino. Ji yra neįgali, blogai girdi. Atvažiavo policijos pareigūnai ir sugyventinį išsivežė. Pas medikus nesikreipė (b. l. 20, 21–22).

Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad V. S. yra neįgali, nedarbinga, jos darbingumo lygis – 5 procentai (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. G. parodė, kad 2017-06-22 apie 21 val. ji, būdama savo bute (duomenys neskelbtini), išgirdo moters pagalbos šauksmą. Išėjo į bendro naudojimo koridorių ir suprato, kad rėkia moteris iš 101 kambario. Ten gyvena V., kuri yra neįgali, ir A.. Užėjo pas juos ir pamatė, kaip A., sugriebęs V. už plaukų, daužo jos galvą į spintos duris. Pribėgo prie A. ir bandė jį atitraukti nuo V., tada A. paleido V. ir atsisukęs norėjo šokti ant jos, bet sustojo ir nieko nedarė. Atbėgo ir kitos kaimynės, liepė kviesti policiją. Ji iškvietė policijos pareigūnus. V. pradėjo šaukti ant A., vijo iš namų, vadino necenzūriniais žodžiais. Atvykę pareigūnai Algį išsivežė. Ši šeima gyvena asocialų gyvenimo būdą, abu dažnai vartoja alkoholį, dažnai barasi (b. l. 28–29).

Liudytoju apklaustas G. J. patvirtino, kad 2017-06-22 policijos budėtojo nurodymu buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Ten nuvykus, pasitiko D. G., kuri paaiškino, kad prieš jos kaimynę V. S. smurtavo sugyventinis A. J., kuris tampė moterį už plaukų ir vieną kartą trenkė jos galvą į spintos duris. V. S. įvykio vietoje patvirtino, kad jos sugyventinis tampė ją už plaukų ir vieną kartą trenkė galvą į spintos duris, sakė, kad jai skauda galvą. Pasiūlius iškviesti medikus, jų pagalbos atsisakė, teigdama, kad jai savaime praeis. V. S. buvo nustatytas 0,76 promilių girtumas. A. J. neneigė savo kaltės ir prisipažino tampęs sugyventinę už plaukų bei trenkęs jos galvą į spintą. Jam alkoholio matuokliu nustatė 2,92 promilių girtumą. Sulaikomas įtariamasis buvo ramus, nesipriešino (b. l. 31–32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. B. parodė, kad 2017-06-22 apie 22.15 val. Alytaus apskrities VPK budėtojo nurodymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo smurto artimoje aplinkoje atvejis. Bendrabučio kambaryje rado moterį, kuri prisistatė V. S.. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis A. J.. Pasitvirtinus smurto artimoje aplinkoje faktui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. Apklausos metu nukentėjusioji kalbėjo nerišliai, bet ji patvirtino, kad sugyventinis grįžo namo neblaivus ir ją sumušė be priežasties, mušė rankomis per galvą, sugriebęs už plaukų, galvą trenkė į spintos duris. Ją apgynė atbėgusios kaimynės. Nukentėjusioji minėjo, kad dėl sugyventinio naudoto fizinio smurto ji jautė fizinį skausmą, bet pas teismo medicinos ekspertus vykti kategoriškai atsisakė (b. l. 34–35).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė dėl sugyventinei V. S. sukelto fizinio skausmo yra įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto su sugyventine metu jis naudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. buvo sugriebęs jai už plaukų, trenkė jos galvą į spintą. Kaltinamojo paaiškinimai nuoseklūs, vienodi, jų patikimumas abejonių nekelia, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios V. S., liudytojų D. G., G. J. parodymai. Iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą, apie tai nukentėjusioji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. J. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš V. S. ir tai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis bendrai gyvena neįregistravę santuokos, taigi, pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalies nuostatas nukentėjusioji atitinka kaltinamojo šeimos nario statusą, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisiamas pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 49–50, 53–56). Nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 59, 60). Psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 58). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme (b. l. 62–64). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kartu teismas įvertina ir tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-06-22 21.30 val. paleistas 2017-06-23 13.50 val. (b. l. 37, 38), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).

Kardomoji priemonė – Alytaus apskrities VPK tyrėjo 2017-06-23 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 23 iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-06-22 iki 2017-06-23, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja D. U.